Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjusi V. D. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo, kuriuo V. D. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta 42 Eur bauda, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrio vyr. patrulis A. V. 2016 m. lapkričio 8 d. surašė V. D. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-77016286-16 dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo, t. y. dėl to, jog V. D. 2016-11-08, 9.45 val., Vilniuje, Šiltnamių - Lazdynėlių g., vairuodamas automobilį lygiareikšmių kelių sankryžoje ir sukdamas į kairę, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiam automobiliui, su juo susidūrė, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į kelio ženklą, eismo įvykio metu sugadino abu automobilius ir kelio ženklą. Išvažiuodama iš važiuojamųjų dalių sankirtos, transporto priemonė atsidūrė priešpriešinio eismo juostoje. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialistė A. Š. 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimu pripažino V. D. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskyrė 42 Eur baudą.

Nuo 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK), kurio 417 straipsnio 8 dalyje nurodytas nusižengimas atitinka pažeidimo metu galiojusio ATPK 127 straipsnio 2 dalyje straipsnyje numatytą pažeidimą. Lietuvos Respublikos 2015-06-25 įstatymu Nr. XII-1869 patvirtinto ir 2017-01-01 įsigaliojusio ANK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Skirtingai nei ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį švelninančiame ANK 417 straipsnio 8 dalyje, nėra numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nustatyta mažesnė bauda. Atsižvelgdamas į tai, teismas perkvalifikuoja V. D. veiką į ANK 417 straipsnio 8 dalį, o V. D. skundas dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016-11-16 nutarimo nagrinėjamas pagal ANK procesines teisės normas.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas V. D. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame išdėstytais argumentais. Atsakydamas į teismo klausimus, nurodė, jog įvykio metu matomumas buvo vidutinis, rytas, lengvai ūkanota. Jis važiavo link sankryžos, judėjo antra eismo juosta, skirta sankryžoje sukti į kairę, buvo pradėjęs mirksėti žalios spalvos šviesoforo signalas. Jau buvo įjungęs kairiojo posūkio signalą, bet dar neįvažiavus į sankryžą, nepradėjus atlikti posūkio manevro, netikėtai pamatė „BMW“ markės automobilį, kuris buvo įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą ir judėjo tiesiai į jį. Iš kur tas automobilis atsirado, sunku pasakyti, prieš tai jo nebuvo, pamatė likus 10-15 metrų. Norėdamas išvengti susidūrimo, suko į kairę, tačiau kontakto išvengti nepavyko, transporto priemonės susidūrė, jo automobilis po smūgio nuriedėjo į kitą eismo juostą ir atsirėmė į kelio ženklą. Yra įsitikinęs, kad Ž. V. vairuojamas automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, į sankryžą įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui (ką patvirtino ir liudytojas), be to, važiavo viršydamas leistiną greitį. Automobiliams padaryti apgadinimai kaip tik rodo, kad nukentėjusysis važiavo per greitai, sankryžoje net nestabdė (b. l. 41-44).

Teismo posėdyje apklaustas nukentėjusysis Ž. V. parodė, jog važiavo Šiltnamių gatve link sankryžos (Šiltnamių-Lazdynėlių), antra eismo juosta, skirta sankryžoje važiuoti tiesiai. Važiavo apie 50 km/h greičiu, jam įvažiuojant į sankryžą pradėjo mirksėti žalios spalvos šviesoforo signalas. Jau buvo įpusėjęs pravažiuoti sankryžą (pravažiavęs netgi didesnę jos dalį), kai staiga prieš kelis metrus pamatė, kaip priešinga kryptimi važiavęs ir sankryžoje į kairę sukęs automobilis užtvėrė jam kelią. Viskas vyko labai staiga, jis net negali pasakyti, ar spėjo bent kiek nuspausti stabdžio pedalą, bandė sukti į kairę, norėdamas išvengti susidūrimo, bet nepavyko, transporto priemonės susidūrė, po smūgio nukentėjusiojo automobilis atsidūrė V. D. eismo juostoje. Nukentėjusysis Ž. V. kategoriškai paneigė išvažiavęs į priešingą eismo juostą, iki susidūrimo jis judėjo tik savo juosta (b. l. 41-44). Analogiškas aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir teismui pateiktame rašytiniame paaiškinime (b. l. 17).

Motyvuojamoji dalis

Skundas iš esmės atmestinas. Skundžiamas nutarimas keistinas dėl veiksmų kvalifikacijos

