Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano (pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo G. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 str. 2 d. - laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2008 m. rugpjūčio 5 d. iki 2009 m. kovo 2 d. laikas.

R. O. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 294 str. 2 d. - laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2008 m. rugpjūčio 5 d. iki 2009 m. kovo 2 d. laikas.

V. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 294 str. 2 d. - laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2008 m. rugpjūčio 5 d. iki 2009 m. kovo 2 d. laikas.

Iš G. Č., R. O. ir V. G. priteista solidariai nukentėjusiajam A. Ž. 3530 Lt turtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas R. B., tačiau dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Č., R. O. ir V. G. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą G. Č. savo, o R. O. ir V.G. kito asmens - G. Č. - nerealizuotą (tariamą) teisę, panaudojo prieš nukentėjusįjį A. Ž. psichinę ir fizinę prievartą bei padarė didelę žalą nukentėjusiojo teisėms (teisėtiems interesams), o būtent : 2008 m. liepos 7 d., nuo 12 val. iki 14 val., sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), registruotoje E. O. vardu, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą, G. Č. - savo, o R. O. ir V. G. - kito asmens - G. Č. - nerealizuotą (tariamą) teisę panaudodamas fizinį smurtą - suduodami ranka nukentėjusiajam A. Ž. į veidą, įspiriant į šoną ir įstumdamas į pastato rūsį, surišdami nukentėjusiojo rankas lipnia juosta, kartu su R. O. ir V. G. pargriaudami A. Ž. ant grindinio, kiekvienam iš bendrininkų spiriant gulinčiam nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas ir suduodant ranka per galvą smūgius, tuo padarant A. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą, užrakinant sumuštą jį ir iš nukentėjusiojo pasisavinant A. Ž. turtą: 2800 Lt, auksinį žiedą, 700 Lt vertės, ir mobilaus ryšio telefono aparatą „Nokia 3310“, 30 Lt vertės, bei vertė A. Ž. įforminti G.Č. vardu butą, esantį (duomenys neskelbtini), 4873 Lt vertės.

Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, G. Č. 2008 m. liepos 24 d., nuo 15 val. 5 min. iki 15 val. 25 min., maitinimo įstaigoje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), panaudodamas psichinę prievartą - primindamas 2008 m. liepos 7 d. pavartotą nukentėjusiojo atžvilgiu fizinę prievartą, pagrasindamas atimti iš nukentėjusiojo visas materialines vertybes bei paminėdamas, kad jam žinoma, kur gyvena nukentėjusiojo sūnus, ką nukentėjusysis suprato kaip grasinimą sūnaus sveikatai nepaklusimo atveju, vertė A. Ž. įforminti G. Č. vardu paminėtą butą.

Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, G. Č. 2008 m. liepos 24 d., nuo 19 val. 50 min. iki 20 val. 30 min., šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), panaudodamas psichinę prievartą - primindamas 2008 m. liepos 7 d. pavartotą nukentėjusiojo atžvilgiu fizinę prievartą, pagrasindamas atimti iš nukentėjusiojo visas materialines vertybes, vertė A. Ž. įforminti G. Č. vardu paminėtą butą.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį pakeisti, priimti naują nuosprendį, kuriuo pripažinti kaltais bei nuteisti :

G. Č. - pagal BK 181 str. 2 d. – laisvės atėmimu penkeriems metams ir šešiems mėnesiams, bei pagal BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu trejiems metams.

Paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

R. O. - pagal BK 181 str. 2 d. – laisvės atėmimu ketveriems metams, bei pagal BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu trejiems metams.

Paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams, bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

V. G. - pagal BK 181 str. 2 d. – laisvės atėmimu ketveriems metams, bei pagal BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu trejiems metams.

Paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams, bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Iš G. Č. , R. O. ir V. G. priteisti solidariai 178,60 Lt proceso išlaidų už nukentėjusiojo kelionės išlaidų pamokėjimą.

Priimti sprendimą dėl tyrimo metu paimtų daiktų : vaizdo ir garso įrašus – sunaikinti, pavedant tai padaryti Kriminalinės policijos biurui, iš R. B. paimtus kastetus - sunaikinti, pavedant tai padaryti Ginklų fondui.

Likusios nuosprendžio dalies prokuroras prašo nekeisti.

Teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neteisingai paskyrė bausmes ir nuosprendyje išdėstė išvadas, neatitinkančias faktinėms bylos aplinkybėms, bei netinkamai išsprendė kitus nuosprendžio klausimus.

