Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo teismui pateiktą baudžiamąją bylą, kurioje M. O., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, neįgalus, nedarbingumo lygis 60 procentų, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) 2013-04-26 Šiaulių apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė 8 mėnesių laisvės apribojimo.

2) 2013-05-20 Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 138 str. 1 d., 140 str. 1 d. Bausmė subendrinta su 2013-04-26 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą ir neatlikta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė: laisvės apribojimas 1 metams 7 mėnesiams, įpareigojant M. O. per visą laisvės apribojimo bausmės laiką nuo 23.00 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. O. 2013 m. gruodžio 23 d. apie 0.12 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ lošimų automatų salone, esančiame, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, prieidamas prie nurodyto salono kasos langelio, slėpdamas veidą po apsivyniotu šaliku bei kepure, panaudodamas nenustatyto šaunamojo ginklo-pistoleto plastmasinę kopiją, juo grasindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai nukentėjusiajai L. Č., nurodė atidaryti duris ir atiduoti pinigus, plaktuku bandė išdaužti salono kasos stiklo atitvarą, ir tokiu būdu pasikėsino pagrobti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 28 877,60 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes dėl plaktuku suduodamų smūgių salono kasos stiklo atitvaras nedužo, bei nukentėjusioji L. Č. paspaudė pavojaus mygtuką, dėl ko M. O. iš nurodytų salono patalpų pabėgo.

Apklaustas kaltinamasis M. O. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2013 m. žiema nuėjo į banką ir pasiėmęs pinigus juos visus pralošė kazino „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje. Išėjus iš kazino apėmė pyktis ir jis grįžo namo. Kilo mintis, nueiti ir gauti pinigų į tą patį kazino. Apsivyniojęs šaliką nuėjo į kazino. Šalikui nukritus išėjo į namus, nieko ten nedarė, plaktuko ir šautuviuko neturėjo. Maišelio pro langelį nekišo. Pinigų nereikalavo, su plaktuku stiklo nedaužė. Tą dieną jam žaidžiant prie žaidimo aparato matė, kaip nukentėjusioji palindo po stalu. Ikiteisminio tyrimo metu jo duotus parodymus kažkas sugalvojo.

Išklausytas kaltinamojo M. O. apklausos garso įrašas padarytas ikiteisminio tyrimo metu. Įtariamasis M. O. 2014-07-31 parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai. Datos kada tai buvo jau nepamena, žino kad buvo žiema, mano, kad tai vyko šiais metais, kovo mėnesį. Tada jis buvo savo namuose, (duomenys neskelbtini), bebūnant jis susinervino, kad neturi pinigų. Tada sugalvojo apiplėšti kazino ir iš ten paimti pinigų. Norėjo eiti į tą kazino, kuris yra prie centrinio turgaus, nes ten buvo pralošęs pinigų. Nes tą pačią dieną, jis ten buvo pralošęs apie 300 Lt. Todėl ir buvo susinervinęs. Pamena, kad tada išeidamas iš namų veidą apvyniojo juodos spalvos šaliku, jį vyniojo kad nepažintų veido, vilkėjo juodais rūbais. Taip pat iš namų jis pasiėmė šautuviuką ir plaktuką. Tai buvo ne tikras šautuvas o žaislinis, plastmasinis, nudažytas pilkais dažais, į jį dedasi šratukai, bet jų įsidėjęs nebuvo, jį kažkur buvo radęs ir turėjo namuose. Kai jį pasiėmė manė tuo šautuvėliu pagąsdins, manė, kad nesupras kad tai žaislinis. Niekad ankščiau taip nesielgė, tai buvo pirmas kartas. Plaktukas buvo ne žaislinis, tikras, mediniu kotu, ir metaline galva, kuri buvo aprūdijusi. Ir plaktuką ir šautuviuką įsidėjo į kišenes. Apie tai kur eina ir ką ketina daryti niekam nesakė. Kai išėjo iš namų, namuose nieko nebuvo. Pamena, kad tada dar buvo šviesu, mano kad tai buvo diena. Ėjo tiesiai į tą kazino niekur pakeliui neužsuko nieko sutikęs nebuvo. Tada įėjo į patį kazino, ar buvo lankytojų tiksliai nepamena, nežino ar kas buvo. Tada priėjo prie langelio kur keičia pinigus, prie kasos, kas ten tiksliai buvo jau nepamena. Žino, kad jam priėjus prie langelio nuo veido nukrito šalikas, mano kad jam betraukiant plaktuką ir šautuvą, jam nukrito šalikas, todėl tada išsigando kad gali atpažinti. Kiek pamena, jis tada nieko nepasakė, negrasino, apskritai jokių žodžių nesakė. Kai suprato kad jį gali pažinti, be to suprato kad su žaisliniu šautuvu jis nieko nepadarys, tada iš kazino išėjo, o gal išbėgo, jau nepamena. Šautuviuką ir plaktuką pasiėmė su savimi. Kiek pamena jokios tašės ar maišelio jis su savimi neturėjo. Ką konkrečiai veikė su plaktuku jau nepamena, šautuvu negrasino, mano jo nebuvau išsitraukęs. Po to iš karto grįžo į namus. Niekam apie tai nepasakojo, todėl apie šį įvykį apskritai buvo pamiršęs, juolab kad nieko nepadarė. Nusikaltimo jam padaryti nepavyko dėl to, kad turėjo netinkamus įrankius, tai yra netikrą šautuvą ir plaktuką. Jei būtų turėjęs tikrą šautuvą mano būtų ką nors nušovęs, gal būtų dar kažką pasikvietęs tai daryti kartu. Namuose plaktuką padėjo kur ir buvo, tai yra po laiptais, užkišo už vielos. Šautuvas kažkur turėtų būti namuose, gal sekcijoje, stalčiuje. Jis savo kaltę pripažįsta dėl to, kad tikrai su šautuvu ir plaktuku norėjo pagąsdinti darbuotoją ir taip atimti pinigus. Kadangi tada pinigų apskritai neturėjo dėl to taip ir elgėsi. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Dar papildo, kad su savimi turėjau turgaus tašę, kuri buvo iškritusi, mano ją paliko, eidamas ją buvo užsikišęs po striuke, o kazino jam iškrito, ten turėjo ir likti ji. Ji buvo languota, plastmasinė (b.l. 74-75).

Nukentėjusioji L. Č. teismui parodė, kad ji dirba kazino „(duomenys neskelbtini) “ administratore. 2013-12-23 d. naktį dirbo adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kazino „(duomenys neskelbtini) “. Išėjus paskutiniam lankytojui, praėjus gal 3-5 minutėms, išgirdo sucypsint signalizaciją atidarant durims. Pakėlusi galvą pasižiūrėti ir pamatė prie durų stovintį vaikiną užsidėjusį ant galvos juodą šaliką. Jis apsižvalgė ar salėje nieko nėra, atsistojo prieš ją, toliau nuo kasos stiklo, ištiesęs rankas atkišo pistoletą. Matė, kad pistoletas buvo juodas su raudona detale. Ji žinių apie ginklus neturi, galvojo, kad tai tikras pistoletas. Ji nuslydo nuo kėdės, paspaudė signalizacijos mygtuką ir pasislėpė po stalu. Tada vaikinas pripuolė prie kasos langelio. Vaikiną matė akių plotyje, nuo nosies iki kaktos, o likęs veidas buvo uždengtas šaliku. Vaikinukas pripuolęs pasakė „duok pinigus, skaičiuoju iki trijų, greitai rakini duris, darai duris“, kišo pro langelį maišelį sakydamas tuos žodžius. Paskui trenkė į stiklą plaktuku, smūgis buvo stiprus, tačiau stiklas neišdužo. Paskui jis pabėgo. Pasišalinęs vaikinukas, atėjo po Naujų metų, gal sausio 2 d. Jam įėjus į „(duomenys neskelbtini)“ jį atpažino iš akių, nes jas įsiminė. Paprašius jo asmens dokumento, jis priėjęs prie kasos langelio, padavė jai dokumentą drebančiom rankom, ji užsirašė jo vardą, pavardę, gimimo metus ir perdavė policijai jo asmens duomenis. Pagal kaltinamojo versiją, kad jis viską matė būdamas prie žaidimų automatų, taip negalėjo būti, nuo žaidimų automatų nematyti kaip darbuotoja lenda po stalu kasoje.

Liudytoja D. O. teismui parodė, kad apie įvykį sužinojo praėjus 3-4 mėn., kai jos sūnus M. O. gulėjo Kauno psichiatrijos ir tuberkuliozės ligoninėje. Pas ją atvažiavo policija namuose daryti kratą ir paaiškino, kad jos sūnus žiemos metu padarė nusikaltimą, apsivyniojęs šaliką, norėjo apiplėšti kazino. Kratos metu rado plaktuką, žaislinio ginklo nerado, nes ji visus sūnaus žaislus išdalino vaikams. Paklausus sūnaus M. O., jis įvykio neprisiminė. Sūnus M. O. vieną kartą pasakoją kažką, o po kiek laiko jau to dalyko nebeprisimena, arba neigia, pasakojimuose painiojasi. Sūnus gavęs savo neįgalumo pensiją nueidavo žaisti lošimo automatais. Ji buvo nuėjusi į kazino ir perspėjo, kad jo neįsileistų, nes jis yra ligonis. Jai paaiškino, jog jis yra pilnametis ir turi pats to prašyti. Sūnaus sveikatos būklę bloga, per tuos metus kai jis nušoko nuo stogo, buvo susilaužęs dubens kaulus, stipriai susitrenkęs galvą, gydėsi apie 3 metus porą mėnesių. Pastoviai gydosi Šiaulių psichiatrinėje ligoninėje, yra labai agresyvus, gydytojų paskirtų vaistų namuose negeria.

Liudytojas D. M. teismui parodė, kad 2014 m. vasarą buvo gauta žvalgybinė informacija, kad M. O. neva gali žinoti apie pasikėsinimą apiplėšti kazino, ar yra kažkokiu būdu su tuo susijęs. Kad jis pats susijęs su šiuo nusikaltimu nežinojo. M. O. tuo metu gydėsi, buvo duotas paklausimas į gydymo įstaigą, kada jis yra patalpintas, kada planuojama paleisti ir kokia jo būklė, ar galima su juo atlikinėti ikiteisminio tyrimo veiksmus. Buvo gautas atsakymas, kad su juo galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, tačiau pačioje įstaigoje. Su kolega Ž. R. nuvažiavo pasikalbėti, buvo numatyta jį apsiklausti kaip liudytoją, tačiau jis savo noru gera valia pradėjo pasakoti visai kitas aplinkybes, kad jis pats įvykdė nusikaltimą. Papasakojo, kad gavo pašalpą, atėjo į kazino pažaisti, pralošė visus pinigus ir supykęs tą pačią dieną, pasiėmęs žaislinį pistoletą, plaktuką, atėjo į kazino atsiimti tų pinigų, bandė apiplėšti. Pareikalavo pinigų, su plaktuku keletą kartų stuktelėjo į stiklą, tačiau stiklas neišdužo. Pasakojo, kad veidą jis buvo užsidengęs šaliku ir jam bebūnant šalikas nuo veido nukrito ir jis pasišalino nieko nepaėmęs. M. O. raštu apklaustas nebuvo. Grįžęs į tarnybą parašė tarnybinį pranešimą savo vadovui ir antro vizito metu, važiavo advokatė, dalyvavo atstovė iš gydymo įstaigos ir jam buvo pareikšti įtarimai, ir jis pasakojo tas pačias aplinkybes, prisipažino. Tiek pirmu, tiek antru atveju, mano, kad jis suvokė ką kalba, nekilo dėl to abejonių. Domėjosi kur yra žaislinis pistoletas, sakė galbūt išmetė, gal mama kažkam atidavė. Buvo daryta krata kaltinamojo namuose, pistoletas nebuvo rastas, rado tik plaktuką.

Siekiant patvirtinti liudytojo D. M. parodymus teismas pagarsino jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis parodė, kad jam dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą dėl 2013-12-23 pasikėsinimo įvykdyti plėšimą iš lošimų automatų salono „(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, buvo nustatyta, kad galimai nusikalstamą veiką padarė M. O.. Kadangi M. O. buvo gydomas Kauno ligoninės psichiatrijos klinikoje, M. sektoriuje, todėl pagal viršininko V. L. žodinį nurodymą nuvyko į minėtą ligoninę. Nuvykus buvo gautas M. O. gydančio gydytojo leidimas, bei girdint minėtos įstaigos administratorei I. N., buvo atliktas pokalbis. Pokalbio metu M. O. buvo paklausta kas jam žinoma apie 2013-12-23 įvykdytą nusikaltimą Šiaulių mieste iš lošimų automato salono (duomenys neskelbtini). M. O. geranoriškai pradėjo pasakoti, kad tą dieną jis gavo invalidumo pensiją ir pasiėmęs pensiją nuėjo į minėtą saloną palošti. Žaisdamas jis pralošė visus turėtus pinigus, po ko labai supykęs grįžo namo. Tą pačią dieną, iš namų jis pasiėmė žaislinį pistoletą ir grįžo prie to paties žaidimų salono, norėdamas jėga atsiimti savo pinigus. M. O. nurodė, kad jo nepažintų jis veidą apsivyniojo šaliku, bei įėjęs į lošimų saloną administratorės pareikalavo pinigų, ši pinigų nedavė, o pasislėpė po stalu. Negavęs pinigų M. O. iš salono išėjo bei grįžo į namus. Visas įvykio aplinkybes M. O. papasakojo savo noru, geranoriškai, jo nurodytos aplinkybės atitiko tiriamo įvykio aplinkybes. Pasiteiravus kur yra pistoletas su kuriuo jis ėjo į saloną ir grasino administratorei M. O. nurodė, kad jis pistoletą paliko namuose, tačiau kur konkrečiai jis nežinojo, minėjo, kad gal būt jo motina bus išmetusi. Taip pat M. O. nurodė, kad būtent tame salone iki to įvykio apie kurį pats pasakojo lankydavosi dažnai, be to kaip jis nurodė ir po nepasisekusio plėšimo jis taip pat ten buvo keletą kartų nuėjęs ir ten žaidęs, tačiau jo niekas neatpažino. Taip pat M. O. minėjo, kad jis rinkdavo žaislinius pistoletus, todėl, kad jam patikdavo pistoletai, tačiau motina jo rinktus pistoletus išmesdavo arba išdalindavo vaikams (b.l. 61-62).

Liudytoja I. N. teismui parodė, kad dirba VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos tuberkuliozės psichiatrijos skyriuje, administratore, ji dalyvavo kaip medikas kada buvo atvykęs tyrėjas pas M. O.. Tyrėjas apklausė M. O., kuris davė paaiškinimus, parodymus, geranoriškai kalbėjo, nuoširdžiai papasakojo, nebuvo jokios prievartos, jis viską papasakojo ką prisiminė. Buvo kalba apie pasikėsinimą apiplėšti kazino, kad jis ėjo į kazino, bet jis jo neapiplėšė, tačiau bandė.