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš administracinėn atsakomybėn patraukto V. D. skundo turinio matyti, kad nesutikimas su skundžiamu nutarimu iš esmės yra grindžiamas tuo, kad tai neva ne administracinėn atsakomybėn patraukto V. D., o nukentėjusiuoju pripažinto Ž. V. veiksmai lėmė eismo įvykio kilimą. Atmetus skunde išdėstytas teorines nuostatas, pagrindiniai skundo argumentai yra šie – Ž. V. vairuojama transporto priemonė – automobilis „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, be to, judėjo, viršydamas leistiną 50 km/h greitį, kas ir nulėmė eismo įvykio kilimą. Teisme apklaustas V. D. tikino, kad jis, rodydamas kairiojo posūkio signalą, judėjo link sankryžos (mirksėjo žalias šviesoforo signalas), jam dar nepradėjus atlikti posūkio manevrą, netikėtai prieš jį pasirodė nukentėjusiojo vairuojamas „BMW“ markės automobilis, kuris buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą ir trenkėsi į jo automobilio dešinę pusę (pats V. D. mėgino susidūrimo išvengti, suko į kairę pusę, tačiau kontakto išvengti nepavyko, po susidūrimo jo automobilis nuriedėjo į kitą eismo juostą ir atsirėmė į kelio ženklą).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, neturi pagrindo sutikti su tokiais teiginiais ir atmeta juos kaip nepagrįstus. Akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo klaidingai vertina kilusią situaciją ir aplinkybes aiškina subjektyviai, siekdamas palankesnės bylos baigties. Taigi nors V. D. ir neigia padaręs jam inkriminuotus KET pažeidimus, nustatančius pareigą sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje, o tuo atveju, jeigu sukti leidžiama keliomis eismo juostomis, vairuotojas privalo sukti taip, kad nekliudytų sukančiajam gretima eismo juosta (108 punktas) bei sukimo į kairę atveju pareigą kelią duoti transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms (157 punktas), byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pastarojo veiksmais buvo pažeistos būtent šių KET reikalavimų nuostatos. Grįsdamas V. D. kaltę teismas remiasi nuosekliais nukentėjusiojo Ž. V. parodymais, kurių metu nukentėjusysis parodė į sankryžą įvažiavęs mirksint žaliam šviesoforo signalui, judėjo apie 50 km/h greičiu, jau buvo pravažiavęs daugiau nei pusę sankryžos, kai priešinga kryptimi važiavęs automobilis staiga suko į kairę jo nepraleisdamas, užtvėrė kelią, dėl ko jis savo automobilio priekine keleivio puse trenkėsi į V. D. automobilio šoną. Vengdamas susidūrimo, spėjo pasukti į kairę, taip sumažindamas susidūrimo smūgį, tačiau paties susidūrimo neišvengė. Nukentėjusysis kategoriškai paneigė iki susidūrimo išvažiavęs į priešingą eismo juostą (b. l. 22, 41-44). Tai, kad nukentėjusysis nebuvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, matyti ir iš eismo įvykį užfiksavusio liudytojo P. O. paaiškinimo. Teismas, nagrinėdamas bylą, siekė šį liudytoją apklausti tiesiogiai teismo posėdyje, tačiau to padaryti nepavyko dėl P. O. buvimo užsienyje (b. l. 53, 57). Liudytojas tiek teismo nutartį dėl atvesdinimo vykdančiam pareigūnui, tiek pats paskambinęs nurodė šiuo metu apsistojęs Didžiojoje Britanijoje, kada grįš į Lietuvą neaišku; tuo pačiu teismui elektroniniu laišku atsiuntė prašymą vadovautis jo ankstesniu paaiškinimu, nurodė jokių papildomų eismo įvykio aplinkybių nebeatsimenantis (b. l. 59, 60). Nors bylos medžiagoje esantis liudytojo P. O. rašytinis paaiškinimas ir yra gana lakoniškas, tačiau jame nurodytos dvi esminės aplinkybės – V. D. automobilis suko į kairę pusę, o nukentėjusysis važiavo antra eismo juosta (b. l. 21). Tokiu būdu ne tik nukentėjusysis Ž. V., bet ir, kaip matyti, liudytojas P. O. paneigė skundą padavusio V. D. teiginius neva Ž. V. vairuojama transporto priemonė išvažiavo į priešingą eismo juostą, taip pat tai, jog V. D. dar tik judėjo link sankryžos ir posūkio manevro dar net nebuvo pradėjęs atlikti. Vilniaus apskrities VPK Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrio vyr. patrulio A. V. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog ir bendraudamas su pareigūnu liudytojas paneigė, kad nukentėjusysis buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. Pažymėtina, jog iš minėto tarnybinio pranešimo matyti, kad aiškindamas eismo įvykio aplinkybes administracinėn atsakomybėn patrauktas V. D. nebuvo nuoseklus (b. l. 14), teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo taip pat tam tikras aplinkybes aiškino subjektyviai. Antai, teigdamas, jog Ž. V. per sankryžą važiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, tvirtino, kad tuo tarpu jam (V. D.) mirksėjo žalias šviesoforo signalas. Akivaizdu, jog tokie teiginiai yra prieštaringi. Tiek V. D., tiek nukentėjusiajam Ž. V. degė analogiškas šviesoforo signalas. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo parodymus, liudytojo paaiškinimą, ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, ir nukentėjusysis manevrą per sankryžą atliko mirksint žaliam šviesoforo signalui. Nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog nukentėjusysis dėl nežinia kokių priežasčių išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, trenkdamasis į V. D. automobilį. Nors eismo įvykio vietos schemoje ir fotonuotraukose užfiksuota, jog nukentėjusiojo automobilis „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi priešpriešinėje eismo juostoje, tačiau ši aplinkybė negali būti vertinama atsietai nuo bylos įrodymų visumos. Kaip nurodyta anksčiau, galimybę dėl išvažiavimo į priešingos krypties eismo juostą kategoriškai paneigė tiek pats nukentėjusysis, tiek tokios aplinkybės nepatvirtino ir liudytojas P. O. Tuo tarpu V. D., kuris lygiareikšmių kelių sankryžoje atliko kairiojo posūkio manevrą, nedavė kelio priešinga kryptimi važiavusiam nukentėjusiojo automobiliui ir su juo susidūrė, po ko nuvažiavo nuo kelio, sustodamas šaligatvio prie sankryžos susikirtimo, eismo įvykio metu apgadinant tiek abi transporto priemones, tiek kelio ženklą. Tai, kad V. D. automobilis darė posūkio manevrą, patvirtino nukentėjusysis ir liudytojas, tiek tokia išvada seka iš to, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuotai transporto priemonei apgadinimai padaryti būtent dešinės pusės šone, kas tik patvirtina, jog prieš kontaktą V. D. automobilis buvo pilnai pasisukęs kairiuoju šonu, dėl ko priešais atvažiuojantis nukentėjusysis buvo priverstas trenktis į dešinįjį jam kelią užtvėrusios transporto priemonės šoną. Pats V. D. tvirtina neva, siekdamas išvengti kontakto, automobilį suko į kairiąją pusę, tačiau tokie teiginiai laikytini gynybinės pozicijos dalimi. Galima sutikti su Institucijos nuomone, kad V. D. kairiojo posūkio manevrą pradėjo dar iki važiuojamųjų dalių susikirtimo, kas tuo pačiu iš dalies atitinka ir paties V. D. teiginius, kad jis į kairę suko dar neprivažiavęs sankryžos (tačiau toks manevras, priešingai skundą padavusio asmens teiginiams, buvo atliekamas ne dėl nukentėjusiojo kaltės).