Prokuroras cituoja nuosprendžio aprašomosios dalies teiginius ir nurodo, kad jie yra prieštaringi. Vienu atveju nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas teigia, kad nuteistųjų G. Č., R.O. ir V. G. parodymai yra neteisingi ir jų nusikalstami veiksmai įrodyti, kitu atveju – kad paminėtų nuteistųjų parodymai yra teisingi. Teismas nepagrįstai teigia, kad konflikto priežastis – nukentėjusiojo skola G. Č.. Be to, teismo išvada, kad tarp pastarojo nuteistojo ir nukentėjusiojo buvo turtiniai finansiniai santykiai, grindžiama tik sakiniu, kurį prokuroras apeliaciniame skunde cituoja iš skundžiamo nuosprendžio: „Teisminio nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės neverčia abejoti kaltinamųjų parodymais, kad A. Ž. Vertinant išdėstytas aplinkybes teigtina, kad G. Č. davė pinigus (A. Ž.) minėto buto įsigijimui“. Tačiau nuosprendyje nėra nurodytos paminėtos „nustatytos“ ar „išdėstytos aplinkybės“ ir nenurodyti duomenys, leidžiantys konstatuoti buvus „turtiniams finansiniams klausimams“ bei nepasisakyta, kodėl šie duomenys yra teismo sprendimo pagrindas. Teismas nepagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo charakteristika pripažįstant nukentėjusiojo skolą nuteistajam G. Č.. Prokuroras mano, kad teismo išvada, jog nuteistieji savo veiksmais stengėsi atgauti skolą, yra nepagrįsta ir prieštaraujanti bylos aplinkybėms.

Be to, teismas prieštaringai vertino nukentėjusiojo parodymus – vienu atveju juos vertino kaip objektyvų ir patikimą įrodymų šaltinį, kitu – kaip nepatikimą. Taip pat neteisingai įvertintas garso įrašų turinys, nepagrįstai atmesti liudytojo V. Š. parodymai. Prokuroro nuomone, šie garso įrašai patvirtina nukentėjusiojo parodymus apie turto prievartavimą ir plėšimą. Todėl jis mano, kad nuosprendis dalyje dėl veikų perkvalifikavimo bei paskirtų bausmių (kurios yra aiškiai per švelnios) turi būti pakeistas. Be to, teismas iš kaltų asmenų nepagrįstai nepriteisė proceso išlaidų – prokuratūros apmokėtų nukentėjusiojo kelionių išlaidų. Nepriimdamas sprendimo dėl tyrimo metu paimtų daiktų ir garso bei vaizdo įrašų, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 307 str. 6 d. reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvaujantis prokuroras prašė prokuratūros apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistieji ir jų gynėjai – atmesti.

Skundas tenkinamas iš dalies.

BPK 329 str. 4 d. nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, jeigu šios instancijos teismas padarė šio kodekso 369 str. 3 d. numatytą esminį šio kodekso pažeidimą, išskyrus pažeidimus, numatytus šio kodekso 326 str. 1 d. 4 ir 5 p.

Kolegija daro išvadą, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomoji dalis dėl G. Č., R. O., V. G. kaltės, įrodymų ir veikų juridinio įvertinimo neatitinka net minimalių reikalavimų, numatytų BPK 305 str. 1 d. 2 p. ir 3 p. Baigiamasis aktas šioje dalyje yra nesuprantamas, jo išvados dažnai nelogiškos, prieštaringos, neišbaigtos. Iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje aptartų įrodymų išdėstymo ir jų vertinimo seka, kad nuosprendžio autorius nežino elementarių lietuvių kalbos gramatikos, asmenavimo taisyklių. Nuosprendyje gausu rašymo, stiliaus, logikos klaidų, barbarizmų. Jame taip pat nurodyta kaltinamojo N. S. pavardė, kuri šioje byloje visai nefigūruoja.

Šiame baigiamajame akte išdėstyti motyvai apie faktines bylos aplinkybes bei išvados dėl nuteistųjų kaltės ir veikų juridinio įvertinimo dažnai neturi jokio turinio ir teisinės minties. Šiuos teiginius geriausiai iliustruoja prokuroro apeliaciniame skunde cituojama teismo išvada, kad ,,teisminio nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės neverčia abejoti kaltinamųjų parodymais, kad A. Ž. išdėstytos aplinkybės tvirtina, kad G. Č. davė pinigus minėto buto įsigijimui“ arba kita teismo išvada, kad ,,vertinant nurodytas aplinkybes apie G. Č. suteiktus pinigus A. Ž. šių įvykių pasėkoje A. Ž. kilo tariama pareiga šiuos pinigus grąžinti G. Č. tuo pačiu pastarasis siekė šių pinigų grąžinimo“.

Iš šių nerišlių ir nelogiškų išvadų seka, kad pirmosios instancijos teismas neskiria tikros ir tariamos teisės sąvokų.

Ydinga yra ir nuosprendžio rezoliucinė dalis. Joje neteisingai nurodytas kaltinamųjų suėmime išbūtas laikas, neišspręsti proceso išlaidų atlyginimo ir daiktinių įrodymų klausimai.

Nurodyti BPK 20 str. ir 305 str. 1 d. 2 ir 3 p. pažeidimai bei kiti paminėti nuosprendžio trūkumai daro jį nesuprantamu ir prieštaringu. Jie suvaržo įstatymų garantuojamos nuteistųjų teisės žinoti kokiais įrodymais pirmosios instancijos teismas grindė apkaltinamąjį nuosprendį ir kokius įrodymus atmetė.

Be to, prieštaravimai, esantys nuosprendyje išdėstytose išvadose dėl įrodymų patikrinimo ir jų vertinimo, sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

Pagal BPK 369 str. 3 d. nuostatas, tokie pažeidimai laikytini esminiais. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl G. Č., R. O. ir V. G. nuteisimo pagal BK 294 str. 2 d. naikintina. Šioje dalyje priimtinas naujas nuosprendis (BPK 329 str. 4 p.).

Kolegijos nuomone, byloje yra pagrindas priimti naują tokios pačios rūšies nuosprendį, nuteistųjų G. Č., R. O., V. G. nusikalstamas veikas dėl turto prievartavimo ir plėšimo perkvalifikuojant į savavaldžiavimą.

Kolegija neturi teisės dėl esminių BPK pažeidimų naikinti nuosprendžio dalį dėl R. B. išteisinimo pagal BK 181 str. 1 d., kadangi bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų išplėtimas esminių BPK pažeidimų nustatymo atveju galimas tik dėl kitų skundų nepadavusių nuteistųjų (BPK 320 str. 3 d.). Tai reiškia, kad šiuo aspektu tikrinti nuosprendį dėl išteisintojo, kurio atžvilgiu nuosprendis neapskųstas, apeliacinės instancijos teismas neturi teisės, nors ši nuosprendžio dalis taip pat yra ydinga.

R. B. pripažintinas kaltu ir nuteistas tik pagal BK 258 str. 2 d. Šioje dalyje nuosprendis neskundžiamas Be to, jis bent minimaliai atitinka BPK 305 ir 307 str. reikalavimus. Todėl apeliacine tvarka ši nuosprendžio dalis nerevizuojama.

Vadovaujantis BPK 331 str. 1 d., apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis šio kodekso XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų.

Įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą jų leistinumo ir patikimumo aspektu, kolegija apeliacinio skundo ribose daro išvadą, jog byloje yra nustatyta, kad G. Č., veikdamas bendrininkų grupe su R. O. ir V. G., 2008 m. liepos 7 d., nuo 12 val. iki 14 val., (duomenys neskelbtini) sodyboje, registruotoje E. O. vardu, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą ir nerealizuotą G. Č. savo, o R. O. ir V. G. kito asmens – G. Č. teisę – už duotus A. Ž. 5000 Lt nupirkti jam (G. Č. ) butą arba grąžinti šiuos pinigus, t. y. panaudodami fizinį smurtą – suduodami ranka nukentėjusiajam A. Ž. į veidą, spirdami į šoną ir įstumdami į pastato rūsį, surišdami nukentėjusiojo rankas lipnia juosta, pargriaudami A. Ž. ant grindinio, vėl spirdami gulinčiam nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas ir suduodami rankomis į galvą, tuo padarydami A. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą, užrakindami rūsyje pasisavino A. Ž. turtą: 700 Lt vertės auksinį žiedą ir 30 Lt vertės mobilaus ryšio telefono aparatą ,,Nokia 3310“ bei vertė A. Ž. įforminti G. Č. vardu 4873 Lt vertės butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, G. Č. 2008 m. liepos 24 d., nuo 15 val. 5 min. iki 15 val. 25 min., maitinimo įstaigoje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), panaudodamas psichinę prievartą – primindamas 2008 m. liepos 7 d. pavartotą nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą, pagrasindamas atimti iš nukentėjusiojo visas materialines vertybes bei paminėdamas, kad jam žinoma kur gyvena nukentėjusiojo sūnus, ką nukentėjusysis suprato kaip grasinimą sūnaus sveikatai nepaklusnumo atveju, vertė A. Ž. įforminti G. Č. vardu minėtą butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, G. Č. , 2008 m. liepos 24 d., nuo 19 val. 50 min. iki 20 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), panaudodamas psichinę prievartą – primindamas 2008 m. liepos 7 d. pavartotą nukentėjusiojo atžvilgiu fizinę prievartą, pagrasindamas atimti iš nukentėjusiojo visas materialines vertybes, vertė A. Ž. įforminti G. Č. vardu 4873 Lt vertės butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Byloje surinkti įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Nuteistasis G. Č. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad beveik prieš pusantrų metų iš R. B. pasiskolino 5000 Lt ir davė juos A. Ž., jog pastarasis nupirktų jam butą. Ilgą laiką nukentėjusysis vengė įvykdyti savo įsipareigojimą arba grąžinti pinigus. Suprato, kad A. Ž. jį apgavo.

