Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2018-06-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-740-224/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-06-27
Bylos Nr.
1-740-224/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jonas Malinauskas
Kaltinamasis
A. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-740-224/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27381-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.8.15; 1.1.9.1; 1.1.9.10; 1.1.13; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 27 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Malinauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Štreimikytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistumai išnykę, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. V. 2018 m. birželio 10 d. 0 val. 15 min. namuose adresu (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu, tyčia savo šeimos narei – sugyventinei G. S. kumščiu sudavė du smūgius į veido sritį ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai G. S. fizinį skausmą.

Apklaustas įtariamuoju, A. V. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog jis gyvena kartu su savo sugyventine G. S. ir jų bendru sūnumi N. V., kuriam yra 8 metai. Jie gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Jis kartu su G. S. gyvena 12 metų, sutaria gerai, tačiau, kaip ir kiekvienoje šeimoje, kartais ir tarp jų būna žodinių konfliktų. 2018 m. birželio 9 d. apie 23 val. 30 min. G. S. parvedė neblaivų jį į namus iš kaimynų. Jiems parėjus į namus, jie pradėjo konfliktuoti. G. S. jam priekaištavo, kad šis eina pas kaimynes, pas kitas merginas, kad prageria pinigus. Konfliktas tarp jų vyko buto miegamajame kambaryje, tuo metu jų sūnus buvo savo kambaryje ir nematė jų konflikto. Kadangi G. S. jam priekaištavo, todėl jis taip pat nenusileido ir ant jos šaukė, sakė, kad tai yra ne jos reikalas, ką jis daro ir kad ji žiūrėtų savo pinigų. Jie šaukė vienas ant kito, vartojo necenzūrinius žodžius. G. S. buvo blaivi. Pasibaigus jų konfliktui, jis atsigulė į lovą. Tuo metu, kai jis atsigulė į lovą, G. S. buvo namuose, vaikščiojo ir toliau jam priekaištavo, tačiau jis nieko jai nesakė, užsidėjo antklodę ant galvos ir užmigo. Po kažkiek laiko jį prižadino policijos pareigūnai, kurie liepė jam apsirengti ir važiuoti su jais į Alytaus policijos komisariatą. Policijos pareigūnai jam nustatė 2,52 promilės neblaivumą. Nors jis ir buvo neblaivus, tačiau viską prisimena, nežino tik kelintą valandą jį prižadino policijos pareigūnai. Jis nesudavė G. S. jokių smūgių, o tik ją aprėkė. Jis niekada nėra mušęs G. S., jie visada susipyksta tik žodine forma ir kitą dieną susitaiko. Kodėl G. S. iškvietė jam policijos pareigūnus, jis nežino. Kaltu jis prisipažįsta iš dalies dėl to, kad tarp jų tikrai buvo konfliktas, tačiau jis tikrai nemušė G. S.. Papildomų apklausų metu A. V. nurodė, jog nori pakeisti savo anksčiau duotus parodymus ir paaiškino, kad 2018 m. birželio 10 d. apie 23.00 val. vykusio konflikto metu, kambaryje jis trenkė du kartus dešinės rankos kumščiu G. S. į kairį skruostą. Kai trenkė G. S., suprato, kad tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą, kadangi po suduotų smūgių ši išsigando ir pabėgo nuo jo į kitą kambarį. Kai G. S. pabėgo į kitą kambarį, jis nuėjo į virtuvę, pasiėmė peilį ir pasakė jai, kad ją papjaus, tačiau jis taip tikrai nebūtų pasielgęs, nes norėjo tik pagąsdinti sugyventinę, kad ši jam nepriekaištautų ir nusiramintų. Peilį jis laikė dešinėje rankoje, G. S. tai matė ir