Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiosios – civilinės ieškovės A. J. atstovams pagal įstatymą - nukentėjusiesiems – civiliniams ieškovams A. M. ir N. J. bei jų įgaliotajam atstovui advokatui T. L.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018-11-19, apie 15 val. 04 min., Šilutės m., Dariaus ir Girėno g., ties namu Nr. 20, D. P. vairuodama automobilį „Mazda CX-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-10-03 nutarimu Nr. 989 įsigaliojusi nuo 2018-11-01 redakcija (TAR, 2018, Nr. 2018-15920) 9, 30, 127 ir 129 punktų reikalavimus, nes nesilaikydama visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nesudarytų kliūčių jų eismui, važiavo apie 68 km/h greičiu, taip viršijo šioje gatvėje didžiausią leistiną važiavimo 50 km/h greitį, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio arba nesustotojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jos važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį, dėl to partrenkė nereguliuojama pėsčiųjų perėja važiuojamąją dalį kertančią A. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai eismo įvykio metu padaryti galvos smegenų sužalojimai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamosios D. P. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog 2018-11-19, apie 15 val. 04 min., Šilutės m., Dariaus ir Girėno g., ties namu Nr. 20, ji vairuodama automobilį „Mazda CX-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-10-03 nutarimu Nr. 989 įsigaliojusi nuo 2018-11-01 redakcija (TAR, 2018, Nr. 2018-15920) 9, 30, 127 ir 129 punktų reikalavimus, nes nesilaikydama visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nesudarytų kliūčių jų eismui, važiavo apie 68 km/h greičiu, taip viršijo šioje gatvėje didžiausią leistiną važiavimo 50 km/h greitį, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio arba nesustotojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jos važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį, turėjusių tiesioginį priežastinį ryšį su atsirandančiomis pasekmėmis, dėl to partrenkė nereguliuojama pėsčiųjų perėja važiuojamąją dalį kertančią A. J., kuriai eismo įvykio metu padaryti galvos smegenų sužalojimai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, yra surinkta pakankamai. Kaltinamoji D. P. pripažįsta padariusi nusikaltimą. Jos parodymus patvirtina ir papildo nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaringi nuosprendyje aptarti įrodymų šaltiniai.

D. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, nes ji, vairuodama kelių transporto priemonę – automobilį, pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių 9, 30, 127 ir 129 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Teismas nekeisdamas kaltinimo esmės patikslina aplinkybę, kad D. P., vairuodama automobilį „Mazda CX-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš eismo įvykį važiavo ne 68 km/h greičiu, o apie 68 km/h greičiu, nes tokį greitį paskaičiavo eismo įvykio ir transporto trasologijos specialistas pagal eismo įvykio vietoje aptiktą šio automobilio stabdymo pėdsaką. Tikslus minėto automobilio važiavimo greitis nenustatytas.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamosios D. P. sutuoktinis E. P. raštiškai prašo atleisti jos sutuoktinę D. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti (3 t., 15 b. l.). Gynėjas, kaltinamoji ir prokurorė palaiko tokį laiduotojo prašymą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1 – 3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl D. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamoji padarė BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 16 straipsnį laikytinas neatsargiu nusikaltimu. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismui buvo pateiktas E. P. raštiškas prašymas, kad jis sutinka būti kaltinamosios D. P. laiduotojas, prašo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąją jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). D. P. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), iš dalies atlygino nusikalstama veika padarytą žalą (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