Su nukentėjusiuoju susitiko 2008 m. liepos 7 d., nuo 12 val. iki 14 val., (duomenys neskelbtini). Tam, kad padaryti A. Ž. įspūdį, kartu pasikvietė važiuoti R. O. ir V. G. . Visi nuvažiavo į E. O. sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Automobilyje nukentėjusysis pats kaip užstatą atidavė žiedą ir mobilaus ryšio telefoną. Sodyboje tarp jo ir A. Ž. kilo konfliktas dėl įsipareigojimų nevykdymo. Įstūmė A. Ž. į rūsį ir apvyniojo lipnia juosta rūsio durų grandinę.

Tuo metu R. O. ir V. G. šalia nebuvo. Jie prieš nukentėjusįjį smurto nevartojo.

Telefoninių ir kitų pokalbių su A. Ž. metu jo pasakytais žodžiais apie žinomą nukentėjusiojo ir jo vaiko gyvenamąją vietą, apie „stogą“, galimybę dirbti toliau, grasinimu „atimti viską“, priminimu apie rūsį siekė įbauginti nukentėjusįjį, kad pastarasis ištesėtų pažadą nupirkti jam butą arba grąžintų 5000 Lt.

Nuteistasis R. O. parodė, kad 2008 m. liepos 7 d. apie 12-14 val. pakvietus G. Č. kartu su V.G. ir A. Ž. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Važiuojant iš G. Č. ir A. Ž. pokalbių suprato, kad pastarasis yra skolingas G. Č., kad šiuo metu negali grąžinti pinigų, kad ketina jam perrašyti butą. Automobilyje A. Ž. G. Č. kaip užstatą atidavė žiedą ir mobilaus ryšio telefoną.

Sodyboje G. Č. ir nukentėjusysis susistumdė. Jis (R. O.) juos išskyrė ir nuėjo apžiūrėti sodybos. Smurto prieš nukentėjusįjį nenaudojo ir nematė, kad tai darytų G. Č.. Iš sodybos grįžo be A. Ž.. G. Č. pasakė, kad jo pasiimti atvažiuos kiti.

Iš esmės analogiškus parodymus davė ir nuteistasis V. G.. Be to, jis nurodė, kad liko automobilyje prie sodybos ir jokio konflikto nematė.

Nuteistasis R. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad G. Č. 2008 m. vasaros pradžioje pasiskolino 5000 Lt buto pirkimui. Kartu su G. Č. 2008 m. liepos 24 d. važiavo į (duomenys neskelbtini). Ten pastarasis su A. Ž. ėjo apžiūrėti buto. Po apžiūros G. Č. paprašė dar paskolinti vieną ar du tūkstančius litų apžiūrėto buto pirkimui. A. Ž. negrasino, jo turto neprievartavo.

Nukentėjusysis A. Ž. parodė, kad nuosprendyje nurodytu laiku su G. Č. , R. O. ir V. G. nuvažiavo prie nežinomos sodybos. Išlipus iš automobilio, G. Č. smogė jam ranka į veidą. Kažkuris įspyrė, G. Č. įmetė į rūsį. Rūsyje jį mušė. V. G. ir R. O. naudojo psichologinį smurtą, R. O. atėmė 2800 Lt, V. G. – auksinį žiedą, G. Č. reikalavo mokėti kas mėnesį po 3000 Lt, kažkas atėmė mobilaus ryšio telefoną. Išeidamas G. Č. nupjovė juostą, kuria buvo surištos jo rankos. Po kurio laiko jis (A. Ž. ) išlaužė rūsio duris ir pabėgo.

G. Č. vėl sutiko 2008 m. vasarą (duomenys neskelbtini). Šis reikalavo perrašyti butą, siūlė „stogą“, sakė, kad reikės perrašyti kas trečią ar ketvirtą butą, grasino.

Su G. Č. telefonu bendravo siekdamas laimėti laiko, švelninti situaciją ir įrašyti daugiau jo ir G. Č. pokalbių.

Rodė G. Č. butą, kuris priklausė ne jam. Reikalui esant būtų sugebėjęs šį butą perrašyti G.Č..

Asmenų parodymo atpažinti iš fotonuotraukų metu A. Ž. atpažino G. Č., R. O. ir V. G. kaip asmenis prieš jį naudojusius smurtą, užvaldžiusius turtą, uždariusius rūsyje (t. 1, b. l. 24-29). Savo parodymus A. Ž. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 32-33). A. Ž. pareiškė 3530 Lt civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 64).

Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuojama, kad A. Ž. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2008 m. liepos 7 d. mažiausiai trimis trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 53).

Liudytojas V. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2008 m. liepos 7 d. pas jį į namus atėjo vyras ir papasakojo, kad jį sumušė ir uždarė rūsyje, atėmė žiedą, jis išlaužė duris ir pabėgo. Apie atimtus pinigus, mobilaus ryšio telefoną nekalbėjo.