Siekiant patvirtinti liudytojos I. N. parodymus teismas pagarsino jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur ji parodė, kad dirba VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės, psichiatrijos klinikose Marių sektoriuje, yra vyresnioji slaugytoja - administratorė. M. O. jų skyriaus pacientas. Jis pas juos gydomas nuo 2014-04-01, gydomas ir šiuo metu. Ji dalyvavo 2014-07-23 tada kai pas M. O. buvo atvykę pareigūnai iš Šiaulių bei jo klausė kas jam yra žinoma apie 2013 m. žiemą Šiauliuose įvykdytą nusikaltimą iš lošimų automatų salono. M. O. tada pamena prisipažino, kad būtent jis su žaisliniu šautuvu norėjo apiplėšti tą žaidimų saloną. Jis tik tada negalėjo prisiminti datos kada tai padarė. Minėjo, kad norėjo tokiu būdu atsiimti savo praloštus pinigus, sakė kad pralošė savo pensiją, bei kad pasiėmęs žaislinį šautuvą nuėjo į lošimų saloną bei juo grasindamas bandė atimti pinigus. To pokalbio metu M. O. pasakojo geranoriškai, jo niekas prisipažinti nevertė, apie to įvykio aplinkybes pareigūnai M. O. nepasakojo. Pareigūnai uždavinėjo klausimus, jis atsakinėjo, iš jo pasakojimo ji suprato kad jis tikrai padarė tą nusikaltimą, nes M. O. niekieno neverčiamas viską papasakojo. M. O. niekas nelanko, aplankę nebuvo, tarp jo daiktų, su kuriais jis atvyko 2014-04-01 nebuvo jokios kuprinės ar maišelio, taip pat ir jokių žaislinių šautuvų. Jo visi daiktai yra saugomi drabužių sandelyje (1 t. b.l. 63,64).

Be kaltinamojo M. O., nukentėjusiosios L. Č., liudytojų D. O., D. M., I. N. parodymų apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, teismas ištyrė tokius byloje esančius įrodymus:

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo atlikta įvykio vietos esančios (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste, apžiūra (b.l. 11-16).

2014-12-23 daiktų dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadybininkas R. M., pateikė vaizdo įrašą (b.l. 20).

2014-01-03 daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo atlikta, UAB „(duomenys neskelbtini) “ pateikta vaizdo įrašo apžiūra, kuriame užfiksuota, kaip 2013-12-23 d. 00.12.50 tamsiai apsirengęs vyras UAB „(duomenys neskelbtini) “ lošimų automatų salone, esančiame, (duomenys neskelbtini) , Šiauliuose, prieidamas prie kasos langelio, slėpdamas veidą, nukreipia daiktą panašų į pistoletą į viduje sėdinčią moterį, ji krenta ant grindų. Po to įkiša ranką su polietileniniu maišelį pro langelį, ir plaktuku trenkia į kasos langą keturis kartus. Po ko pasiima maišelį ir pasišalina (b.l. 21-25).

2014-08-20 asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokole nurodyta, kad L. Č. atžįsta M. O., kaip asmenį, kuris 2013-12-23 nakties metu buvo atėjęs į lošimų automatų saloną „(duomenys neskelbtini)“ ir grasindamas su ginklu reikalavo pinigų (b.l. 52-55).

2014-08-19 kratos protokole nurodyta, kad atlikus kratą M. O. gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), kartos metu rastas plaktukas (b.l. 32-34).

2014-08-27 daiktų apžiūros protokole, nurodyta, kad buvo atlikta kartos metu rasto plaktuko apžiūra (b.l. 35-36).

Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. teisiamajame posėdyje perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti liudytojų parodymai, taip pat perklausyta kaltinamojo apklausa duota ikiteisminiame tyrime, teismas juos patikrino, sulygino su nukentėjusios ir liudytojų duotais parodymais, įvertino ir nusprendė ar teisme duotais parodymais grįsti savo išvadas ar jas atmesti.

Nukentėjusios ir liudytojų parodymai yra iš esmės nuoseklūs, detalūs, jie patvirtina vieni kitus, atitinka faktines aplinkybes, be to juos patvirtina rašytiniai įrodymai, esantys baudžiamosios bylos medžiagoje ir ištirti teismo posėdyje. Netikėti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais nėra pagrindo. Nukentėjusioji ir liudytojai apklausti teisminio nagrinėjimo metu įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą ir prisiekę.

Šie įrodymai, vertinant juos visame kaltinamajam M. O. pareikštų kaltinimų kontekste, atitinka nukentėjusios parodymus apie faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes ir atskleidžia nusikalstamos veikos motyvą. Be to, pažymėtina, kad kaltinamasis M. O. neatskleidė teismui, kur nusikaltimo padarymo metu jis iš tikrųjų buvo ir ką veikė. Ši aplinkybė leidžia teismui abejoti kaltinamojo M. O. parodymų teisingumu ir patikimumu.

