Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų K. K. ir D. Š. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

- D. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą laisvės atėmimu 12 metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose;

- K. K. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą laisvės atėmimu 15 metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš D. Š. ir K. K. solidariai priteista G. P. 2 160 Lt turtinei ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. ir D. Š. nuteisti už tai, kad 2011 m. birželio 7 d., iki 3.26 val., tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), jų tarpusavio nesutarimų su P. P. metu, P. P. esant bejėgiškos būklės dėl girtumo (kraujyje rasta 6,78 promilės etilo alkoholio), būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrai, prieš P. P. pavartojo fizinį smurtą, sudavė jam į dešinę pilvo – juosmens pusę ne mažiau kaip šešis smūgius kumščiais, šiais smūgiais padarė daugybines (21) apvalios formos poodines kraujosruvas tarp dešinės vidurio raktikaulinės ir dešinės užpakalinės pažastinės linijų bei nuo dešinio VII šonkaulio projekcijos iki dešinio klubakaulio sparno projekcijos su atitinkamai esančiomis kraujosruvomis pilvo – juosmens minkštuosiuose audiniuose (paodyje, raumenyse, pilvaplėvėje, dešinės pusės užpilvaplėviniame tarpe iki inksto ložės), kraujosruvą dešinio plaučio apatinės skilties šonkauliniame paviršiuje ties vidurio pažasties linija, kraujosruvą VI tarpšonkaulyje toje pačioje projekcijoje, daugybinius dešinės kepenų skilties kapsulės ir kepenų audinio plyšimus, išsidėsčiusius priekinio krašto projekcijoje, sukėlusius nukraujavimą į pilvaplėvės ertmę, cirkuliuojančio kraujo netekimą, sukėlusius P. P. mirtį. Taip D. Š. ir K. K. tyčia nužudė bejėgiškos būklės P. P..

Nuteistasis K. K. apeliaciniu skundu prašo peržiūrėti jo bylą ir jį pagal jam pareikštą kaltinimą išteisinti.

Apeliantas skunde nurodo, jog D. Š. prisipažino mirtinai sumušęs P. P.. Jis dalyvavo kartu su minėtais asmenimis išgertuvėse, tačiau P. P. nemušė, jis tik sudavė porą smūgių P. P., kai šis užspringo, norėdamas jam padėti atikosėti. Mano, kad jo suduoti smūgiai negalėjo turėti įtakos nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui ir mirčiai. Teismas nepatikėjo jo parodymais, nes jis anksčiau buvo paieškomas už neva sugyventinės nužudymą, ir neatsižvelgė į tai, kad jis tiesiog pateko į netinkamą kompaniją. Jei jis būtų žinojęs, kad taip įvyks, būtų pasišalinęs iš įvykio vietos. Prašo atsižvelgti į liudytojų bei nuteistojo D. Š. parodymus ir jį išteisinti.

Nuteistasis D. Š. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Apeliantas mano, kad jo byla buvo išspręsta neteisingai, nes ikiteisminio tyrimo metu jam nebuvo suteikta galimybė nuosekliai papasakoti visas įvykio aplinkybes. Jis prisipažįsta sudavęs P.P. kelis smūgius, tačiau teigia, jog nukentėjusįjį mušė ir K. K. bei S. I. Ekspertai ir teismas nenustatė nuo kieno konkrečiai suduotų smūgių P. P. mirė. Jis, būdamas smuklaus kūno sudėjimo ir apsvaigęs nuo alkoholio, negalėjo suduoti nukentėjusiajam tokį stiprų smūgį, nuo kurio jam plyštų kepenys. Teigia, jog S. I. mušė P. P. pagaliu ir K. K., būdamas stambaus kūno sudėjimo, galėjo prisidėti prie nukentėjusiojo nužudymo. Be to, jis buvo užmigęs ir nematė visko, kas vyko kambaryje, mano, kad nukentėjusįjį galėjo sumušti ir kiti asmenys. Apelianto manymu, už jo suduotus kelis nestiprius smūgius jam paskirta per griežta bausmė. Jis labai gailisi, kad būdamas girtas sumušė žmogų, ir prašo sušvelninti jam paskirtos bausmės laiką.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apelianto nuteistojo K. K. gynėja prašė tenkinti nuteistojo K. K. apeliacinį skundą, apelianto nuteistojo D. Š. gynėja prašė tenkinti nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą.

