- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-29
- Bylos Nr.
- e2S-511-280/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- B. P.
- Atsakovas
- P. B.
- Trečiasis asmuo
- K. B.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 3.2.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. P. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2313-839/2021, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, pagal ieškovės B.P. ieškinį atsakovui P. B., trečiasis asmuo – K. B., institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl bendravimo su vaikaičiu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Teisme buvo priimtas ieškovės B. P. ieškinys atsakovui P. B., trečiasis asmuo – K. B., institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl bendravimo su vaikaičiu tvarkos nustatymo. Su ieškiniu buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma ,,Dėl privalomosios mediacijos“, kurioje nurodyta, kad nėra gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl privalomosios mediacijos vykdymo ir laikoma, kad kita šalis nesutiko pasinaudoti privalomąją mediacija.
Atsiliepimas
2. 2021-06-17 teisme buvo gautas atsakovo P. B. atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodyta, kad atsakovas su ieškiniu nesutinka ir nurodytais motyvais prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktas 2021-04-12 atsakovo sutikimas vykdyti privalomąją mediaciją siųstas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriui.
3. Teismui pateikus užklausą buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus atsakymas, kuriame nurodyta, kad tarnybai nustačius jog P. B. 2021-04-13 el. paštu buvo išreiškęs sutikimą pasinaudoti privalomąja mediacija, 2021-06-18 atliko mediatorių atranką ir 2021-06-21 priėmė sprendimą paskirti mediatorę vykdyti privalomąją mediaciją tarp ginčo šalių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. birželio 23 d. nutartimi ieškinys paliktas nenagrinėtu, ieškovei grąžintas sumokėtas žyminis mokestis.
Šalies argumentai
5. Teismas vadovavosi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, numatančiomis, jog teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymą privalomoji mediacija nuo 2020 m. sausio 1 d. taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka; taip pat gali būti taikoma kitais įstatymų nustatytais atvejais. Mediacija galima tik dėl tokio ginčo, dėl kurio pagal įstatymus leidžiama ginčo šalims sudaryti taikos sutartį.
6. Nustatė, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bendravimo su vaikaičiu tvarkos nustatymo, tačiau priėmus ieškinį paaiškėjo, kad nebuvo įvykdyta (tinkamai organizuota) šeimos bylų kategorijai įstatymų nustatyta išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Todėl konstatavo, kad teisme priimtas ieškinys pareikštas nesilaikant tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. birželio 23 d. nutartį.
8. Nurodo, kad teismui nebuvo teisinio pagrindo ieškinį palikti nenagrinėtą, nes ieškovė įstatymo nustatyta tvarka siekė pasinaudoti privalomąja mediacija, klaidą padarė viešojo administravimo subjektas – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius. Viešojo administravimo subjektų padarytų klaidų taisymas negali būti perkeltas privatiems asmenims. Ieškovė 2021 m. kovo 24 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrių su prašymu vykdyti privalomąją mediaciją. Ieškovė iš šios tarnybos gavo 2021 m. gegužės 3 d. pažymą Nr. (11.9 Mr)(M-P-21-1524)-MPA-3170, kurioje aiškiai nurodyta, jog tarnyba patvirtino, jog ieškovė įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija ir turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo. Su ieškiniu į pirmosios instancijos teismą ieškovė kreipėsi 2021 m. gegužės 18 d., po minėtos pažymos gavimo, ieškinys priimtas. Tik 2021 m. birželio 22 d. paaiškėjo, kad viešojo administravimo subjektas netinkamai atliko savo funkcijas ir 2021 m. gegužės 3 d. išdavė pažymą, nors privalėjo pradėti privalomosios mediacijos procesą. Palikdamas ieškinį nenagrinėtą teismas, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė į teismą kreipėsi sąžiningai manydama įvykdžiusi privalomus įstatymo reikalavimus, t. y. turėdama oficialų patvirtinimą, jog įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija ir turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo. Teismas neatsižvelgė tai, kad ieškovė neturi įgalinimų tikrinti ar viešojo administravimo subjekto išduota pažyma yra teisinga, jei šiuo metu vykstanti privalomoji mediacija nesibaigs taikos sutarties sudarymu, ieškovė privalės pradėti procesą iš pat pradžių, o tai reiškia laiko ir finansines sąnaudas. Teismui palikus ieškinį nenagrinėtą atsakovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės, nors ji procesą pradėjo teisėtai, turėdama visus reikalingus dokumentus.