Todėl teigti, kad kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra išgalvoti tyrimą atlikusios institucijos pareigūnų, arba kitaip pažeidžiant kaltinamojo procesines teises, kad jie surašyti taip kad būtų naudingi kaltinimui, kaip ir tai, kad parodymai buvo išgauti neteisėtais metodais taip pat pagrindo nėra. Savo parodymus M. O. pakeitė teisme. Dėl šios priežasties teismas remiasi ikiteisminio tyrimo metu M. O. duotais parodymais ir darytu apklausos garso įrašu, kaip ir parodymais duotais teisminio nagrinėjimo metu, kurie atitinka kitą bylos medžiagą ir ją papildo atskiromis bei reikšmingomis detalėmis.

Visos ištirtos teisme aplinkybės įrodo, kad M. O. duodamas parodymus apie šio jam pareikšto kaltinimo faktines aplinkybes, nėra nuoširdus ir vengia teismui sakyti tiesą, siekdamas atriboti save nuo įvykio, ir jos vertintinos kaip siekimas sušvelninti savo padėtį, kaip jo gynybinė versija, neigiant, kad pasikėsinimą įvykdyti nusikaltimą panaudodamas žaislinį šaunamąjį ginklą ir pasikėsinti pagrobti svetimą turtą, prieštarauja kitai bylos medžiagai.

Kaltinamasis M. O. teisme neprisipažino pasikėsinęs įvykdyti kazino apiplėšimą, ir teismo posėdžio metu davė prieštaringus parodymus. Nurodė, jog pralošęs kazino „(duomenys neskelbtini)“, supykęs norėjo gauti pinigų ir užsivyniojęs ant veido šaliką ėjo į kazino. Tačiau šalikui nukritus nieko nepadaręs ėjo namo, plaktuko ir, šautuvo neturėjo. Pinigų nereikalavo, su plaktuku stiklo nedaužė. Kaltinamasis paminėjo aplinkybę, jog matė kaip kazino darbuotoja kasoje palindo po stalu. Ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant medicinos darbuotojai I. N., bei apklausiamas dalyvaujant advokatui, kaltu prisipažino ir nuosekliai nurodė, visas įvykdyto plėšimo aplinkybes, jog pasiėmęs žaislinį šautuvą ir plaktuką užsivyniojęs veidą šaliku, ėjo į kazino ir pasikėsino įvykdyti plėšimą. Kaltinamojo kaltę pagrindžia nukentėjusiosios L. Č., D. O., D. M., I. N., duoti parodymai. L. Č. nurodė, kad į kazino „(duomenys neskelbtini)“, atėjęs kaltinamasis užsidengęs veidą, grasino, kaip ji suprato pistoletu, ir daužė stiklą plaktuku, įkišo per kasos langą maišelį, bei reikalavo pinigų, po to iš kazino pasišalino. Kaltinamajam atėjus į kazino ji jį, pažino iš akių ir užsirašiusi asmens duomenis, juos pranešė policijai. Jos parodymus taip pat patvirtina, asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas, vaizdo įrašo apžiūros protokolas, kratos ir daiktų apžiūros protokolai. Kaltinamojo M. O. kaltę patvirtina ir apklausos garso įrašas padarytas ikiteisminio tyrimo metu, išklausytas teisminio nagrinėjimo metu.