girdėjo, kadangi jų virtuvė yra sujungta su kambariu. Po tokių jo žodžių G. S. kažkam paskambino ir prašė, kad iškviestų policiją, tačiau kam ji skambino, jis nežino. Išgirdęs, kad G. S. kalba telefonu, jis padėjo peilį ir nuėjo į koridorių parūkyti, kad nusiramintų pats ir nusiramintų G. S.. Grįžęs į namus, jis nuėjo miegoti, vėliau jį prižadino policijos pareigūnai, kurie išvežė jį į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Prieš tai apklausose jis teigė, jog netrenkė G. S. ir nieko neminėjo apie peilį, kadangi jam buvo gėda dėl tokio savo elgesio ir visko gerai neprisiminė, tačiau jam išsiblaivius nuo alkoholio ir, kai G. S. akistatos metu jam priminė, tuomet jis prisiminė, kad tikrai taip buvo. Jis labai gailisi dėl tokio savo elgesio (bylos lapai (toliau – b. l.) 65 – 67, 70 – 73, 81 – 84).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusioji G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena kartu su savo sugyventiniu A. V. ir jų bendru sūnumi N. V., kuriam yra 8 metai. Jie gevena adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su A. V. ji gyvena 12 metų, sutaria blogai, kadangi jis dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, jie dažnai konfliktuoja. 2018 m. birželio 10 d. apie 23 val. 30 min. ji nuėjo pas jų kaimynę ir parsivedė savo sugyventinį į namus, kadangi šis ten vartojo alkoholinius gėrimus. Jiems parėjus į namus, A. V. vėl norėjo eiti pas kaimynę, tačiau ji liepė jam niekur neiti ir eiti miegoti. Kambaryje tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Jie vienas ant kito šaukė, A. V. vadino ją necenzūriniais žodžiais, liepė jai eiti gaminti maistą. Ji pasakė A., jog „kur gėrei, ten ir valgyk“. Konflikto metu A. V. dešinės rankos kumščiu du kartus trenkė jai į kairį skruostą. Kai A. V. trenkė, jai skaudėjo, tačiau vėliau skausmas praėjo. Ant skruosto jokių žymių neliko. Po suduotų smūgių ji išsigando ir nubėgo į kitą kambarį, o A. V. tuo metu nuėjo į virtuvę ir pasiėmė peilį. Būdamas virtuvėje ir laikydamas peilį A. V. jai sakė „aš tave papjausiu“. Tuo metu ji buvo kambaryje. Kadangi kambarys ir virtuvė yra sujungti, todėl ji viską matė. Kai A. V. jai taip pasakė, ji iš karto skambino savo motinai M. G.. Paskambinusi motinai, ji pasakė, kad ši kviestų policiją, nes A. V. ją papjaus. A. V., išgirdęs, kad ji kalba telefonu, padėjo peilį ir išėjo į koridorių. Maždaug už 10 minučių A. V. grįžo į namus ir atsigulė ant lovos. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie išvežė A. V. į Alytaus policijos komisariatą. Jų sūnus N. nieko nematė. Papildomos apklausos metu G. S. parodė, kad 2018 m. birželio 10 d. vykusio konflikto metu tarp jos ir sugyventinio A. V., kuomet šis, laikydamas dešinėje rankoje peilį, sakė „aš tave papjausiu“, ji tuo metu netikėjo, kad šis gali ją papjauti. Ji neišsigando, kad A. V. gali jai ką nors padaryti su peiliu. Dabar ji taip pat mano, kad A. V. jai būtų nieko nedaręs, kadangi po savo tokių žodžių jis greitai padėjo peilį ir išėjo. Motinai ji skambino, kad ši iškviestų policijos pareigūnus dėl to, kad A. V. du kartus kumščiu jai trenkė ir ji bijojo, kad jis vėl gali jai trenkti, nes A. V. yra prieš ją smurtavęs ir ankščiau, tačiau dėl to ji nesikreipė į policiją, jie visada susitaikydavo. Dėl to, kad A. V. jai sakė, kad ją papjaus, ji pretenzijų jam neturi ir ateityje neturės, tačiau ji turi pretenzijų dėl to, kad A. V. jai trenkė. Nori, kad A. V. būtų nebaustas ir kad negyventų su ja. Civilinio ieškinio byloje ji nereikš (b. l. 32 – 33, 34 – 37, 38 – 40, 41 – 43).

Liudytoja M. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. birželio 10 d. apie 1 val. 30 min. jai paskambino jos dukra G. S. ir pasakė „mama, skambink greičiau į policiją, nes A. turi peilį“. Šiuos žodžius G. S. jai sakė verkdama ir šaukdama. Tuomet ji paskambino pagalbos numeriu 112 ir pasakė, kad yra reikalinga pagalba jos dukrai, adresu (duomenys neskelbtini), nes sugyventinis ją papjaus. Apie 2.00 val. vėl jai paskambino dukra ir pranešė, kad A. V. išsivežė policijos pareigūnai. Po šio įvykio ji nematė G. S. ir nežino, ar jai buvo padaryti sužalojimai. G. S. dažnai skundžiasi, kad jos sugyventinis ją muša, tarp jų nuolat vyksta konfliktai (b. l. 49 – 50).

Liudytojas R. D. ikiteisminio tyrimo parodė, kad 2018 m. birželio 10 d. jis dirbo policijos ekipaže kartu su vyriausiuoju patruliu S. T.. Jiems bepatruliuojant, iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjos dukrai neblaivus sugyventinis grasina peiliu, namuose yra mažametis vaikas. Nuvykus į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko nukentėjusioji G. S., kuri paaiškino, kad jos prašymu policiją iškvietė motina M. G., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). G. S. paaiškino, kad tarp jos ir sugyventinio A. V. kilo žodinis konfliktas, kurio metu A. V. du kartus rankos delnu trenkė jai per kairį skruostą ir grasino papjauti peiliu. Įvykio vietoje A. V. jie rado gulintį ant lovos, paprašius jo atsikelti, A. V. iš karto atsikėlė, buvo ramus, nesipriešino, sakė, kad nemušė savo sugyventinės, teigė, kad jis yra nekaltas. Nuo A. V. sklido stiprus alkoholio kvapas, jis šiek tiek svirduliavo. Ant G. S. veido kairio skruosto matėsi patinimas. Nukentėjusioji atsisakė medikų pagalbos. Alkoholio kiekio matuokliu buvo patikrintas A. V. ir G. S. blaivumas. A. V. buvo nustatytas 2,52 promilės neblaivumas, G. S. – 0,00 promilės blaivumas. Jie išvežė A. V. į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, o į įvykio vietą buvo iškviesta operatyvinė grupė (b. l. 53 – 56).

Protokole-pareiškime, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, G. S. pareiškė, jog 2018 m. birželio 10 d. apie 0 val. 15 min. namuose adresu (duomenys neskelbtini), buto miegamajame kambaryje jos sugyventinis A. V. sudavė jai ne mažiau du kartus dešinės rankos kumščiu į veido sritį ir taip jai sukėlė fizinį skausmą (b. l. 1 – 2).

Iš apžiūros protokolo matyti, jog 2018 m. birželio 10 d. nuo 2 val. 25 min. iki 2 val. 35 min. buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) esančio buto miegamasis kambarys. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nerasta. Apžiūros metu padarytos fotonuotraukos (b. l. 9 – 14).