Liudytoja L. Š. pirmosios instancijos teisme davė analogiškus parodymus kaip ir liudytojas V. K., tačiau nurodė, kad apie šį įvykį sužinojo iš artimųjų.

Liudytojas V. Š. pirmosios instancijos teisme parodė, kad A. Ž. jam pasakojo, jog 2008 m. vasarą jį trys vaikinai sumušė ir uždarė į rūsį, atėmė pinigus, dar reikalavo pinigų, nors jis šiems vaikinams nebuvo skolingas.

Iš 2008 m. rugpjūčio 21 d. protokolo dėl slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokolo ir pokalbių stenogramų (t. 1, b. l. 144-151) matyti, kad tiek G. Č., tiek A. Ž. skambino vienas kitam, tarėsi dėl susitikimo, dokumentų tvarkymo, važiavimo pas notarą, tinkamo žmogaus suradimo.

Iš 2008 m. liepos 24 d. protokolų dėl slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokolo ir pokalbių įrašų (t. 1, b. l. 167-173) matyti, jog G. Č. priekaištauja, kad A. Ž. slapstosi, aiškina, kad juo domisi kauniečiai, kad jį (A. Ž.) lengvai galima surasti, nes žino kur gyvena jo vaikas, liepia perrašyti vieną butą, sakydamas, kad tokiu atveju bus ,,po jų stogu“, grasina, kad priešingu atveju gali atimti viską.

Iš šių pokalbių taip pat seka, kad A. Ž. žiedas yra užstatytas lombarde (duomenys neskelbtini).

Įvertinusi byloje surinktų įrodymų visetą ir atskirus įrodymus patikimumo aspektu, kolegija daro išvadą, kad byloje nėra neginčijamai įrodyta, jog nuteistieji G. Č. , R. O. ir V. G. prievartavo A.Ž. turtą, o taip pat plėšimo būdu užvaldė pastarojo turtą.

Kolegija pažymi, kad pagal BPK 20 str. 1 ir 3 d., nuteistųjų parodymai, nežiūrint jų specifiškumo (visada suinteresuoti bylos baigtimi, gali nekliudomai keisti gynybos taktiką, atsisakyti duoti parodymus, nevaržomi priesaikos ir atsakomybės už melagingų parodymų davimą), taip pat yra savarankiški įrodymų šaltiniai. Todėl norint juos atmesti, nepakanka vien netikėti nuteistųjų parodymais. Būtina nurodyti, kokie kiti patikimi įrodymai paneigia šiuos parodymus. Kolegijos nuomone, byloje nėra patikimų ir abejonių nekeliančių įrodymų, paneigiančių nuteistųjų G. Č., R. O., V. G. bei R. B. tvirtinimą, kad reikalavimai patenkinti G. Č. turtines pretenzijas atsirado civilinių teisinių santykių pagrindu, t. y. A. Ž. nevykdant įsipareigojimo už G. Č. duotus 5000 Lt nupirkti butą arba grąžinti šiuos pinigus.

Laikyti nuosekliais, o tuo pačiu ir patikimais nukentėjusiojo parodymus nėra pagrindo.

Galima sutikti, kad dėl ilgo laiko, praėjusio nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nukentėjusiojo apklausos apeliacinės instancijos teisme, pastarasis galėjo pamiršti ar supainioti tam tikras įvykio aplinkybes. Tačiau pamiršti turtinių reikalavimų ar smurto pobūdį, konkrečius nuteistųjų veiksmus jis negalėjo, nes tai nėra įprastiniai, kasdien pasitaikantys įvykiai.

Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu A. Ž. taip pat davė nenuoseklius parodymus.

Štai savo pareiškime (t. 1, b. l. 8-9) nukentėjusysis net neužsiminė apie buto perrašymą, 7000 Lt skolą, rankų surišimą. Protokole-pareiškime (t. 1, b. l. 11) nukentėjusysis jau nurodė, kad nuteistieji surišo jam rankas, reikalavo pinigų arba perrašyti butą (duomenys neskelbtini). Liudytojo apklausos metu (t. 1, b. l. 21-23) A. Ž. nurodė naują aplinkybę – 7000 Lt skolą, kurios esą jis negrąžinęs.

Papildomų apklausų metu ir pirmosios instancijos teisme (t. 1, b. l. 56-57, 59-60; t. 4, b. l. 145-146) nukentėjusysis parodė, kad G. Č. ir R. B. po buto apžiūros grasino jį palikti ,,basą“ ar ,,nuogą“, reikalavo perrašyti butą.