D. P. yra neteista, administracine tvarka nebausta, dirba (duomenys neskelbtini), kurių vadovai ją charakterizuoja itin teigiamai (2 t., 4, 9, 10 b. l.; 3 t., 13, 14 b. l.). Teisiamajame posėdyje D. P. nuoširdžiai gailėjosi, teigė, kad įvertino savo neatsargų elgesį, vairuojant transporto priemonę. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais kaltinamosios teiginiais, juo labiau, kad apie jos nuoširdumą leidžia spręsti ir jos elgesys teisminio nagrinėjimo metu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad D. P. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Nagrinėjamu atveju D. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės prašė jos sutuoktinis E. P., kuris yra neteistas, tik baustas administracine tvarka už nepavojingus, formalius kelių eismo taisyklių pažeidimus, nuo (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini), kurios (duomenys neskelbtini) jį charakterizuoja itin teigiamai, aktyviai dalyvauja šalies politinėje veikloje, nuo (duomenys neskelbtini) išrinktas (duomenys neskelbtini) (3 t., 16, 17, 22-28, 30-38 b. l.). Be to, E. P. nurodė, kad sutuoktinei D. P. galės daryti teigiamą poveikį, nes jie vienas kitam yra autoritetai. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotojas E. P. yra vertas teismo pasitikėjimo. Jo asmenybė yra teigiama ir jis gali daryti sutuoktinei D. P. teigiamą įtaką, nes su ja kartu gyvena (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1 – 3 dalyse numatytas sąlygas, D. P. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą (BK 40 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad BK 281 straipsnio 3 dalies sankcijoje švelniausia bausmės rūšis yra bauda, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju D. P. taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios dydį – 6 MGL (300 Eur, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-08-30 nutarimas Nr. 707„Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (įsigaliojęs 2018-01-01), teismas parenka įvertinęs D. P. nusikalstamos veikos pavojingumą, nustatant, jog nurodyta įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 38, 39 b. l.) naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti, - du kompaktiniai diskai su fotonuotraukomis, kaip priedai prie 2018-11-19 kelių eismo įvykio vietos apžiūros bei 2018-11-23 daikto apžiūros protokolų, saugomi Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariate pagal 2019-05-02 kvitą B, serija BBB, Nr. 066100, perduotini Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams ir paliktini prie šios baudžiamosios bylos visą jos saugojimo laikotarpį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 93 straipsnis, 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Civiliniai ieškovai A. J., A. M. ir N. J., per savo įgaliotąjį atstovą advokatą T. L., pareiškė civiliniams atsakovams kaltinamajai D. P. ir ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį dėl žalos atlyginimo bei prašo priteisti: iš kaltinamosios D. P. A. J. 40000 Eur bei A. M. ir N. J. po 5000 Eur kiekvienam neturtinės žalos atlyginimo, o iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, A. J., A. M. ir N. J. bendrai 460,89 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t., 109-127 b. l.).

Civiliniai ieškovai ieškinyje ir teisiamajame posėdyje nurodė, kad dėl 2018-11-19 eismo įvykio A. J. sukelto sunkaus sveikatos sutrikdymo, pastaroji ir jos tėvai – A. M. ir N. J. patyrė neturtinę žalą.

A. J. sveikata sutrikdyta sunkiai, gydymo laikotarpis ilgas ir tęstinas, mergaitei buvo atliekamos operacijos, taikoma reabilitacija, ji negali vaikščioti, bėgioti, žaisti judrių žaidimų, važiuoti dviračiu, slidinėti, net išeiti į miestą, lankyti mokyklą, bendrauti su draugais ir užsiimti tokia veikla, kokia užsiima bendraamžiai. Ji negali būti judrioje, triukšmingoje aplinkoje, greitai pavargsta, nuliūsta, vaikiškai supyksta dėl nesėkmių, tapo kategoriška, jai reikalinga nuolatinė kvalifikuota specialistų pagalba, jog ji susigrąžintų ankstesnę psichologinę ir fizinę būseną. A. J. sužalojimo ir viso gydymo metu patyrė, patiria ir neišvengiamai ateityje patirs fizinį skausmą, didelį dvasinį sukrėtimą. Po įvykio mergaitė ilgą laiką negalėjo mokytis, šiuo metu jai tenka vienai mokytis namie, dėl patirtos sunkios traumos ji atsiliko nuo bendraklasių, suprastėjo jos mokymosi pasiekimai, žinių lygis. Dėl A. J. patirtų sužalojimų nėra aišku ar daug kančių patyrusi mergaitė ateityje galės gyventi pilnavertį gyvenimą, bus nepriklausoma nuo kitų asmenų pagalbos. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų A. J. patyrė fizinį skausmą, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, sumažėjo jos bendravimo galimybės, bet tai neigiamai veikia ir jos socialinę raidą, lemia išliekamąsias neigiamas pasekmes, susijusias su fiziniais ir dvasiniais išgyvenimais ateityje. Eismo įvykio metu kilę padariniai yra sunkūs, pakeitę A. J. gyvenimo kokybę, jos tikslus, mokymosi ir poilsio zonas. Taigi, be fiziškai juntamų ir akivaizdžių veiksnių, A. J. patiria ir psichologinius išgyvenimus, juos patiria ir nuolat šalia jos esantys tėvai A. M. ir N. J.. Kilusios pasekmės yra sunkios, reikalaujančios ne tik A. J. ir jos artimųjų pastangų, bet ir finansinių galimybių jas lengvinti, nukentėjusiosios patirti praradimai, jų dydis, įtaka tolesniam gyvenimui, mokymuisi, ateities šeimos kūrimui, darbinei veiklai akivaizdžiai reikšmingi.