Iš policijoje gautų pranešimų registro išrašo matyti, jog 2018 m. birželio 10 d. 0 val. 38 min. buvo gautas pranešėjos M. G. pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) prieš jos dukrą smurtauja ir grasina peiliu neblaivus sugyventinis. Namuose yra mažametis vaikas. Prie pranešimo nurodyta, jog smurtas artimoje aplinkoje pasitvirtino – A. V. smurtavo prieš savo sugyventinę G. S.. Pradėtas ikiteisminis tyrimas, smurtavęs asmuo sulaikytas ir pristatytas į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (b. l. 15 – 18).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių kuopos I-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. D. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimojoje aplinkoje atvejo nurodyta, jog 2018 m. birželio 10 d. apie 0 val. 40 min. buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) prieš pranešėjos dukrą smurtauja ir grasina peiliu neblaivus jos sugyventinis, namuose yra mažametis vaikas. Nuvykus į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), G. S. paaiškino, kad apie 0 val. 30 min. tarp jos ir sugyventinio A. V. kilo žodinis konfliktas, kurio metu sugyventinis dėl neaiškių priežasčių du kartus trenkė rankos delnu jai per kairį skruostą ir taip sukėlė fizinį skausmą, be to, jis grasino ją papjauti peiliu. Užfiksuotas paraudimas. A. V. nustatytas 2,52 promilės neblaivumas, G. S. – 0,00 promilių blaivumas (b. l. 19 – 22).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 570/2018(06) nurodyta, jog G. S. kūno paviršiuje, apžiūrint 2018 m. birželio 11 d., objektyvių trauminio poveikio žymių nėra. Nesant objektyvių trauminio poveikio žymių, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 46).

Iš akistatos protokolo matyti, jog G. S. patvirtino, kad A. V. kumščiu du kartus sudavė jai į kairį skruostą ir, laikydamas rankoje peilį, grasino ją papjauti. A. V. patvirtino nukentėjusiosios G. S. parodymus, nurodė, kad du kartus trenkė jai kumščiu į skruostą ir grasino peiliu (b. l. 76 – 78).

Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu įrodyta, jog kaltinamasis A. V. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui ir tuo jis padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Prokurorė teismui pateikė pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Pranešime, kurį pasirašė kaltinamasis A. V., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. A. V. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 100 – 103).

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis A. V. padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimą jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis A. V. praeityje buvo teistas, tačiau jo teistumas jau išnykęs (b. l. 90 – 91). Nagrinėjamą nusikaltimą A. V. padarė neturėdamas galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 94, 95). Kaltinamasis nevedęs, dirbantis, turi mažametį vaiką (b. l. 92 – 93, 96, 97). A. V. stebimų dėl psichikos ar priklausomybių pacientų tarpe neįrašytas (b. l. 99). A. V. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, b. l. 65 – 67, 70 – 73, 81 – 84). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, b. l. 19 – 22).

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Įvertinęs visas nustatytas bylos aplinkybes bei kaltinamojo A. V. asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis bus įgyvendinta jam paskyrus prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi ši bausmės rūšis pilnai atitiks bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Kadangi kaltinamojo A. V. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis A. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. birželio 10 d. 0 val. 50 min. iki 2018 m. birželio 11 d. 16 val. 10 min. (b. l. 61, 62). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitomas į A. V. paskirtą bausmę.

Prokurorė siūlo paskirti kaltinamajam A. V. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Nagrinėjamu atveju A. V. padarė smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį – sugyventinę, kuri nurodė, jog tai buvo ne pirmas kartas kai prieš ją smurtavo kaltinamasis, tačiau anksčiau ji nesikreipdavo į policiją (b. l. 32 – 33, 34 – 37, 38 – 40, 41 – 43). Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant pilnai įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį, A. V. skiriama prokurorės pasiūlyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinama A. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 85 – 87).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu – 422 straipsniais,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu bei dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti A. V. į bausmės laiką laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2018 m. birželio 10 d. 0 val. 50 min. iki 2018 m. birželio 11 d. 16 val. 10 min. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti A. V. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose ir įpareigoti jį šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti A. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti nuteistajam A. V., jog jis per 14 (keturiolika) dienų nuo patvirtinto teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos, nesutikdamas su bausmės paskyrimu, turi teisę paduoti teismui, priėmusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu per 14 (keturiolika) dienų toks nuteistojo prašymas nebus pateiktas, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam A. V.

Teisėjas Jonas Malinauskas