Tačiau iš garso įrašo stenogramos (t. 1, b. l. 82-87) matyti, kad pokalbyje dalyvauja tik du vyrai, t. y. G. Č. ir A. Ž. bei viena moteris. Trečio vyro balsas (jį nukentėjusysis įvardija kaip R. B. ) šiame pokalbyje iš viso neužfiksuotas.

Paminėtoje papildomoje apklausoje (t. 1, b. l. 59-60) A. Ž. nurodė jau kitokį turtinį reikalavimą – perduoti jiems pinigus už kiekvieną ketvirtą buto pardavimo sandorį. Be to, jis nurodė, kad G. Č. ir R. B. grasino iš jo viską atimti, reikalavo perrašyti butą ir mokėti pinigus už įvykusį pardavimo sandorį, apžiūrinėdami trijų kambarių butą (duomenys neskelbtini).

Tačiau byloje yra neginčijamai nustatyta, kad R. B. į butą užėjęs nebuvo. Tai, beje, pirmosios instancijos teisme patvirtino ir pats nukentėjusysis.

Šių parodymų keitimo ir nenuoseklumo priežasčių A. Ž. įtikinamai negalėjo paaiškinti nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme. Be to, jis nesugebėjo paaiškinti, kokiu būdu G. Č. būtų perdavęs jam (A. Ž. ) nuosavybės teise nepriklausantį butą ar suteikęs turtinę teisę, kurios pats neturėjo.

Todėl kolegija, vertindama nukentėjusiojo parodymus patikimumo aspektu, remiasi jais tik tiek arba tik ta dalimi, kurią patvirtina kiti savarankiški įrodymai.

Nukentėjusiojo parodymų patikimumo nepadidina ir pati A. Ž. asmenybė, t. y. jo teistumas už sukčiavimą ir tolesnis atkaklus nenoras gyventi dorai (t. 4, b. l. 12-17). Iš tiesų šie nukentėjusiojo asmenybę apibūdinantys duomenys patys savaime nenulemia nuteistųjų nusikalstamų veikų juridinio įvertinimo, tačiau turi reikšmės vertinant A. Ž. parodymų patikimumą.

Taigi, vertindama nukentėjusiojo parodymus, kolegija daro išvadą, jog jie įrodo tik tai, kad G. Č. , R. O. ir V. G. 2008 m. liepos 7 d. savavaldžiaudami pavartojo prieš nukentėjusįjį smurtą, įmetė į rūsį, atėmė auksinį žiedą ir mobilaus ryšio telefoną ir reikalavo įforminti G. Č. vardu butą.

Bendrų ir suderintų veiksmų, panaudojant smurtą, buvimą be nukentėjusiojo parodymų patvirtina liudytojo V. Š. išvestiniai iš A. Ž. parodymai, teismo specialisto išvada ir pokalbio stenograma (t. 4, b. l. 83), iš kurios matyti, kad pats G. Č. pripažįsta, jog smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo ne tik jis vienas (,,kai į rūsį tada metėm, tu pasakei, kad viskas sutvarkyta“).

Nukentėjusiojo parodymus dėl auksinio žiedo ir mobilaus ryšio telefono užvaldymo patvirtina (o tuo pačiu paneigia nuteistųjų parodymus apie geranorišką šių materialinių vertybių atidavimą automobilyje) išvestiniai V. K. parodymai ir tos pačios telefoninių pokalbių stenogramos, iš kurių matyti, kad nukentėjusiojo žiedas, o kartu ir telefonas buvo užvaldytas rūsyje prieš nukentėjusiojo valią (t. 4, b. l. 79).

Tačiau be nukentėjusiojo parodymų byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų, kad nuteistieji užvaldė A. Ž. pinigus (2800 Lt). Šią aplinkybę nuteistieji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neigė. Tokio turinio pokalbiai (apie pagrobtus pinigus) nėra užfiksuoti telefoninių ir kitų pokalbių stenogramose, nors ir šių stenogramų matyti, jog nukentėjusysis pakankamai subtiliai sugebėdavo užvesti pokalbį (o tuo pačiu jį įrašyti) jam rūpima linkme (pvz. apie žiedą). Todėl neįtikinamai atrodo ta aplinkybė, jog pinigų užvaldymo atveju, siekdamas užfiksuoti šį faktą, A. Ž. apie tai būtų neužsiminęs. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis dėl nesuprantamų priežasčių nepageidavo įvardinti asmens, iš kurio skolinosi pinigus, nors pats pinigų skolinimosi faktas, jei paskolą ketinama grąžinti, neturi neteisėtumo požymių.

Byloje, be nukentėjusiojo nenuoseklių parodymų, taip pat nėra jokių duomenų, kad iš A. Ž. buvo reikalaujama perduoti 7000 Lt ir mokėti kas mėnesį po 3000 Lt. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis apie tokio pobūdžio reikalavimus net neužsiminė. Nuteistieji šias aplinkybes visą laiką neigė.