Prokurorė prašė abiejų nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų K. K. ir D. Š. apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistojo K. K. apeliacinio skundo argumentų.

Apeliantas K. K., skųsdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, ginčija savo kaltę dėl P. P. nužudymo ir prašo jį dėl šio nusikaltimo išteisinti.

Toks apelianto prašymas netenkintinas, nes tam nėra teisinio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų bei padarė išvadas atitinkančias faktines bylos aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2011 m. birželio 7 d. tarpusavio nesutarimų tarp nuteistųjų K. K. ir D. Š. bei nukentėjusiojo P. P. metu prieš P. P. buvo panaudotas fizinis smurtas, kurio pasėkoje nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, sukėlęs jo mirtį. Šių aplinkybių apeliantas nuteistasis K. K. neginčija, tačiau jis teigia, kad P. P. mirtinai sumušė D. Š., o jis tik sudavė nukentėjusiajam porą smūgių, norėdamas pastarajam padėti atikosėti, ir šie smūgiai neturėjo įtakos nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui ir mirčiai. Tokie apelianto teiginiai prieštarauja byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visetui. Nuteistojo K. K. kaltė nužudžius bejėgiškos būklės P. P. grindžiama iš dalies paties apelianto, nuteistojo D. Š., liudytojos S. I. parodymais, specialisto išvadomis ir kitais skundžiamame teismo nuosprendyje išdėstytais įrodymais, kuriais abejoti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Nors nuteistasis D. Š. pirmosios instancijos teisme prisipažino sumušęs P. P., tačiau toks D. Š. prisipažinimas nepaneigia nuteistojo K. K. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Vertinant nuteistojo D. Š. parodymus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad D. Š. parodymai apie smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį aplinkybes viso proceso metu nebuvo vienodi ir nuoseklūs. Pirmoje apklausoje D. Š. parodė, kad įvykio dieną nukentėjusiojo niekas nemušė, nakties metu jį rado mirusį (2 t., 87-90 b. l.). Teismo posėdyje sprendžiant kardomosios priemonės paskyrimo klausimą, D. Š. parodė, kad išgertuvių metu K. K. porą kartų sudavė kumščiu gulinčiam nukentėjusiajam dėl to, kad pastarasis buvo netvarkingas (2 t., 95-96 b. l.). Vėliau, apklaustas papildomai, D. Š. prisipažino ir pats sudavęs nukentėjusiajam porą kartų į dešinį šoną ir teigė, kad kitus smūgius galėjo suduoti K. K. arba S. I.. K. K. veiksmų D. Š. nenorėjo įvardinti, teigdamas, tai turi padaryti pats K. K. (3 t. 32-34 b. l.). Pirmosios instancijos teisme D. Š. prisipažino sumušęs nukentėjusįjį ir teigė, kad anksčiau melavo, kad K. K. sudavė P. P. smūgius (3 t., 87-89 b. l.), o apeliaciniame skunde teigia, kad nukentėjusįjį mušė ir K. K. bei S. I.. Tokie nenuoseklūs ir nuolat kintantys nuteistojo D. Š. parodymai leidžia daryti išvadą, kad jis duodamas parodymus nėra nuoširdus, todėl teismas remiasi tik tais jo parodymais, kuriuos patvirtina kiti bylos duomenys. Įvykio vietoje buvusios liudytojos S.I. parodymų turinys taip pat leidžia daryti išvadą, kad liudytoja, duodama parodymus apie nuteistojo K. K. veiksmus prieš nukentėjusįjį, nėra visiškai atvira ir nuoširdi. Toks liudytojos elgesys sietinas su jos asmeniniais santykiais su nuteistuoju K. K. Liudytoja ne kartą savo parodymuose akcentavo, kad ji bijojo K. K., nes šis ne kartą ją buvo sumušęs ir net grasinęs nužudyti, ji pažadėjo neišduoti jo policijai (3 t., 107-110 b. l.). Tokie liudytojos parodymai leidžia teigti, kad liudytoja S. I., bijodama nuteistojo K. K. smurto, nutylėjo apie pastarojo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį. Kaip jau buvo minėta, pats nuteistasis K. K. neneigia sudavęs nukentėjusiajam P. P. smūgius, tačiau teigia, kad juos sudavė nukentėjusiajam į krūtinę, ir jie negalėjo turėti įtakos nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui ir mirčiai. Tokie apelianto teiginiai prieštarauja jo paties parodymų patikrinimo metu nurodytoms smūgių sudavimo nukentėjusiajam aplinkybėms bei specialisto pateiktoms išvadoms. Specialisto išvadoje nurodyta, kad tiriant mirusį P. P. buvo nustatytos dauginės poodinės kraujosruvos dešiniame žaste ir dešinės alkūnės užpakaliniame paviršiuje (šios kraujosruvos – nežymaus sveikatos sutrikdymo masto) bei liemens dešinės pusės sužalojimai, sukėlę P. P. mirtį, tačiau jokių sužalojimų nukentėjusiojo krūtinės srityje nekonstatuota. Ekspertas nustatė, kad P. P. mirtį sukėlė traumuojantys poveikiai į liemens dešinę pusę ir šią traumą asmuo patyrė keletą valandų prieš mirtį, bei nurodė mirtinos traumos tikėtiną mechanizmą: bukas poveikis į pilvo minkštąją dalį (priekinę sieną) dešinėje pusėje. Pilvo buka trauma patirta dauginių traumuojančių smūgių poveikių į juosmens ir pilvo dešinę pusę pasėkoje, išskirta izoliuota 21 kraujosruva. Šios kraujosruvos išsidėsčiusios grupėmis po keturias – vieno traumuojančio poveikio metu galėjo būti padarytos iš kart keturios, esant prielaidai, kad smūgis galėjo būti kietu buku ribotus paviršius turinčiu daiktu – kumštimi (ir labiausiai traumuojant keturiems krumpliams) susidarė serijinės, po keturias – kraujosruvos. Laikantis tokios prielaidos P. P. į dešinę pilvo - juosmens sritį patyrė ne mačiau 6 traumuojančius tokius poveikius. Būtent šių traumuojančių poveikių pasėkoje, viršijus fiziologinę kepenų kapsulės ir audinio spūdumo – tamprumo ribą susidarė dauginiai kepenų kapsulės ir audinio plyšimai. Plyšus kepenims vyko slaptas vidinis kraujavimas į pilvaplėvės ertmę. Ženklus vidinis nukraujavimas sąlygojo deguonies nepriteklių gyvybiškai svarbiam organui - galvos smegenims, tai baigėsi mirtimi. Tokiu būdu asmens patirta trauma yra priežastiniame ryšyje su mirtimi (t. 1, b. l. 36–39, 42–56).