Objektyviai nepatvirtintais laikytini administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiai dėl to, jog nukentėjusysis važiavo, viršydamas leistiną greitį. Pats Ž. V. tikina važiavęs leistinu greičiu, apie 50 km/h. Nustatyti, koks tiksliai buvo nukentėjusiojo greitis, teismas neturi galimybės, tačiau bet kokiu atveju tokia aplinkybė niekaip nėra susijusi su pagrindine eismo įvykio kilimo priežastimi. Nukentėjusiojo greitis galėtų būti vertinamas nebent analizuojant pastarojo galimybę sustabdyti transporto priemonę, tačiau jis niekaip nėra susijęs su pagrindine eismo įvykio kilimo sąlyga, t. y. tuo, kad V. D., vairuodamas automobilį „BMW 735“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lygiareikšmių kelių sankryžoje ir sukdamas į kairę, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiam nukentėjusiojo automobiliui ir su juo susidūrė. Nagrinėjant skundą teisme V. D. reiškė prašymą skirti eismo įvykio ekspertizę, siekiant nustatyti eismo įvykio vietą bei transporto priemonių greitį, tačiau teismas tokį prašymą atmetė kaip nepagrįstą. Byloje surinkti ir teismo ištirti anksčiau minėti įrodymai, taip pat rašytinė bylos medžiaga (eismo įvykio vietos schema, papildomi duomenys apie įvykį, fotonuotraukos) leido teismui išnagrinėti bylą ir nepasitelkus specialiųjų žinių (juo labiau, kad vienas iš eismo įvykyje dalyvavusių automobilių šiuo metu yra parduotas, dėl ko nėra galimybės jį apžiūrėti).

Skundžiamu nutarimu V. D., dėl kurio nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, buvo paskirta bauda, iš esmės atitinkanti minėto straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkį. Toks nuobaudos dydis atitinka tuo metu galiojusiame ATPK įtvirtintas administracinės nuobaudos skyrimo taisykles. Kaip minėta aukščiau, Lietuvos Respublikos 2015-06-25 įstatymu Nr. XII-1869 patvirtinto ir 2017-01-01 įsigaliojusio ANK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo 28 iki 57 Eur arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį švelninančiame ANK 417 straipsnio 8 dalyje, už tą patį nusižengimą (kiti KET pažeidimai, t. y. šiuo konkrečiu atveju įtvirtinti KET 108, 157 punktuose) numatytos sankcijos yra įspėjimas arba bauda vairuotojui nuo 10 iki 12 Eur. Tokiu būdu, nepaisant to, jog V. D. skundas iš esmės ir buvo pripažintas kaip nepagrįstas, dėl ko atmestas, tačiau dėl pasikeitusio įstatymo jo padarytas pažeidimas yra perkvalifikuotinas iš ATPK 127 straipsnio 2 dalies į ANK 417 straipsnio 8 dalį, atitinkamai šioje dalyje pakeičiant Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimą. Atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pastarajam skirtina bauda, artima ANK 417 straipsnio 8 dalyje straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. D. skundą atmesti.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimą pakeisti bei V. D. padarytą pažeidimą perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalies į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį ir paskirti V. D. 11 Eur baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK): 16063086942. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.