Dėl šių priežasčių 2800 Lt užvaldymas bei reikalavimai perduoti 7000 Lt ir kas mėnesį mokėti po 3000 Lt iš G. Č. , R. O. ir V. G. pareikštų kaltinimų šalintini.

Iš G. Č. pareikšto kaltinimo taip pat šalintinas jam inkriminuotas turtinio pobūdžio reikalavimas perduoti dalį pelno, gauto už nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius. Toks nekonkretus kaltinimas rodo, kad ir pats prokuroras, surašęs kaltinamąjį aktą, negalėjo apsispręsti kokiais nukentėjusiojo parodymais grįsti kaltinimą (ar perduoti pelną, gautą už kas trečią ar už kas ketvirtą butą, ar šiaip neįvardijamą dalį pelno).

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuo 2008 m. liepos 24 d. A. Ž. su G. Č. bendravo tik techninių priemonių pagalba fiksuojant jo ir paminėto nuteistojo telefoninius ir kitus pokalbius. Tačiau šių pokalbių stenogramoje nėra net užuominos apie reikalavimus perrašyti kas trečią ar kas ketvirtą butą, ar perduoti dalį pelno už parduotą butą. Šiose stenogramose kalbama tik apie vieną trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Kaip jau minėta, byloje nepaneigti G. Č., R. O., V. G. parodymai, kad G. Č. buvo davęs A.Ž. 5000 Lt tam, kad pastarasis nupirktų G. Č. vardu butą ir kad vėlesni turtinio pobūdžio reikalavimai (perrašyti butą arba atiduoti pinigus) buvo susiję su šio įsipareigojimo nevykdymu. Maža to, skirtingai nuo A. Ž., G. Č. nurodė asmenį - R. B., iš kurio buto pirkimui skolinosi pinigus. R. B. šią aplinkybę patvirtino.

Byloje esančios telefoninių pokalbių stenogramos paminėtos aplinkybės taip pat nepaneigia. Jos patvirtina tik tai, kad G. Č. savo naudai vertė perduoti turtą – 4873 Lt vertės turtą, panaudojant fizinį smurtą ar kitokią psichinę prievartą. Byloje taip pat nėra paneigtas pakankamai įtikinamas G.Č. aiškinimas, kad apie ,,stogą“, leidimą verstis butų pirkimu-pardavimu, užuominos apie sūnaus gyvenamąją vietą, kitų miestų nusikaltėlių domėjimąsi A. Ž. verslu, grasinimas atimti visas materialines vertybes (kurių nukentėjusysis praktiškai neturėjo) jis kalbėjo, tik siekdamas priversti nukentėjusįjį tesėti pažadą – už duotus pinigus nupirkti butą arba šiuos pinigus grąžinti.

Pažymėtina ir tai, kad iš 2008 m. liepos 23 d. telefoninio pokalbio stenogramos matyti, jog A. Ž. skambina G. Č. ir siūlo baigti tvarkyti buto reikalus. Kitaip tariant, pagal kaltinimo prasmę pats nukentėjusysis ragina nuteistąjį prievartauti jo turtą (t. 1, b. l. 147). Iš šio ir kitų telefoninių pokalbių stenogramų (t. 1, b. l. 146-151) matyti, kad G. Č. ir A. Ž. geranoriškai kalbasi apie jiems vieniems žinomus verslo reikalus, apie girto žmogaus vežimą pas notarą buto pirkimo-pardavimo tikslu, pirkimo-pardavimo pažymos gavimą.

Toks nukentėjusiojo elgesys (skambinimas G. Č.) ir pats pokalbių turinys yra visai nebūdingas asmeniui, kurio turtas prievartaujamas. Visa tai sukelia dar didesnes abejones dėl aptartos dalies nukentėjusiojo parodymų patikimumo ir savarankiškumo.

Kolegija daro išvadą, kad nepaneigus nuteistųjų parodymų apie jau paminėtą civilinių teisinių santykių buvimą tarp G. Č. ir A. Ž., negalimas ir jų veikų kvalifikavimas pagal BK 181 str. 2 d. ir 180 str. 1 d.

Nuteistųjų G. Č., R. O. ir V. G. prievartiniai turtiniai reikalavimai patenkinti savo ar kito asmens tikrą teisę, ginčijamų nukentėjusiojo ir 730 Lt vertės turto užvaldymas, esant visiems BK 294 str. 1 ir 2 d. numatytiems požymiams, turi būti vertinami kaip savavaldžiavimas, panaudojant psichinę ir fizinę prievartą. Prievartinis reikalavimas perduoti 4873 Lt vertės butą ir savavaldžiavimo metu užvaldyto turto vertė (730 Lt) iš esmės yra lygiavertė nukentėjusiojo prievolei.

Todėl paminėtų nuteistųjų nusikalstamos veikos iš BK 181 str. 2 d. ir 180 str. 1 d. perkvalifikuotinos į BK 294 str. 2 d.