Tėvai A. M. ir N. J. neabejotinai išgyveno ir iki šiol išgyvena dėl eismo įvykio metu sunkiai sužalotos dar tuo metu (duomenys neskelbtini) metų neturėjusiosios dukters A. J. patirto skausmo, komos ir jos galimybės išgyventi, o išgyvenus - dėl tolesnio gyvenimo kokybės, todėl akivaizdu, kad jie, kaip tėvai, dėl šio įvykio patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, nerimą ir išgyvenimus. Nukentėjusiųjų, tėvų ir dukters A. J., tarpusavio ryšys yra stiprus, santykiai itin artimi. Tėvams neturtinė žala atsirado dėl jų pačių tiesiogiai patirtų išgyvenimų po eismo įvykio, tačiau daug didesnė žala jiems atsirado dėl dukrai padarytų sužalojimų, jos kančių, išgyvenimų, dėl baisios patirties po eismo įvykio, kai medikai negalėjo prognozuoti jos pasveikimo, ar ji bus bent iš dalies savarankiška ir jeigu bus, tai kiek. Iki šiol jie, kaip tėvai, išgyvena nežinią ar dukra bus pakankamai savarankiška, ar visos gyvybinės funkcijos bus atkurtos, ar ji galės gyventi visavertį gyvenimą. Iš esmės pasikeitė ne tik dukters A., bet ir visas šeimos gyvenimas. Teko dukters poreikiams ir mokymuisi pertvarkyti gyvenamąjį būstą, nes mergaitei skirtas mokymas namuose. Visa tai neigiamai paveikė tėvų sveikatą, tapo ypač jautrūs, sutriko miegas. Nuo pat įvykio tėvai yra su dukterimi, nuolat buvo šalia ligoninėse, išgyveno dėl pavojingos galvos operacijos, jie kartu išgyvena dėl jos sužalojimų, palaiko ją morališkai. Negali palikti dukters vienos namie, turi kažkas būti kartu, padėti jai apsirengti, nusiprausti, mokytis namuose, atlikti visus buities reikalus, nes mergaitė nėra savarankiška.

Be to, A. M. ir N. J. teisiamajame posėdyje papildė, kad po 22 dienų kovo mėn. sanatorinio gydymo dukters sveikata pagerėjo, ši jaučiasi geriau, bet būna galvos skausmai, greitai pavargsta, reikalinga tolimesnė reabilitacija, klubo masažas, bet iki šiol dar niekur nesikreipė dėl tolimesnės reabilitacijos, dukrai nebebus tęsiamas mokymas namie, nes lankys mokyklą. A. rando vietoje neauga plaukai, kiti neataugę plaukai nepaslėpę rando. Jie dėl šio eismo įvykio metu nukentėjusiosios dukters nesilankė pas psichologus, nevartojo jokių vaistų, pergyvena dėl dukters savijautos ateityje.