Taigi, aptarti nuteistųjų K. K. ir D. Š. parodymai apie jų veiksmus prieš nukentėjusįjį, specialisto išvada apie nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, mirtinos traumos mechanizmą, liudytojos S. I. parodymai apie nuteistųjų elgesį iki ir po nusikaltimo padarymo, vertinant šiuos duomenis visumoje, leidžia daryti išvadą, kad P. P. sužalojo bei tuo pačiu jo mirtį sukėlusius kūno sužalojimus padarė bendrais veiksmais K. K. ir D. Š. P. P. mirė nuo traumuojančių poveikių į liemens dešinę pusę visumos, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes tokius smūgius sudavė abu nuteistieji, todėl jie abu atsako ir už pasekmes (nukentėjusiojo mirtį).

Nuteistųjų K. K. ir D. Š. bei liudytojos S. I. parodymais nustatyta, kad mušamas P. P. nesipriešino, nes buvo stipriai girtas. P. P. kraujyje, paimtame iš pilvaplėvės ertmėje esančios kraujo sankaupos, rasta 6,78 promilės etilo alkoholio, kraujyje iš širdies - 6,77 etilo alkoholio. Tokia skaitinė etilo alkoholio koncentracija kraujyje atitinka sunkų neblaivumo laipsnį (t. 1, b. l. 36–39). Šie duomenys rodo, jog nukentėjusysis dėl girtumo buvo bejėgiškos būklės, t. y. tokios būklės, dėl kurios jis negalėjo gintis, išvengti pavojaus (mirties), ir nuteistieji tai suvokė. Todėl nuteistojo K. K. nusikalstamai veikai taikytas tinkamas baudžiamasis įstatymas – BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktas ir už šio nusikaltimo padarymą jam paskirta teisinga, BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus atitinkanti, bausmė.

Dėl nuteistojo D. Š. apeliacinio skundo argumentų.