Nuteistųjų G. Č., R. O. ir V. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

G. Č. ir R. O. praeityje teisti (R. O. teistumas išnykęs), bausti administracine tvarka. V. G. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka.

Įvertinusi padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas apysunkis nusikaltimas) nuteistųjų asmenybes (iš esmės neigiamos) ir kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad BK 39 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtis bus realizuota paskyrus jiems realias laisvės atėmimo bausmes.

Atsižvelgiant į kiekvieno nuteistojo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, G. Č. skirtina bausmė artima sankcijos vidurkiui, o R. O. ir V. G. – mažesnės už jos vidurkį.

Nesant įrodymų, kad nuteistieji užvaldė nukentėjusiajam priklausančius 2800 Lt, nukentėjusiojo civilinis ieškinys šia apimtimi mažintinas, t. y. tenkintinas iš dalies.

Proceso išlaidos (nukentėjusiojo kelionės išlaidos) pagrįstos dokumentais, todėl solidariai priteistinos iš G. Č., R. O. ir V. G..

Daiktiniai įrodymai, išvardyti rašte dėl daiktų perdavimo saugoti (t. 1, b. l. 190) sunaikintini. Jų sunaikinimas bylos procesui žalos nedaro.

Kolegija BPK 329 str. 4 p. pagrindu panaikindama dalį pirmosios instancijos nuosprendžio ir šioje dalyje priimdama naują nuosprendį, atsakė į esminius prokuroro skundo argumentus dėl baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų neatitinkančio nuosprendžio surašymo ir byloje surinktų įrodymų, tarp jų ir nuteistųjų, nukentėjusiojo parodymų, protokolų dėl slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo, pokalbių stenogramų vertinimo.

Priėmus naują nuosprendį yra išspręsti ir kiti apeliaciniame skunde nurodyti klausimai (dėl daiktinių įrodymų likimo, proceso išlaidų priteisimo). Todėl dar kartą aptarti prokuroro skundo argumentus nėra prasmės ir būtinumo.

Pažymėtina tik tai, kad G. Č. nebuvo kaltinamas tuo, kad vertė nukentėjusįjį perrašyti tris butus. Todėl šis skundo argumentas negali įtakoti nuteistųjų nusikalstamų veiksmų juridinio įvertinimo.

Be to, net pagal kaltinimo prasmę, grasinimas iš nukentėjusiojo atimti visas materialines vertybes nėra turto prievartavimo objektas. Šis grasinimas turi būti vertinamas kaip prievartos priemonė G. Č. keliamiems reikalavimams įvykdyti. Ši prievartos priemonė yra vienas iš kvalifikuoto savavaldžiavimo objektyviosios pusės požymių.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 2 d. nuosprendį dėl G. Č., R. O. ir V. G. nuteisimo pagal BK 294 str. 2 d. panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

G. Č. pripažinti kaltu pagal BK 294 str. 2 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Į G. Č. paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo nuo 2008 m. rugpjūčio 5 d. iki 2009 m. gruodžio 14 d. laiką.

G. Č. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti.

R. O. pripažinti kaltu pagal BK 294 str. 2 d. ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Į R. O. paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo nuo 2008 m. rugpjūčio 5 d. iki 2009 m. gruodžio 14 d. laiką.

R. Č. paskirtą kardomąją priemonę-suėmimą panaikinti.

V. G. pripažinti kaltu pagal BK 294 str. 2 d. ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Į V. G. paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo nuo 2008 m. rugpjūčio 5 d. iki 2009 m. rugpjūčio 5 d. laiką, bei laikyti, kad V. G. paskirtą laisvės atėmimo bausmę atliko.

V. G. paskirtą kardomąją priemonę-suėmimą panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo civilinį ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti solidariai iš nuteistųjų G. Č., R. O. ir V. G. nukentėjusiajam A. Ž. 730 Lt (septynis šimtus trisdešimt litų) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Priteisti solidariai iš nuteistųjų G. Č., R. O. ir V. G. 178,60 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis litus šešiasdešimt centų) proceso išlaidų (prokuratūros apmokėtas nukentėjusiojo kelionės išlaidas).

Daiktinius įrodymus – vaizdo ir garso įrašus, lentą, prie kurios pritvirtinta grandinė su dvejomis pakabinamomis spynomis, cigarečių nuorūkas, mineralinio vandens butelį, du lipnios juostos ritinėlius, lipnios juostos gabalus, paimtus įvykio vietoje ir parodymų patikrinimo vietoje metu, G. Č., V. G., R. O., L. R. ir N. Č. DNR pavyzdžius, mobilaus ryšio telefono SIM kortelės „Pildyk“ rėmelį, tris kastetus sunaikinti tai pavedant padaryti Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos organizavimo valdybai.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.