Civilinė atsakovė - kaltinamoji D. P. atsiliepimu į ieškinį (2 t., 135- 140 b. l.) ir teisiamajame posėdyje nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies, nes prašomos priteisti sumos yra per didelės. Neginčija, kad eismo įvykio metu nukentėjusiosios A. J. patirti sveikatos sužalojimai galėjo sukelti ir neabejotinai sukėlė didelį fizinį skausmą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitus neigiamus dvasinius išgyvenimus. Tačiau nesutinka su prašoma priteisti 40000 Eur dydžio neturtine žala, nes įprastai sumos už eismo įvykio metu patirtą sunkų sveikatos sužalojimą siekia iki 10000 Eur. Didesnės sumos priteisiamos esant ypatingai sunkiems, esmingai žmogaus sveikatą sutrikdantiems, ilgalaikiais liekamaisiais reiškiniais padarytais sveikatos sužalojimais. Ieškinyje nenurodyta, kokios aplinkybės lemia, kad yra prašoma priteisti tokia didelė suma, nepakankamai motyvuoja savo poziciją.

Kaltinamoji nesutinka su civiliniame ieškinyje dėstomais argumentais, esą nukentėjusioji A. J. iki šiol negali vaikščioti, žaisti, važiuoti dviračiu, lankyti mokyklos <...> kad jai vienai tenka mokytis namuose; kad ji neišvengiamai ateityje patirs fizinį skausmą bei didelių dvasinių sukrėtimų; kad jai reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba <...>, kad šiuo metu dar nėra aišku ar mergaitė ateityje galės gyventi pilnavertį gyvenimą, bus nepriklausoma nuo kitų asmenų pagalbos; kad patirti sužalojimai lemia išliekamąsias neigiamas pasekmes, susijusias tiek su fiziniais, tiek ir su dvasiniais išgyvenimais ateityje (žr. civilinio ieškinio 3 lapo, antroji pastraipa).

Šiuo atveju pažymi, kad iš prie civilinio ieškinio pridėtų medicininių dokumentų, matyti, jog nukentėjusiosios A. J. sveikata nuo eismo įvykio iki paskutinio apsilankymo pas gydytojus - 2019-06-25, sparčiai gerėjo, ji sveiko, o gydytojai jokių ilgalaikių liekamųjų reiškinių nei fizinių, nei psichinių nefiksavo. Kaip matyti iš 2018-12-10 (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išrašo/siuntimo, grafoje „Ligos eiga/taikytas gydymas“ konstatuota, kad - „Pravedant gydymą traumatologijos sk., mergaitės būklė gera, neurologinės patologijos nestebima, veide kraujosruvos rezorbuojasi, mergaitė vaikšto, židininės neurologinės patologijos nėra. <...>“ „Išrašant į namus mergaitė vaikšto, būklė gera <...>. Grafoje „Gydymo, slaugos, darbo, ambulatorinės priežiūros rekomendacijos (aprašymas)“ nurodyta, kad rekomenduojama „Nelankyti mokyklos visus šiuos mokslo metus. Nuo 2019-01-01 galima pradėti taikyti namų mokymą <...>.“

Nors civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusiajai A. J. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų esą pasireiškia ir ateityje pasireikš ilgalaikiai liekamieji reiškiniai, tačiau šių teiginių ne tik, kad nepatvirtina byloje esanti medžiaga, bet juos paneigia prie civilinio ieškinio pridėti medicininiai dokumentai. Kaip matyti iš 2018-12-13 (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išrašo/siuntimo, grafoje „Ligos eiga/taikytas gydymas“ konstatuota, kad nukentėjusiosios sveikatos būklė - „Gerėjanti“. Kaip matyti iš 2019-03-09 (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išrašo/siuntimo, grafoje „Status praesens (dabartinė būklė)“, konstatuota, kad nukentėjusioji: „<...> Kontaktiška, emocijos labilios. <...>. Veido mimika simetriška. Akių plyšiai lygūs. Akių obuolių judesiai galimi visomis kryptimis. Vaikšto pati, lipa laiptais prisilaikydama. Raumenų tonusas normalus, sausgysliniai refleksai normalūs“.

