Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2009-08-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-471-406/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-08-17
Bylos Nr.
II-471-406/2009
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gintaras Čekanauskas
Advokatai
Jolanta Ramoškienė
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-471-406/2009Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. rugpjūčio 17 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas,sekretoriaujant Henrikai Žibutytei

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas V. T. ,

jos atstovei advokato padėjėjai Jolantai Ramoškienei,

institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą atstovei Irenai Biriukovienei,

viešame teismo posėdyje nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. T. skundą dėl Kauno apskrities Vyriausiojo Policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. 2009 m. balandžio 30 d. Kauno apskrities Vyriausiojo Policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimu buvo pripažinta kalta dėl autoįvykio ir pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d. nubausta administracine nuobauda – 750 Lt bauda už tai, kad 2005 m. balandžio 15 d., vairuodama automobilį Audi 90 kelyje Jonučiai-Karkazai Kauno rajone, pastebėjusi eismo saugumui grėsmę keliančias dviratininkes nesulėtino greičio, neapvažiavo kliūties ir susidūrė su dviratininke, ją sužalodama ir pažeisdama Kelių eismo taisyklių 172 ir 173 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

Pareiškėja mano, kad nubausta nepagrįstai ir neteisėtai, kadangi Kelių eismo taisykles pažeidė ir dėl eismo įvykio yra vienodai kalta ir nukentėjusioji Vitkauskaitė, kuri važiuodama dviračiu kirto kelią skersai ir sukėlė grėsmę eismo saugumui. Pareiškėja mano, kad ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas, dėl ilgo tyrimo veika tapo nereikšminga, išnyko pažeidimo padariniai, nuobaudos skyrimas prarado savo tikslą.

Institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą su skundu nesutinka, prašo atmesti. Nurodo, kad dėl autoįvykio kalta ir pareiškėja, kadangi ji, pastebėjusi eismo saugumui grėsmę keliančias dviratininkes nesulėtino greičio, neapvažiavo kiūties ir todėl susidūrė. Šiais veiksmais ji akivaizdžiai pažeidė Kelių eismo taisyklių 172 ir 173 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, patikrinęs priimto nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą, (ATPK 297 str. 1 d.) konstatuoja, kad V. T. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 1 dalyje ir yra kalta. Pareigūnas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, išsiaiškinęs visas bylos aplinkybes, kurios turi reikšmės teisės pažeidimo faktui nustatyti bei patraukimo administracinėn atsakomybėn teisėtumui išspręsti, pagrįstai konstatavo V. T. kaltus veiksmus, pažeidus Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Konstatuojant eismo dalyvių kaltus veiksmus, nustatinėtina esminė aplinkybė - kokia techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Tokiai aplinkybei nustatyti ir išvadai padaryti buvo atliktas teismo autotechninis tyrimas.

2

Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2746(07) nustatyta, kad techniniu požiūriu pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga buvo tai, jog automobilio Audi 90 vairuotoja V. T. , pastebėjusi priekyje ta pačia kryptimi važiuojančias grėsmę eismo saugumui keliančias dviratininkes, užtikrinant saugų eismą, iš anksto nesulėtino vairuojamojo automobilio greičio taip, kad išvengtų susidūrimo su nukentėjusiąja, todėl su ja susidūrė. Ekspertas padarė išvadą, kad dviratininkės S. V. veiksmai techniniu požiūriu buvo taip pat nepriimtini. Pažymėtina, kad eismo įvykio metu nukentėjusioji dėl amžiaus nebuvo administracinio teisės pažeidimo subjektas, todėl net ir nustačius jos kaltus veiksmus, negalėjo būti traukiama administracinėn atsakomybėn. Nukentėjusiosios kaltė, sprendžiant pareiškėjos patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, teisinės reikšmės neturi. Tokia aplinkybė turėtų įtakos nagrinėjant žalos atlyginimą. Duomenų, leidžiančių abejoti ar nesutikti su eksperto išvada, byloje nėra, todėl ši išvada pripažintina objektyviu, leistinu bei patikimu įrodymu, pagrindžiančiu kaltus pareiškėjos veiksmus.

Kelių eismo taisyklių 173 punkte (eismo įvykio metu galiojusi Kelių eismo taisyklių redakcija), kurio pažeidimu kaltinama pareiškėja, nustatyta, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, o šių taisyklių 172 punktas įpareigoja eismo dalyvius pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties.

Išanalizavus bei visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai įvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetą, darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo byloje V. T. kaltė nustatyta pagrįstai. Administracinė nuobauda – 750 Lt bauda V. T. paskirta pagal įstatymus bei pareigūno, turinčio teisę spręsti šios kategorijos bylas, administracinės nuobaudos skyrimo tvarka ir ATPK 35 str. nustatyti terminai nepažeisti. Tačiau pažymėtina, kad nors administracinė nuobauda paskirta pažeidimą reglamentuojančio straipsnio sankcijos ribose, tačiau skiriant nuobaudą tinkamai neįvertinta padaryto teisės pažeidimo pobūdis, pareiškėjos kaltės laipsnis, pažeidėjos asmenybė.

ATPK 127 str. 1 d. nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų.

Taikyti V. T. atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas, numatančias išimtis iš bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių, vadovautis protingumo bei teisingumo kriterijais ir jai skirti švelnesnę ar mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta, nesant ypatingų, išskirtinių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nėra pagrindo, tačiau įvertinat tai, jog kitos eismo įvykio dalyvės veiksmai taip pat buvo priežastiniame ryšyje su šiuo eismo įvykio kilimu, pareiškėja anksčiau administracinėmis nuobaudomis nebausta, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, V. T. paskirta bauda mažintina iki ATPK 127 str. 1 d. sankcijoje numatyto minimumo.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundas tenkintinas iš dalies, nutarimas keistinas, skiriant V. T. sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p. teismas

nutaria:

Skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2009 m. balandžio 30 d. Kauno apskrities Vyriausiojo Policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimą, kuriuo V. T. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 750 Lt bauda, paskiriant jai 500 Lt baudą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Gintaras Čekanauskas