BK 180 straipsnio 3 dalies dispozicijoje numatytas kvalifikuojantis požymis šaunamojo ginklo panaudojimas plėšimo metu. Nukentėjusioji, būdama išsigandusi, stresinėje būsenoje, kaip parodymuose minėjusi, kad supratimo apie ginklus neturi, matė juodą pistoletą su raudona detale, jokia apimtimi negalėjo įvertinti ginklo ar tariamo ginklo tikrumo. Ikiteisminio tyrimo metu atlikus kratą kaltinamojo namuose, nebuvo rastas pistoletas, kurio pagalba buvo pasikėsinta įvykdyti plėšimą. Pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu neneigė, turėjęs žaislinį pistoletą. Tai, jog kaltinamasis kolekcionavo žaislinius šautuvus patvirtino ir jo mama D. O., kuri visus sūnaus žaislus išdalino vaikams. Tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme nenustatyta, jog pistoletas, kuriuo buvo grasinta nukentėjusiajai, buvo šaunamasis. Kylančios abejonės yra sprendžiamos kaltinamojo naudai. Pagal 2002 m. sausio 15 d. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas ne visi pistoletai yra priskiriami šaunamiesiems ginklams. Jie turi atitikti tam tikras įstatyme numatytas charakteristikas ir priskirti tam tikrai ginklų kategorijai. Laikytina, jog pasikėsinimo padaryti plėšimą metu M. O. panaudojo daiktą, kuris nepriskiriamas šaunamųjų ar nešaunamųjų ginklų kategorijai ar kitam specialiai žmogui sužaloti pritaikytam daiktui, o į pagalbą pasitelkė tik jo imitaciją. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad padarytoje veikoje nėra kvalifikacinio požymio - šaunamojo ginklo panaudojimo, todėl ikiteisminio tyrimo metu padaryta veika neteisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 3 d. (baudžiamoji byla Nr. 2k-254/2008; 1a-111-354/2010; 2005-06-23 LAT nutarimas Nr. 52, 18 punktas) Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 22 str. 1 d. 180 str. 1 d., požymius. Aplinkybė, jog M. O. įvykdė plėšimą „panaudodamas nenustatytą šaunamąjį ginklą-pistoletą“, keičiama kaltinime į „panaudodamas nenustatyto šaunamojo ginklo-pistoleto plastmasinę imitacija“.

Teisme ištirtų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad M. O. 2013 m. gruodžio 23 d. apie 0.12 val., UAB „(duomenys neskelbtini) “ lošimų automatų salone, esančiame, (duomenys neskelbtini) , Šiauliuose, prieidamas prie nurodyto salono kasos langelio, slėpdamas veidą po apsivyniotu šaliku bei kepure, panaudodamas nenustatyto šaunamojo ginklo-pistoleto plastmasinę imitacija, juo grasindamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojai nukentėjusiajai L. Č., nurodė atidaryti duris ir atiduoti pinigus, plaktuku bandė išdaužti salono kasos stiklo atitvarą, ir tokiu būdu pasikėsino pagrobti UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausančius 28 877,60 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes dėl plaktuku suduodamų smūgių salono kasos stiklo atitvaras nedužo, bei nukentėjusioji L. Č. paspaudė pavojaus mygtuką, dėl ko M. O. iš nurodytų salono patalpų pabėgo. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 str. 1 d. 180 str. 1 d.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

M. O. įvykdė nusikalstamą veiką priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, jis padarytas tiesiogine tyčia. Jis ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, tačiau teisme pripažinimo atsisakė. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teistas du kartus ( b. l. 89-90, 96-105), administracine tvarka baustas (b. 1. 134-140), VšĮ Šiaulių psichiatrijos ligoninės pacientų registre įrašytas (b.l. 111-112), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos pacientų įskaitoje įrašytas (b.l. 107). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnis, numato, kai asmuo, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo įvykdymą, jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas, padaro naują tyčinį nusikaltimą, tai laikoma nusikaltimų recidyvu, o sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 straipsnio pirma dalimi jam už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Tačiau atsižvelgiant į kaltinamojo psichinę būklę, į tai jog nusikaltimas nebaigtas, į pasirinktus plėšimo įrankius į tai, jog kaltinamajam nustatytas 60 procentų nedarbingumo lygis, M. O. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 180 straipsnio 1 dalyje, skirtina laisvės atėmimo bausmė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str.) mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

M. O. taikytos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje, bei dokumentų paėmimas, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, panaikintinos.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - garso ir vaizdo įrašas, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje, plaktukas - nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 304 str., 305 str., 307 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. O. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, nuo suėmimo dienos.

M. O. taikytas kardomąsias priemonės – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, bei dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - garso ir vaizdo įrašą, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje, plaktuką - nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.