Grafoje „Kineziterapeuto išvada“ nurodyta, kad: „pagerėjo pusiausvyra ir koordinacija, pagerėjo sąnarių mobilumas, sustiprėjo raumenynas“. Grafoje „Gydymo efektyvumas“ konstatuota, kad: „Procedūras lankė noriai. Toleravo gerai. Dinamikoje sustiprėjo raumenynas, pagerėjo raumenų tonusas, pagerėjo kūno motorika, judesių koordinacija, rankų smulkioji motorika, geriau toleruoja fizinį krūvį, sumažėjo galvos, sąnarių skausmai, tapo labiau pasitikinti savimi. Namo išvyko pagerėjus bendrai būklei. Barthel indeksas 100 b“. Pažymėtina, kad šiuo atveju Barthel indeksas 100 b. (b-balų) reiškia, kad nukentėjusiajai jokie specialieji poreikiai nenustatomi (nenustatomi indeksui viršijant 40 balų). Kaip matyti iš 2019-06-18 (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išrašo/siuntimo, grafoje „Ligos eiga/taikytas gydymas“ konstatuota, kad nukentėjusiosios sveikatos būklė - „Gerėjanti“. Kaip matyti iš 2019-06-25 (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išrašo/siuntimo, grafoje „Apžiūros rezultatai“ konstatuota, kad „Objektyviai žiūrint neurologinės patologijos nerandu <...>“. grafoje „Tyrimų/konsultacijų plano aprašymas“, nurodyta, kad: „<...> Galvos smegenyse patologijos nerandu“. Grafoje „Ligos eiga/taikytas gydymas“, nukentėjusiosios sveikatos būklė - „Gerėjanti“. Grafoje „Gydymo, slaugos, darbo, ambulatorinės priežiūros rekomendacijos (aprašymas)“, nurodyta, kad „<...> Nuo 2019-09-01 galima jau lankyti mokyklą <...>.“. Kaip matyti iš 2019-06-18 Kompiuterinės tomografijos tyrimo, jo išvadoje nurodoma, kad „Galvos smegenyse pakitimų nematau, kairėje kaktikaulio pusėje osteoplastinis lopas“.

Taigi nurodyti faktai, pagrįsti medicininiais dokumentais patvirtina, kad nors nukentėjusioji A. J. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, kuris neabejotinai sukėlė tiek fizinį skausmą, tiek ir didelius dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, tačiau liekamieji reiškiniai, dėl kurių ateityje būtų apribotos jos vystymosi ar įprasto gyvenimo galimybės nenustatyti, jie neegzistuoja. Nukentėjusioji sveiksta, jos sveikata gerėja, specialūs poreikiai nenustatyti, nuo 2019-09-01 galėjo grįžti į mokyklą. Taigi šios aplinkybės paneigia civiliniame ieškinyje dėstomus argumentus, esą nukentėjusiajai dėl patirtų sveikatos sužalojimų yra likę ir ateityje liks žymūs liekamieji reiškiniai, kurie turės įtakos jos gyvenimui.

Kaltinamoji neginčija aplinkybių, kad nukentėjusiosios tėvai dėl dukrai padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo ir dėl to ilgai trukusio (-ančio) gydymo patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus. Vis dėlto mano, kad reikalaujama suma yra neproporcingai didelė. Šiuo atveju, nors nukentėjusiosios tėvai A. M. bei N. J. ir patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus dėl eismo įvykio metu dukters A. J. patirtų sveikatos sužalojimų, tačiau civiliniame ieškinyje prašymas priteisti po 5000 Eur dydžio neturtinės žalos kiekvienam iš tėvų nėra pakankamai pagrįstas ir motyvuotas. Pirmiausia šioje byloje nėra aiškus kiekvieno iš tėvų ryšys su nukentėjusiąja, t. y. ar juos sieja nuolatinis ir glaudus ryšys ir pan., ar priešingai abiejų tėvų ar kurio nors vieno iš tėvų santykiai su nukentėjusiąja, galbūt, nėra itin artimi. Šiuo atveju nukentėjusioji A. J. sveiksta, liekamųjų reiškinių, įskaitant smegenų pakitimus, nėra. Fizine prasme, nukentėjusioji taip pat neturi jokių stebimų liekamųjų reiškinių. Kaip minėta, 2019-03-09 (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išraše/siuntime nukentėjusiajai A. J. nustatytas 100 b. Barthelio indeksas, kas reiškia, kad jai specialieji poreikiai taip pat nenustatytini. Taigi, nors ir egzistuoja sąlygos teismui priteisti nukentėjusiosios tėvams neturtinės žalos atlyginimą, tačiau jis neturėtų būti tokio dydžio, kaip prašoma, juolab, kad kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, kaltę pripažino, atsiprašė nukentėjusiosios ir jos tėvų, nuoširdžiai gailisi dėl to, kas įvyko.