9. Pažymi, kad valstybė turi prisiimti bet kokių valstybės institucijų padaromų klaidų riziką ir padarytos klaidos negali būti taisomos privataus asmens sąskaita. Valstybės institucijos taip pat turi būti/yra atsakingos už įstatymų laikymąsi. Valstybei, kurios valdžios institucijos nesilaikė savo imperatyvių įstatymo reikalavimų, neturėtų būti leista gauti naudos dėl netinkamo savo institucijų elgesio ir išvengti pareigų vykdymo. Todėl nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio palikimas nenagrinėto dėl viešojo administravimo subjekto padarytos klaidos kartu reiškia ir valstybės institucijų klaidų taisymą sąžiningo proceso dalyvio sąskaita. Ieškinio palikimas nenagrinėto šioje proceso stadijoje dėl valstybės institucijos padarytos klaidos, pažeidžia proceso operatyvumo principus. Mano, kad byla turėjo būti sustabdyta iki ginčo šalys pasinaudos privalomąja mediacija, kuria negalėjo pasinaudoti dėl viešojo administravimo subjekto kaltės. Teismo sprendimas yra tik visiškai formalus teisingumo vykdymas.
10. Teismui 2021-07-19 buvo pateikta mediatorės pažyma dėl mediacijos pabaigos kurioje nurodoma, jog mediacija nutraukta mediatoriui pripažinus, jog mažai tikėtina, kad tęsiant mediaciją ginčas bus išspręstas taikiai.
11. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsniai). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
13. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas, konstatavęs, jog teisme priimtas ieškinys pareikštas nesilaikant tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka, paliko ieškinį nenagrinėtą. Teismas pažymėjo, kad priėmus ieškinį paaiškėjo, jog nebuvo įvykdyta (tinkamai organizuota) šeimos bylų kategorijai įstatymų nustatyta išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka ir dar galima ja pasinaudoti.
14. Apeliantė neginčija tos aplinkybės, kad pagal Mediacijos įstatymo 20 straipsnį nagrinėjamu atveju turėjo būti taikoma privalomoji mediacija. Tačiau teigia, kad ji į teismą kreipėsi sąžiningai manydama įvykdžiusi privalomus įstatymo reikalavimus, t. y. turėdama oficialų patvirtinimą, jog įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija ir turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo. Tik bylos nagrinėjimo metu tapo žinoma, kad viešojo administravimo subjektas netinkamai atliko savo funkcijas, nepagrįstai 2021 m. gegužės 3 d. išdavė pažymą, nors privalėjo pradėti privalomosios mediacijos procesą. Mano, kad byla turėjo būti sustabdyta iki ginčo šalys pasinaudos privalomąja mediacija, kuria negalėjo pasinaudoti dėl viešojo administravimo subjekto kaltės.
15. Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pažymima, kad asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos realizavimu įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Tam tikrais atvejais galimybė kreiptis į teismą atsiranda tada, jei suinteresuotas asmuo laikėsi išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kuri gali būti nustatyta įstatyme (CPK 22 straipsnio 1 dalis) ir kurios nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius – pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba byla nutraukiama, jei šia tvarka pasinaudoti negalima (CPK 293 straipsnio 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2017, 12 punktas). Aiškindamas asmens teisės į teismą apimtį, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), laikytis tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Tokiu atveju asmuo turi pareigą kreiptis į konkrečią ikiteisminę instituciją, ir tik gavęs pastarosios sprendimą dėl jo pareiškimo išnagrinėjimo iš esmės asmuo, būdamas nepatenkintas šiuo sprendimu, įgyja teisę dėl pažeistų teisių gynybos kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-11-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-378/2020).
