Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. A. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. A. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį, 124¹ straipsnio 8 dalį, 126 straipsnio 4 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį surašytas už tai, kad jis 2016 m. spalio 16 d., apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas mopedą PIAGGIO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stabdomas nestojo uniformuotiems policijos pareigūnams. Taip pat minėtą mopedą vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis (1,77 promilės) neblaivumas. Mopedas neįregistruotas nustatyta tvarka, jam neatlikta valstybinė techninė apžiūra, jis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, taip pat vairuotojas nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Tuo T. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16 ir 226 punktų reikalavimus.T. A. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį surašytas ir už tai, kad jis 2016 m. spalio 16 d., apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini), sulaikant, kai jis vairavo transporto priemonę neblaivus (1,77 promilės neblaivumas), nestojo stabdomas policijos pareigūnų – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyresniems patruliams K. A. ir G. Š., nušokęs nuo važiuojančios transporto priemonės bėgo nuo policijos pareigūnų, sulaikymo metu nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, vengdamas sulaikymo aktyviais veiksmais – muistydamasis ir mojuodamas rankomis stengėsi ištrūkti, nepakluso policijos pareigūnų reikalavimams ir pasipriešino policijos pareigūnams, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas.Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarimu T. A. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, ir pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį nubaustas 28 Eur bauda, pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį 23 Eur bauda, pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį skirtas įspėjimas, pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 3 metams, pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį 86 Eur bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalies nuostatomis, T. A. paskirta galutinė nuobauda – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 3 (trejiems) metams, paskirtos baudos mokėjimą išdėstant 1 (vieneriems) metams.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

T. A. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANKPĮĮTĮ) 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. To paties įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad įsigaliojus ANK, netenka galios ATPK su visais pakeitimais ir papildymais. Tačiau ANKPĮĮTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Atitinkama nuostata įtvirtinta ir ANK 3 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią.Nagrinėjamu atveju lyginamuoju metodu sugretinus T. A. inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų pagal ATPK ir juos atitinkančių administracinių nusižengimų pagal ANK sankcijas, nustatyta, kad T. A. inkriminuotas ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatytas transporto priemonių, neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka arba be valstybinės techninės apžiūros vairavimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 28 iki 43 eurų. ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatytas analogiškas administracinis nusižengimas užtraukia baudą nuo 30 iki 40 eurų. ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatytas transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu užtraukia transporto priemonės vairuotojui baudą nuo 23 iki 34 eurų. ANK 415 straipsni 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 50 iki 100 eurų. ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytas policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas užtraukia baudą nuo 86 iki 144 eurų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų. ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytas Statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus, užtraukia baudą nuo 90 iki 140 eurų.Atskirai pažymėtina dėl ATPK 123 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimo pagal ANK. Kaip matyti iš išdėstytų duomenų, ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą atitinkanti ANK 415 straipsnio 2 dalies norma numato didesnę minimalią baudą, tačiau mažesnę maksimalią baudą nei ATPK 123 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta. Šių baudų vidurkiai skiriasi vos 0,5 euro, todėl ANK numatyta atsakomybė nelaikytina švelnesne (ANKPĮĮTĮ 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas). O ANK 506 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta didesnė minimali bauda, tačiau mažesnė maksimali bauda nei ATPK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje, tačiau ATPK už šį pažeidimą taip pat numatyta ir alternatyvi nuobauda – administracinis areštas, todėl laikytina, kad ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta švelnesnė administracinė atsakomybė (ANKPĮĮTĮ 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tačiau, nepaisant to, šiuo konkrečiu atveju turi būti taikomos ATPK nuostatos, nes skundžiamu nutarimu T. A. paskirta ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta minimali nuobauda (86 eurai), kuri, kaip minėta, pagal ANK yra didesnė (90 eurai). Taigi perkvalifikavus apelianto padarytą pažeidimą pagal ANK, tai lemtų neleistiną situaciją, kuomet griežtėtų jo administracinė atsakomybė.Taigi nustatyta, kad pagrindo perkvalifikuoti T. A. padarytus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, pagal naujai įsigaliojusį ANK dėl to, kad naujasis įstatymas numato švelnesnę administracinę atsakomybę, nėra. Tačiau skundžiamas nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas dėl netinkamo T. A. veikos kvalifikavimo pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį ir 126 straipsnio 4 dalį, taip pat dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo perkvalifikavimo pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį.Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, T. A. neginčija nustatytos faktinės aplinkybės, kad administracinių teisės pažeidimų padarymo metu jis buvo neblaivus, tačiau nesutinka su jo veikos teisiniu kvalifikavimu, kadangi mano, jog jis vairavo ne mopedą, o motorinį dviratį, todėl jis neturi laikytis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir Įstatymo) 13 straipsnyje numatytų pareigų – draudimo vairuoti transporto priemonę neblaiviam, draudimo vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę, taip pat įpareigojimo kartu su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Kelių eismo taisyklių nustatytus dokumentus. Su šiais argumentais sutiktina iš dalies.Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (pažeidimų padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija) 31 punktą, mopedas yra dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/h ir ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ (esant vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui), pagal šio įstatymo 36 punktą, motorinis dviratis yra transporto priemonė, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h. T. A. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad jis pažeidimus padarė vairuodamas mopedą PIAGGIO VESPA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Byloje esantys techniniai duomenys apie T. A. vairuotą transporto priemonę „Vespa GMBH“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad jos didžiausioji naudingoji galia yra 1 kW, variklio darbinis tūris 49 cm³ ir didžiausiasis greitis ne didesnis kaip 25 km/h. VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus pateiktame rašte nurodyta, kad pagal nurodytus transporto priemonės „Vespa GMBH“ duomenis, ši transporto priemonė yra motorinis dviratis (L1e), tai yra atitinka Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 36 punkte aprašyto motorinio dviračio sąvoką. Taigi pagal šio įstatymo 34 punktą motorinis dviratis yra motorinė transporto priemonė, kuriai šio įstatymo 25 straipsnyje keliami bendrieji reikalavimai: Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, išskyrus Kelių eismo taisyklių numatytus atvejus; dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; viešajame eisme dalyvaujančių motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų reikiamą techninę būklę, registravimą ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą užtikrina transporto priemonės valdytojas. Taigi išdėstyto teisinio reglamentavimo ir teismui VĮ „Regitra“ pateiktų duomenų pagrindu, apygardos teismas konstatuoja, kad T. A. vairuota transporto priemonė – motorinis dviratis, yra koduojama ir klasifikuojama pagal Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų, ir klasių pagal konstrukciją reikalavimus, patvirtintus Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479. Atlikus jos atitiktį, privalomąją techninę apžiūrą, apdraudus transporto priemonę valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ši transporto priemonė būtų registruojama Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių registravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu (2014 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 1V-445 redakcija, pakeista 2014 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 1V-839), numatyta tvarka. Tačiau ši transporto priemonė pagal savo kategoriją (L1e) nepatenka į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnyje nurodytas motorinių transporto priemonių kategorijas, todėl VĮ „Regitra“ pagal galiojančius teisės aktus negalėtų išduoti vairuotojo pažymėjimo.Tai leidžia teismui pagrįstai konstatuoti, kad T. A. skundžiamu nutarimu yra teisingai nubaustas už tai, kad vairavo transporto priemonę, neįregistravęs jos nustatyta tvarka, neatlikęs jos techninės apžiūros (ATPK 123 straipsnio 1 dalis), taip pat neapdraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (ATPK 123 straipsnio 5 dalis). Tačiau, apygardos teismo vertinimu, skundžiamu nutarimu jis nepagrįstai nubaustas už tai, kad nepateikė vairuotojo pažymėjimo, kadangi motorinio dviračio vairavimui vairuotojo pažymėjimas įstatymų numatyta tvarka nėra išduodamas. Tuo pagrindu administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį jam nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atitinkamai, nustačius, kad T. A. vairuota transporto priemonė atitinka ne ATPK 126 straipsnyje numatytos transporto priemonės požymius (mopedas), o ATPK 131 straipsnyje dalyje valdomos transporto priemonės požymius (dviratis), jo veika, vairuojant transporto priemonę – motorinį dviratį, apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,77 promilės neblaivumas, kvalifikuotina pagal ATPK 131 straipsnio 7 dalį. Tačiau, kaip minėta, teismas, vadovaudamasis ANKPĮĮTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, turi patikrinti, ar ANK už analogišką nusižengimą nėra numatyta švelnesnė administracinė atsakomybė ir šią veiką kvalifikuoti pagal švelnesnę administracinę atsakomybę nustatantį įstatymą.Kaip matyti iš ATPK 131 straipsnio 7 dalies sankcijos, dviračių vairavimas, kai tai padaro neblaivūs asmenys, kuriems nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) neblaivumo laipsnis, užtraukia baudą nuo vieno šimto 44 iki 202 eurų. O ANK 428 straipsnio 8 dalyje numatytas dviračių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 1,5 promilės) asmenys užtraukia baudą nuo 150 iki 200 eurų. Taigi, vadovaujantis ANKPĮĮTĮ 3 straipsnio 2 dalies 3 punktu, šiuo atveju švelnesnę atsakomybę numato ATPK 131 straipsnio 7 dalies sankcija, kadangi joje numatytas 42 eurais mažesnis minimalios ir maksimalios baudų vidurkis nei numatyta ANK 428 straipsnio 8 dalyje. Todėl ši T. A. veika turi būti kvalifikuota pagal ATPK 131 straipsnio 7 dalį.Tačiau apygardos teismas sprendžia, kad yra pagrindas spręsti ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo perkvalifikavimo pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį klausimą. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę užtraukia baudą vairuotojams nuo 868 iki 1158 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę užtraukia baudą nuo 850 iki 1200 eurų. Už šį administracinį nusižengimą vairuotojams privalomai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trejų iki penkerių metų ir gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.Taigi matyti, kad minėtame Administracinių nusižengimų kodekso straipsnyje administracinio poveikio priemonės (papildomos administracinės nuobaudos) – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra numatyta kaip privaloma, o transporto priemonės konfiskavimas – kaip alternatyvi nuobauda. Atitinkame Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnyje teisės vairuoti transporto priemones atėmimas taip pat buvo numatyta kaip privaloma administracinė nuobauda, tačiau buvo numatytas ir administracinis areštas. Taigi, vadovaujantis ANKPĮĮTĮ 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis, šiuo atveju ANK numato lengvesnę administracinę atsakomybę.Perkvalifikavus T. A. veiką pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, taip pat kvalifikavus jo veiką pagal ATPK 131 straipsnio 7 dalį, iš naujo spręstinas nuobaudos skyrimo klausimas. Kaip minėta, ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas užtraukia baudą nuo 850 iki 1200 eurų, taip pat vairuotojui turi būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trejų iki penkerių metų ir gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. ATPK 131 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo vieno šimto 44 iki 202 eurų.Apygardos teismas, skirdamas T. A. administracinę nuobaudą už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir ATPK 131 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju įvertintina tai, kad T. A. nagrinėjamus pažeidimus padarė vairuodamas motorinį dviratį, kad jis anksčiau administracine tvarka nebaustas (paskirtos nuobaudos negalioja), yra vedęs, dirbantis ir auginantis du mažamečius vaikus. Skundžiamame nutarime taip pat tinkamai nustatyta, kad jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažįsta ir gailisi dėl padarytų pažeidimų (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir pagrįstai nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.Įvertinus šias aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, kad T. A. skirtinos ANK 426 straipsnio 5 dalyje ir ATPK 131 straipsnio 7 dalyje numatytos minimalaus dydžio baudos. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, ir atsižvelgiant į tai, kad T. A. ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą padarė nesinaudodamas specialia teise, jam papildoma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, netaikomas. Apygardos teismo vertinimu, už šio administracinio nusižengimo padarymą netikslinga skirti ir sankcijoje numatytą transporto priemonės konfiskavimą. Manytina, kad tokio dydžio administracinės nuobaudos yra pakankamos, kad būtų įgyvendinta ANK 22 straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis. Apeliaciniame skunde T. A. įrodymų vertinimo aspektu ginčija ir jam inkriminuotą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, teigdamas, kad policijos pareigūnams jį sulaikant jis nesipriešino, tiesiog lipdamas nuo motorinio dviračio dėl neblaivumo neišlaikė pusiausvyros ir nenorėdamas nugriūti pabėgo kelis metrus.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu (ANK 569 straipsnio 4 dalis) su šiais argumentais nesutinka. Skundžiamame Jonavos rajono apylinkės teismo nutarime išsamiai išdėstyti įrodymai, kuriais remiantis teismas nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad T. A. nestojo stabdomas policijos pareigūnų, nušokęs nuo važiuojančios transporto priemonės bėgo nuo policijos pareigūnų, sulaikymo metu nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, vengdamas sulaikymo aktyviais veiksmais – muistydamasis ir mojuodamas rankomis stengėsi ištrūkti, nepakluso policijos pareigūnų reikalavimams ir pasipriešino policijos pareigūnams einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas. Šis administracinis teisės pažeidimas įrodytas ne tik paties pažeidėjo paaiškinimu teisme, kuomet jis nurodė, kad dėl neblaivumo negalėjo kontroliuoti savo veiksmų, todėl muistėsi sulaikomas, bet ir pažeidimo faktą fiksavusių (duomenys neskelbtini) K. A. ir G. Š. tarnybiniuose pranešimuose nurodytais duomenimis, asmens blaivumo patikrinimo duomenimis ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiamu Jonavos rajono apylinkės teismo nutarimu T. A. teisėtai ir pagrįstai pripažintas padaręs ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus. Tačiau skundžiamas nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas dėl to, kad T. A. administracinio nusižengimo teisena pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį nutraukiama (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas perkvalifikuojamas pagal ATPK 131 straipsnio 7 dalį ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas perkvalifikuojamas kaip administracinis nusižengimas pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais,

nutaria:

T. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarimą (dalyje dėl ATPK 124¹ straipsnio 8 dalies, 126 straipsnio 4 dalies, 130 straipsnio 1 dalies taikymo) ir šioje dalyje priimti naują nutarimą:

T. A. administracinio nusižengimo teiseną pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį nutraukti.

T. A. administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį perkvalifikuoti pagal ATPK 131 straipsnio 7 dalį ir skirti jam 44 (keturiasdešimt keturių) eurų baudą.

T. A. administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį ir skirti jam 850 (aštuonių šimtų penkiasdešimt) eurų baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, šiuo nutarimu paskirtas baudas subendrinti su Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarimu T. A. pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį paskirtomis baudomis, ir skirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 850 (aštuonių šimtų penkiasdešimt) eurų baudą.

Nutarimo dalį dėl baudos išdėstymo palikti nepakeistą.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.