Civilinis atsakovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atsiliepimu į ieškinį (2 t., 174-198 b. l.) nurodė, kad bylai aktualaus įvykio dieną galiojo D. P. ir ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, sudaryta transporto priemonės „Mazda CX-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įprastinė transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta 2018-09-19.

Atsižvelgiant į tai, ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, atsakomybė gali atsirasti tik sudarytos transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu, kuri yra reglamentuojama lex specialis – Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – TPVCAPDĮ) (Valstybės žinios, 2007 Nr. 61- 2340, priimtas 2007-05-17) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos išmokėjimo taisyklėmis (Valstybės žinios, 2007, Nr. 61-2340).

Draudiko išmokamos maksimalios draudimo išmokos yra numatytos TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad privalomojo draudimo sutartis buvo sudaryta 2018-09-19, šios bylos kontekste yra aktualus minėtos 1 dalies 3 punktas, kuriame yra numatyta, kad laikotarpiu nuo 2012-06-11 iki 2018-10-31 yra nustatyta 5000000 Eur draudimo suma dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1000000 Eur dėl žalos turtui.

Informuoja, kad dėl šio eismo įvykio ERGO Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialą, yra išmokėjęs šias draudimo išmokas:

1) 2019-04-11 į N. J. sąskaitą pervesta visa pagal sudarytą TPVCPD sutartį galima neturtinės žalos atlyginimo suma – 5000 Eur ir 393,90 Eur turtinės žalos atlyginimas pagal pateiktus čekius už vaistus, slaugos priemones, keliones vykstant į gydymo įstaigas. Bendra išmoka - 5393,90 Eur;

2) 2019-07-26 į N. J. sąskaitą pervesta 222,55 Eur draudimo išmoka, atlyginant pagal pateiktus čekius už vaistus, slaugos priemones, keliones vykstant į gydymo įstaigas ir pan. Pagal kartu su ieškiniu pateiktus priedus, kurie gali pagrįsti patirtas išlaidas, draudikas nustatė ir apskaičiavo 222,55 Eur sumą. Kitai civiliniu ieškiniu reikalaujamai turtinės žalos atlyginimo sumai pagrindžiančių dokumentų nepateikta;

3) 2019-05-30 išmokėta draudimo išmoka VĮ Klaipėdos teritorinei ligonių kasai už A. J. gydymą - 5165,92 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad draudikas yra visiškai įvykdęs kylančią prievolę pagal sudarytą transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl neturtinės žalos atlyginimo ir atlygino turtinę žalą pagal pateiktus pagrindžiančius dokumentus, todėl prašo civilinį ieškinį ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, atžvilgiu atmesti pilna apimtimi.

Ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, iš dalies įrodytas, todėl tenkintinas iš dalies, mažinant jo dydį.

Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (pažymėtina, kad sąrašas nėra baigtinis) įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių visumą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus. Vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, kas priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Savo ruožtu nustatant neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, vertintinos ir aplinkybės, susijusios su sveikatos sutrikdymo laipsniu ir pobūdžiu, padariniais, sužalojimo būdu bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Byloje nustatyta, kad kaltinamoji D. P. nukentėjusiajai A. J. neturtinę žalą, pasireiškusią fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais dėl eismo įvykio metu sukelto sunkaus sveikatos sutrikdymo, aprašytų teismo medicinos specialisto išvadoje, padarė neatsargiais nusikalstamais veiksmais. Be to, dėl eismo įvykio metu A. J. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo ir ilgai trukusio (-ančio) gydymo, neturtinę žalą, pasireiškusią dvasiniais išgyvenimais, patyrė ir nukentėjusiosios tėvai A. M. ir N. J..

Teismas, vertindamas civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės: dėl nukentėjusiosios A. J. sveikatos būklės - negalėjimo vaikščioti, žaisti, sutrikusios atminties, suprastėjusio mokslo žinių įsisavinimo; dėl nepasitikėjimo savimi; dėl reikalingos nuolatinės kvalifikuotų specialistų pagalbos, nes neaišku ar mergaitė ateityje galės gyventi pilnavertį gyvenimą, bus nepriklausoma nuo kitų asmenų pagalbos; dėl ateityje pasireikšiančių ilgalaikių liekamųjų reiškinių prieštarauja jų pateiktiems medicininiams dokumentams, nes gydytojai jokių ilgalaikių liekamųjų reiškinių nei fizinių, nei psichinių neužfiksavo, yra nukentėjusiųjų – civilinių ieškovų neįrodytos.

Tiek medicininiai dokumentai, tiek nukentėjusieji A. M. ir N. J. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad nukentėjusiosios A. J. sveikata nuo eismo įvykio iki 2019-08-22 teisiamojo posėdžio sparčiai gerėja, ji sveiksta, reabilitacinis gydymas nebetaikomas, ji lanko mokyklą. Be to, 2019-03-09 išrašant A. J. iš (duomenys neskelbtini) išraše iš medicininių dokumentų/siuntimo/epikrizės nurodyta, kad A. J. „dinamikoje sustiprėjo raumenynas, pagerėjo raumenų tonusas, pagerėjo kūno motorika, judesių koordinacija, rankų smulkioji motorika, geriau toleruoja fizinį krūvį, sumažėjo galvos, sąnarių skausmai, tapo labiau pasitikinti savimi. Namo išvyko pagerėjus bendrai būklei. Barthel indeksas – 100 b“. Pažymėtina, kad šiuo atveju Barthel indeksas 100 b (b-balų) reiškia, jog nukentėjusiajai jokie specialieji poreikiai nenustatyti, asmuo pilnai savarankiškas, t. y. asmeniui nereikia kitų asmenų dalyvavimo jokioje veiklos dalyje (3 t., 59, 60 b. l.).

Į bylą surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad didelį neatsargumą dėl eismo įvykio, kurį sukėlė D. P., vairavusi transporto priemonę ir pažeidusi KET 9, 30, 126, 127 punktų reikalavimus, turėjusius tiesioginį priežastinį ryšį su atsiradusiomis pasekmėmis, lėmė ir nukentėjusiosios A. J. veiksmai, nes kaip ji pati nurodė, jog norėdama pereiti kelią per pėsčiųjų perėją matė link jos iš toli dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį, tačiau manydama, jog šis sustos, įžengė į pėsčiųjų perėją, o žengus kelis žingsnius buvo partrenkta automobilio. Šį teiginį iš esmės patvirtino ne tik kaltinamoji, bet ir liudytojai. Tokie nukentėjusiosios A. J. veiksmai neatitinka KET 44 punkto, nurodančio, kad įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu, reikalavimo ir vertintini kaip pačios nukentėjusiosios didelis neatsargumas. O tai yra pagrindas mažinti neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamosios turtinę padėtį (jos šeimos darbo užmokestį, registruotiną turtą, įsipareigojimus kreditoriams – 2 t., 143-159 b. l.), jos šeiminę padėtį (3 t., 16-19 b. l.), nukentėjusiajai A. J. sutrikdytos sveikatos mastą, nukentėjusiosios tėvų A. M. ir N. J. patirtus dvasinius išgyvenimus, nustatytina nukentėjusiesiems A. J. 9000 Eur, o nukentėjusiems A. M. ir N. J. po 500 Eur kiekvienam neturtinės žalos atlyginimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajai A. J. civiliniai atsakovai kaltinamoji D. P. ir ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, yra atlyginę, kaip minėta, bendrai 5300 Eur (300 Eur + 5000 Eur) neturtinę žalą, todėl iš kaltinamosios D. P. nukentėjusiajai A. J. priteistina 3700 Eur, o nukentėjusiems A. M. ir N. J. po 500 Eur kiekvienam neturtinės žalos atlyginimo.

