- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-04
- Bylos Nr.
- e2S-70-569/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-01423-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- P. G.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos (ieškovės) I. W. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pateikimo dienos, atsakovas P. G., išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja (ieškovė) I. W. (buvusi pavardė – G.) kreipėsi į teismą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki kol bus priimtas teismo sprendimas: 1) nepilnametės dukters P. G. laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su motina I. G. (W.); 2) priteisti iš vaiko tėvo P. G. laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui P. G. po 250,00 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, šių lėšų valdytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę I. G. (W.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies – taikė laikinąsias apsaugos priemones – nepilnametės P. G. laikiną gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo priėmimo nustatė su motina I. G. (W.); priteisė iš P. G. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui P. G. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo 2022 m. spalio 28 d. iki teismo sprendimo priėmimo; vaikui priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė vaiko motiną I. G. (W.). Nurodė, kad pasibaigus privalomajai mediacijai I. G. (W.) įpareigojama nedelsdama pranešti teismui apie privalomosios mediacijos pabaigą. I. G. (W.) nustatė 14 dienų terminą nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos pareikšti teismui ieškinį.
3. Teismas sprendė, jog, tarp šalių vyraujat įtemptiems santykiams, kilus ginčui, yra būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus.
4. Kadangi nepilnametė P. G., gyvenusi pas tėvą, dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių jai gyventi tėvo šeimoje tėvo sprendimu buvo nuvežta gyventi pas motiną, kur ir šiuo metu gyvena, be to, yra pradėtas privalomos mediacijos procesas, teismas sprendė, jog laikinosios gyvenamosios vietos nustatymas (pakeitimas) su vaiko motina I. G. (W.) iki teismo sprendimo priėmimo nepažeis nepilnametės dukros interesų.
5. Prašymo dalį dėl laikino išlaikymo priteisimo teismas tenkino iš dalies ir iš P. G. priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui P. G. po 200,00 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. spalio 28 d. iki teismo sprendimo byloje priėmimo dienos. Teismas sprendė, kad tokia suma užtikrins būtiniausių vaiko poreikių patenkinimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas P. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį ir 2022-10-27 prašymo reikalavimą perduoti spręsti J. K. Child Maintenance service. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Visi proceso dalyviai, nors ir turi Lietuvos Respublikos pilietybę, tačiau jau pakankamai reikšmingą laikotarpį bet kokie santykiai tiek dėl gyvenamosios vietos, tiek dėl darbo santykių, tiek dėl edukacijos (auklėjimo, švietimo, lavinimo), tiek ekonomine prasme ir kiti santykiai visų proceso dalyvių nesieja su Lietuvos Respublika. Ir ieškovė, ir atsakovas, ir vaikas turi oficialų išregistruotų iš Lietuvos Respublikos asmens statusą. Tiek ieškovės, tiek atsakovo gyvenimas iš esmės yra susijęs su gyvenimu J. K..
6.2. Šalių dukra visą auklėjimą, mokslo žinias, švietimą ir lavinimą gavo J. K.. Be to, iš bylos duomenų taip pat nustatoma, kad mergaitė nori ir siekia gyventi, laikyti egzaminus būtent J. K., nes jos mentalitetas, požiūris, vertybės yra susiformavusios pagal J. K. vyraujančius papročius ir nustatytą tvarką.
6.3. Lietuvos Respublikos teismai, įskaitant Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus, negali dėl objektyvių priežasčių teisingai išspręsti bet kokį tuo pagrindu susijusį klausimą, nepažeisdami kurios nors iš šalių teisių, nes neturi prieigos prie visų būtinų susijusių duomenų (darbo užmokesčiai, mokesčiai ir kt.), bylą sprendžia pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus ir vyraujančius papročius, kas iš esmės pažeistų asmenų asmenines teises, kurie gyvena, vadovaujasi ir net gauna naudos kitos šalies nustatyta tvarka.
6.4. Teismas neobjektyviai išnagrinėjo pareiškėjos (ieškovės) atstovo pateiktą 2022-10-27 prašymą ir jo reikalavimą, neturėdamas praktiškai jokių duomenų nei apie vieną iš šalių, taip pat ir apie mergaitę, priėmė visiškai nepagrįstą nutartį iš dalies patenkindamas prašymo reikalavimą.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė I. W. prašo atmesti atsakovo P. G. atskirąjį skundą ir įpareigoti atsakovą P. G. pateikti banko sąskaitos išrašus už laikotarpį nuo 2019-10-10 iki dabar. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio atsakovas nebendrauja su vaiku nuotolinių priemonių pagalba, nors ieškovė skambinti vaikui nedraudžia ir negali uždrausti.
7.2. Šalių dukra visą laiką gyveno Lietuvos Respublikoje (atsižvelgiant į tai, kad vaiko globa rūpinosi atsakovas), moka lietuvių kalbą. Čia gyvendama turėjo daug draugų, socialinį gyvenimą, lankėsi pas daktarus ištikus nelaimei, apibendrinant – visas šalių dukros gyvenimas vyko būtent Lietuvos Respublikoje.
7.3. Atsakovas jau ne vienerius metus realiai gyvena ne J. K., o Lietuvos Respublikoje (ieškovės žiniomis atsakovas specialiai vis dar nėra išsideklaravęs iš J. K.). Taip pat šalių dukra, gyvendama pas atsakovą, realiai gyveno ne J. K., o Lietuvos Respublikoje.