16. Nustatyta, kad su ieškiniu dėl bendravimo su vaikaičiu tvarkos nustatymo buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma ,,Dėl privalomosios mediacijos“, kurioje nurodyta, kad nėra gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl privalomosios mediacijos vykdymo ir laikoma, kad kita šalis nesutiko pasinaudoti privalomąją mediacija. Tačiau 2021-06-17 teisme buvo gautas atsakovo atsiliepimas į ieškinį, su atsiliepimu į ieškinį pateiktas 2021-04-12 atsakovo sutikimas vykdyti privalomąją mediaciją siųstas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriui. Teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus atsakymas, kuriame nurodyta, kad tarnybai nustačius jog P. B. 2021-04-13 el. paštu buvo išreiškęs sutikimą pasinaudoti privalomąja mediacija, 2021-06-18 atliko mediatorių atranką ir 2021-06-21 priėmė sprendimą paskirti mediatorę vykdyti privalomąją mediaciją tarp ginčo šalių.
17. Apeliacinės instancijos teismui pačios apeliantės buvo pateikta 2021-07-16 mediatorės pažyma dėl mediacijos pabaigos, kurioje nurodoma, jog mediacija nutraukta mediatoriui pripažinus, jog mažai tikėtina, kad tęsiant mediaciją ginčas bus išspręstas taikiai. Pažyma patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 21 d. iki 2021 m. liepos 16 d. mediatorė atliko neteisminę privalomą mediaciją iškilus ginčui civilinėje byloje dėl bendravimo tvarkos su vaikaičiu nustatymo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo tarp ginčo šalių.
18. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, jog Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. birželio 23 d. nutarties priėmimo metu egzistavo pagrindas konstatuoti, jog išankstinė bylos sprendimo ne teisme tvarka nėra išnaudota ir dar galima pasinaudoti šia tvarka.
19. Kadangi nutarties priėmimo metu buvo taikoma neteisminė privaloma mediacija ir ji dar nebuvo pasibaigusi (truko nuo 2021 m. birželio 21 d. iki 2021 m. liepos 16 d.), teismui nebuvo teisinio pagrindo civilinę bylą nagrinėti toliau. Negalima sutikti, kad šiuo atveju civilinė byla turėjo būti stabdoma iki kol pasibaigs mediacijos procesas, kadangi toks bylos sustabdymo atvejis nėra numatytas CPK 163-164 straipsniuose, be to, kaip minėta, išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikymas, kai dar galima šia tvarka pasinaudoti, lemia kitokius teisinius padarinius, t.y. ieškinio palikimą nenagrinėtu. Be to, nesilaikius nustatytos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos ieškinio pateikimo metu, įstatymas leidžia atsisakyti priimti ieškinį ( CPK 137 str. 2 d. 3 p.).
20. Ieškovės skunde akcentuojami proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principai neabejotinai yra svarbūs, tačiau negali būti ignoruojamos įstatyminės nuostatos dėl galimybės ieškinį nagrinėti teisme, be to, pažymėtina, kad šiuo atveju bylos nagrinėjimas iš esmės nebuvo pradėtas, ieškinys paliktas nenagrinėtu pasirengimo stadijoje.
21. Nors apeliantė kelia klausimus dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, valstybės institucijų kaltų veiksmų, pažymėtina, kad ginčijama nutartimi šie klausimai nebuvo sprendžiami.
22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismui buvo pagrindas taikyti CPK 296 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, jog teismas pareiškimą (šiuo atveju ieškinį) palieka nenagrinėtą, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka, nes šios tvarkos nebuvo tinkamai laikomasi ieškinio pateikimo metu. Ginčijama nutartis neužkerta kelio tinkamai pasinaudojus nustatyta ikiteismine tvarka kreiptis į teismą.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju ieškinio palikimas nenagrinėtu, laikantis CPK normų bei reikalavimų, negali būti vertinamas kaip proceso principų pažeidimas. Įvertinęs bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtu, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeista.