Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto įtariamojo T. V. gynėjos skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria įtariamajam T. V. trims mėnesiams pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas, jo terminą skaičiuojant nuo 2007 m. gruodžio 7 d.

Teisėjas, išnagrinėjęs suimtojo T. V. gynėjos skundą, susipažinęs su pateikta 12 tomų baudžiamosios bylos medžiaga, išklausęs posėdyje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. V. Kauno m. VPK VP ONTT tyrėjų atliekame ikiteisminiame tyrime įtariamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su M. K. , E. M. , A. K. , J. Z. , P. U. ir kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2007 m. sausio 5 d. apie 21 val. 25 min. prie namo Nr. 35, esančio Tvirtovės al. Kaune, iš chuliganiškų paskatų pasikėsino nužudyti du ar daugiau žmonių. Panaudodamas šaunamąjį ginklą ne mažiau kaip penkis kartus šovė iš nenustatyto modelio šaunamojo ginklo į D. A. , kuris dėl patirtų sužalojimų mirė įvykio vietoje, ir ne mažiau kaip keturis kartus šovė iš nenustatyto modelio šaunamojo ginklo į A. M. , padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. T. V. įtariamas šiais savo veiksmais padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktuose bei 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

T. V. iš Olandijos perduotas pagal Europos arešto orderį ir suimtas šioje byloje nuo 2007-06-05. Apygardos teismas skundžiama nutartimi T. V. pratęsė suėmimo terminą trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2007 m. gruodžio 7 d., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais.

Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-12-30 nutarimu Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ (LAT nutarimas Nr. 50), kurio 8 punkte nurodyta, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai ir tai yra pakankamas pagrindas suėmimui skirti ar pratęsti. T. V. įtariamas padaręs labai sunkius nusikaltimus, kurių sankcijose numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, be to, jis niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nevedęs, jo nesaisto jokie artimesni šeiminiai, socialiniai ryšiai, taip pat jis netrukus po nusikaltimų, kurių padarymu yra įtariamas, išvyko į užsienį ir dėl to dėl jo buvo išduotas Europos arešto orderis. Remdamasis šiomis aplinkybėmis žemesnysis teismas nustatė, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje įtariamasis T. V. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Taip pat žemesnysis teismas konstatavo, kad yra ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas. T. V. įtariamas padaręs du labai sunkius smurtinius nusikaltimus, anksčiau teistas, todėl, teismo nuomone, būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Be to, žemesnysis teismas nustatė, kad byla sudėtinga, joje paskirti sudėtingi kompleksiniai tyrimai, dėl šių aplinkybių T. V. suėmimo terminą pratęsė ilgesniam terminui nei šeši mėnesiai.

Suimto įtariamojo T. V. gynėja skundu prašo panaikinti 2007 m. gruodžio 3 d. Kauno apygardos teismo nutartį, kuria T. V. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams.

Skunde nurodoma, kad suėmimo terminas T. V. pratęstas pažeidžiant 2004-12-30 LAT nutarimo Nr. 50 bei BPK 127 straipsnio reikalavimus, nes tęsti suėmimo terminą šiam įtariamajam nebuvo jokio pagrindo. Gynėjos nuomone žemesnysis teismas be pagrindo nekreipė dėmesio į tai, kad jokių įrodymų, patvirtinančių T. V. kaltę nėra, tas faktas, kad automobilyje rasti pirštų pėdsakai dar nepatvirtina, kad T. V. įvykdė šį nusikaltimą.

Gynėja mano, kad žemesnysis teismas turėjo vertinti ir tas aplinkybes, kad jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai šioje byloje neatliekami, taip pat neaptarė galimybės, kad kardomųjų priemonių tikslai bus realizuoti ir taikant švelnesnę kardomąją priemonę, nes T. V. neteistas, jauno amžiaus, jo sveikatos būklė labai bloga.

Taip pat suimtojo gynėja nurodo, kad jos ginamajam neleidžiama susitikti su artimaisiais dėl šios priežastis ji mano, kad tokiu būdu jam daromas psichologinis spaudimas siekiant jį palaužti ir priversti duoti tokius parodymus, kokių pageidauja pareigūnai

Be to skunde teigiama, kad skundžiamą nutartį priėmė šališkas teismas, nes tas pats teisėjas jau ne kartą nagrinėjo T. V. skundus dėl suėmimo paskyrimo.

Gynėja teigia, kad T. V. neturi ryšių užsienyje, o ten išvyko tik ieškodamas darbo, apie įtarimus sužinojo tik sugrįžęs į Lietuvą, todėl mano, kad tai nėra pagrindas manyti, kad jos ginamasis slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo. Taip pat gynėja nurodo, kad T. V. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą su kuria artimai bendrauja, greitu laiku planuoja įregistruoti santuoką, todėl mano, kad dėl šių aplinkybių nėra pagrindo manyti, kad jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Dėl šių aplinkybių gynėja mano, kad kardomųjų priemonių taikymo tikslus jos ginamojo T. V. atžvilgiu, galima pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Įtariamojo T. V. gynėjos skundas atmetamas.

Žemesniojo teismo nutartis pagrįsta ir teisėta, skunde išdėstyti argumentai nepakankami naikinti skundžiamą nutartį.

Teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatė ir tinkamai motyvavo, kad šioje baudžiamojoje byloje yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas, t. y. kad yra pagrindas manyti, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Aukštesnysis teismas pastebi, kad T. V. įtariamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, nusikaltimai padaryti panaudojant šaunamuosius ginklus, už inkriminuojamus nusikaltimus yra numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės

BPK 122 straipsnio 2 dalis nurodo, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad įtariamasis T. V. yra teistas, niekur nedirba bei neturi jokio kito legalaus pragyvenimo šaltinio, pastebėtina, kad įtariamasis nevedęs, neturi Lietuvos Respublikoje jokių šeiminių ar kitokių socialinių ar materialinių įsipareigojimų, kurie galėtų jį sulaikyti nuo baudžiamojo persekiojimo vengimo, išvykimo iš Lietuvos. Gynėjos skunde nurodoma aplinkybė, kad jos ginamasis T. V. ruošiasi greitu laiku sudaryti santuoką šiuo atveju neturi lemiamos reikšmės sprendžiant suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo klausimą, be to nėra pateikta jokių tai liudijančių duomenų. Aukštesnysis teismas pastebi, kad byloje nėra medicininių duomenų apie T. V. sveikatos būklę ir leidžiančių teismui manyti, kad dėl savo sveikatos būklės jis negali būti gydomas suėmimo sąlygomis. Atkreiptinas dėmesys, kad iš bylos medžiagos matyti, jog įtariamasis T. V. turi ryšių užsienyje. Svarbi yra aplinkybė, kad netrukus po nusikaltimų, kuriuos padaręs T. V. įtariamas, pastarasis išvyko į užsienį ir būtent dėl to dėl jo buvo išduotas Europos arešto orderis. Byloje yra duomenų apie jo naudojimąsi suklastotu asmens dokumentu. Nors įtariamasis ir teigia, kad į užsienį išvyko uždarbiauti, tačiau jokių duomenų apie jo darbo vietą teismui pateiktoje bylos medžiagoje nėra. Liudytoja V. S., lankiusi T. V. Amsterdame, taip pat nenurodė jokių faktų ar aplinkybių liudijančių, kad T. V. Olandijoje būtent dirbo. Šios aplinkybės didina tikimybę, jog perduotas pagal Europos arešto orderį T. V. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Aukštesniojo teismo teisėjas taip pat konstatuoja, kad pagrįstai nustatytas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas. Šis suėmimo pagrindas skundžiamoje nutartyje taip pat motyvuotas. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad žemesnysis teismas motyvavo ir papildomą suėmimo termino pratęsimo pagrindą, kurį būtina nustatyti pratęsiant suėmimą ilgiau nei šeši mėnesiai. Teismas pagrįstai nurodė, jog byla sudėtinga duomenų, leidžiančių nustatyti faktines aplinkybes, surinkimo požiūriu. Didelė ir jos apimtis, joje įtariamas ne vienas T. V. .

Teismas, nagrinėjantis skundą dėl suėmimo pagrįstumo ir teisėtumo, vertina tik tas bylos aplinkybes, kurios svarbios sprendžiant ar pagrįstai nustatyti suėmimo termino pratęsimo pagrindai. Tikrųjų faktinių aplinkybių nustatymo ir kaltės klausimai šioje proceso stadijoje nesprendžiami. Įrodymų pakankamumo klausimai sprendžiami bylos nagrinėjimo iš esmės teisme metu. Dalyvaujantis skundo svarstyme prokuroras užtikrino, kad ikiteisminis bylos tyrimas yra baigiamas ir ji ruošiama perduoti teismui.

Neteisingi ir gynėjos skundo argumentai, kad suėmimo termino pratęsimo klausimą sprendė šališkas teismas, nes tas pats teisėjas jau ne kartą nagrinėjo T. V. skundus dėl suėmimo termino pratęsimo. Koks apygardos teismo teisėjas revizavo T. V. skundus dėl apylinkės teismo nutarčių, pateiktoje bylos medžiagoje nėra, be to baudžiamojo proceso normos nenumato tiesioginio draudimo tam pačiam teisėjui nagrinėti skundų dėl suėmimo pagrįstumą, o vėliau pačiam spręsti to paties asmens suėmimo klausimus ikiteisminiame tyrime.

Taip pat aukštesniojo teismo teisėjas pastebi, kad pateiktoje bylos medžiagoje nėra ir jokių duomenų, skundų, atsakymų į juos, kurie patvirtintų gynėjos nurodytas aplinkybes, kad įtariamajam T. V. daromas psichologinis spaudimas bei kad jis būdamas įtariamuoju yra apklausinėjamas be gynėjo.

Aukštesniojo teismo teisėjas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasis BPK 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

suimto įtariamojo T. V. gynėjos skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.