Apeliantas nuteistasis D. Š. mano, kad jo byla buvo išspręsta neteisingai, nes ikiteisminio tyrimo metu jam nebuvo suteikta galimybė nuosekliai papasakoti visas įvykio aplinkybes. Toks apelianto skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nuteistajam D. Š. buvo suteikta teisė duoti parodymus apie įvykio aplinkybes ir jis tokius parodymus davė (2 t., 87-90 b. l.; 3 t. 32-34; 87-89 b. l.).

Apeliantas skunde prisipažįsta sudavęs P. P. kelis smūgius, tačiau teigia, jog nukentėjusįjį mušė ir K. K. bei S. I., be to, ekspertai ir teismas nenustatė nuo kieno konkrečiai suduotų smūgių P. P. mirė. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 ,,Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 8 punkte išdėstytą išaiškinimą, kad jei smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo keli asmenys ir šis mirė nuo padarytų sužalojimų visumos, tai pagal BK 129 straipsnį atsako visi kūno sužalojimus padarę asmenys. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistieji K. K. ir D. Š. veikė bendrai, abu naudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą ir nukentėjusiojo mirtis įvyko nuo kepenų sužalojimų visumos, todėl abu jie turi atsakyti už P. P. nužudymą. Byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių S. I. kaltę dėl P. P. nužudymo, todėl ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu buvo nutrauktas (2 t. 57-58 b. l.). Apelianto skundo teiginiai, kad nukentėjusįjį neva galėjo sumušti ir kiti asmenys, yra deklaratyvūs ir prieštaraujantys bylos duomenims. Nei nuteistasis K. K., nei liudytoja S. I. savo parodymuose neminėjo, kad įvykio vietoje būtų buvę pašaliniai asmenys, tokios aplinkybės savo parodymuose nėra nurodęs ir pats apeliantas. Byloje nustatyta, kad įvykio dieną nukentėjusiojo bute vykusiose išgertuvėse dalyvavo nukentėjusysis P. P., nuteistieji K. K. ir D. Š. bei liudytoja S. I.

Iš nuteistojo D. Š. apeliacinio skundo turinio matyti, kad esminis jo nesutikimo su skundžiamu teismo nuosprendžiu motyvas – jam paskirtos bausmės griežtumas. Apeliantas mano, kad jam paskirta per griežta bausmė, todėl prašo ją sušvelninti. Toks apelianto prašymas netenkintinas, nes tam nėra teisinio pagrindo.

Bausmės skyrimo pagrindai formuluojami BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio (Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių) 1 ir 2 dalys nustato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. Š. bausmę už jo įvykdytą nusikalstamą veiką, atsižvelgė į paminėtas aplinkybes ir, teisėjų kolegijos manymu, nustatė nuteistajam D. Š. tinkamą bausmės dydį. Apeliacinės instancijos teismas švelninti nuteistajam D. Š. paskirtą bausmę pagrindo nenustatė.

D. Š. įvykdytas nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), veikta netiesiogine tyčia, padaryto labai sunkaus nusikaltimo pasekmės yra labai sunkios ir negrįžtamos – atimta kito žmogaus gyvybė. Įvykdytas nužudymas yra kvalifikuotas, esant šį nusikaltimą kvalifikuojančiam požymiui – nužudytas bejėgiškos būklės žmogus (BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas pripažino nuteistojo D. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir į ją atsižvelgė skirdamas bausmę. Skiriant bausmę atsižvelgta ir į nustatytą nuteistojo D. Š. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinta ir apeliantą charakterizuojanti medžiaga, iš kurios matyti, kad D. Š. praeityje teistas, iki suėmimo niekur nedirbo, neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos. Apygardos teismas, įvertinęs anksčiau paminėtas aplinkybes, nuteistajam D. Š. už jo įvykdytą kvalifikuotą nužudymą (BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktas) paskyrė 12 metų laisvės atėmimo bausmę. Ši bausmė yra mažesnė už BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, kuris yra 14 metų.

Apeliantas skunde naujų aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę, nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad nuteistajam D. Š. už jo įvykdytą kvalifikuotą nužudymą yra paskirta tinkamo dydžio bausmė ir laikyti šią bausmę aiškiai per griežta nėra įstatyminio pagrindo, todėl apelianto prašymas - sumažinti jam paskirtos bausmės dydį - atmetamas.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti nuteistųjų K. K. ir D. Š. apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais ir argumentais, nėra pagrindo, todėl abiejų apeliantų apeliaciniai skundai atmetami.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistųjų K. K. ir D. Š. apeliacinius skundus atmesti.