7.4. Atsakovas Lietuvos Respublikoje turi nekilnojamo turto, kurį pats ir įsigijo 2019 metais. Atsakovas gyvena ir dirba Lietuvos Respublikoje, tačiau tą daro nelegaliai dėl to, jog nereikėtų mokėti mokesčių Lietuvos Respublikai ir kartu pasinaudotų situacija, jog tuo atveju, jeigu reikėtų mokėti šalių dukrai išlaikymą, to daryti neva neturėtų pajamų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė laikiną nepilnamečio vaiko ir tėvo bendravimo tvarką.
Dėl naujų įrodymų
10. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau nurodytas draudimas nėra absoliutus. Kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečio vaiko interesais, priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai įvertinti visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, pateiktus įrodymus priima ir prideda prie bylos.
11. Ieškovė I. W. taip pat prašo įpareigoti atsakovą P. G. pateikti banko sąskaitos išrašus už laikotarpį nuo 2019-10-10 iki dabar. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visi įrodymai turi būti teikiami pirmosios instancijos teismui. Taip pat prašymai išreikalauti bylos nagrinėjimui būtinus duomenis turi būti teikiami pirmosios instancijos teismui. Prašomi išreikalauti dokumentai neturi ryšio su atskiruoju skundu, jame išdėstytais argumentais, toks prašymas turi būti teikiamas pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teismas jo netenkina.
12. Atsakovas P. G. apeliacinės instancijos teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį su priedais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje proceso stadijoje CPK numato tik atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimą. Minėti procesiniai dokumentai turi būti pateikti CPK numatytu terminu (CPK 335 straipsnis). Kitokių procesinių dokumentų (paaiškinimų, atsiliepimų į ieškinį ir pan.) padavimas apeliacinės instancijos teismui nėra numatytas, todėl atsakovo pateiktą atsiliepimą į ieškinį su priedais atsisakytina priimti.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš esmės nesutikimą su skundžiama nutartimi apeliantas grindžia tuo, kad tokio prašymo nagrinėjimas yra negalimas Lietuvos Respublikos teisme, kadangi visi proceso dalyviai, nors ir turi Lietuvos Respublikos pilietybę, tačiau jau pakankamai reikšmingą laikotarpį bet kokie santykiai tiek dėl gyvenamosios vietos, tiek dėl darbo santykių, tiek dėl edukacijos, tiek ekonomine prasme ir kiti santykiai visų proceso dalyvių nesieja su Lietuvos Respublika. Jokių argumentų dėl to, kad tokios laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos, apeliantas nenurodo.
15. Teismas, prieš priimdamas asmens ieškinį, turi patikrinti, ar laikomasi teisės kreiptis į teismą sąlygų. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio (iš lot. k. – pagal pareigą) pareiškimo priėmimo metu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismai gali naudoti duomenis tiek iš teismų informacinės sistemos, tiek ir iš kitų registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad į bylą pirmojoje instancijoje buvo pateiktas ieškinys po prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo. Byloje teismas numatė teismingumo klausimą spręsti, kai bus pateiktas atsiliepimas į ieškinį.
16. Nagrinėjamu atveju buvo pareikštas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (iki ieškinio padavimo) ieškovė nurodė atsakovo gyvenamąją vietą Lietuvoje – (duomenys neskelbtini).
17. CPK 147 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Tačiau tokiu atveju prašyme turi būti nurodytos priežastys, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, ir pateikti įrodymai, patvirtinantys grėsmę pareiškėjo interesams. Vadinasi, laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio pareiškimo gali būti taikomos nustačius visumą aplinkybių: 1) ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto; 2) įrodymais patvirtinta grėsmė pareiškėjo interesams; 3) ieškinio reikalavimai prima facie (iš pirmo žvilgsnio) yra pagrįsti.
18. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kai laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti nepareiškus ieškinio, teismas šį klausimą turi spręsti dar neturėdamas visų duomenų, koks bus ieškinys, kokie bus visi byloje dalyvaujantys asmenys ir pan., todėl šioje proceso stadijoje turi iš esmės labai mažai duomenų apie kylantį ar jau kilusį teisinį ginčą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-183/2015; 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-449-464/2015).
19. Iš ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo turinio matyti, kad ieškovė ieškinio negalėjo pateikti dėl privalomos mediacijos taikymo šeimos bylose (Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punktas). Priežastimi laikinai nepilnamečio vaiko gyvenamai vietai nustatyti ieškovė nurodė, kad atsakovui labiau rūpi jo kitas vaikas bei naujoji žmona, o ne šalių dukros interesai, atsakovas šalių dukrą atvežė ieškovei ir jos nebeaugina, išlaikymo neteikia.
20. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vertintina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi šioje situacijoje reguliacinio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė yra būtina, siekiant užtikrinti pačius būtiniausius nepilnamečio vaiko poreikius ir interesus. Vaikas negali likti be oficialios gyvenamosios vietos ir išlaikymo. Pažymėtina, kad apeliantas neteikia jokių prieštaraujančių argumentų dėl dukros laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su mama bei išlaikymo sumos.
Dėl procesinės bylos baigties
21. Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose institutą reglamentuojančias teisės normas, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti apskųstą Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.