Kita civilinių ieškovų A. J., A. M. ir N. J. ieškinio dalis atmestina.

Civiliniai ieškovai A. M. ir N. J., atstovaujantys pagal įstatymą A. J., nuo pareikšto ieškinio civiliniam atsakovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, dėl 460,89 Eur turtinės žalos atlyginimo atsisakė, nurodydami, kad civilinis atsakovas atlygino prašomą priteisti turtinę žalą, taip pat patvirtino, jog jiems ieškinio atsisakymo pasekmės žinomos (3 t., 56 b. l.). Civiliniai ieškovai turi teisę atsisakyti pareikšto reikalavimo bet kurioje proceso stadijoje. Kadangi byloje nėra duomenų, jog civilinių ieškovų, teisiamajame procese atstovaujamų įgaliotojo atstovo advokato T. L., atsisakymas nuo ieškinio dalies civiliniam atsakovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, prieštarautų įstatymams, todėl vadovaujantis dispozityvumo principu yra pagrindas priimti civilinių ieškovų A. M. ir N. J., atstovaujančių pagal įstatymą A. J., atsisakymą nuo ieškinio civiliniam atsakovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, dėl 460,89 Eur turtinės žalos atlyginimo ir procesą dėl šios dalies nutraukti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 13 straipsnis, 140 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovas advokatas T. L. proceso metu pateikė 2019-08-22 pinigų priėmimo kvitą Nr. 624587, pagal kurį nukentėjusysis – civilinis ieškovas N. J., veikdamas dukros A. J. ir sugyventinės A. M. interesais, turėjo 1400 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (3 t., 10 b. l.). Prašo šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamosios D. P.. Prašymas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai, nes nukentėjusiuosius – civilinius ieškovus baudžiamajame procese atstovavo advokatas T. L. (1 t., 46 b. l.), kurio paslaugas nukentėjusysis – civilinis ieškovas N. J., veikdamas šeimos interesais, apmokėjo iš savo lėšų, o tai pripažintina proceso išlaidomis. Kadangi reikalaujamų atlyginti proceso išlaidų dydis yra realus, nėra per didelis, atsižvelgiant į nukentėjusiųjų atstovo dalyvavimą ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje, procesinių dokumentų paruošimą ir kitas teisines paslaugas, todėl iš kaltinamosios D. P. priteisina nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui N. J. 1400 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymas pripažinti proceso išlaidomis 15,16 Eur už psichologės dalyvavimą apklausiant nepilnametę nukentėjusiąją A. J. ikiteisminiame tyrime ir jas pervesti į Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato sąskaitą, suformuluotas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Tauragės rajono Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos 2019-04-24 nutarime pripažinti proceso išlaidomis (1 t., 177-180 b. l.), tenkintinas, nes specialistės – psichologės A. I. patirtos 15,16 Eur išlaidos, vykdant nepilnametės nukentėjusiosios A. J. apklausą, yra pagrįstos 2019-02-13 sąskaita faktūra Nr. 005 bei apmokėtos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato bankiniu pavedimu, todėl jos pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 104 straipsnio 1 dalis ir 105 straipsnio 1 dalis) ir priteistinos iš kaltinamosios D. P. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariatui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 - 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

D. P., kaltinamą padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojo E. P., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 71 straipsniu, paskirti D. P. baudžiamojo poveikio priemonę – 6 MGL (300 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatyti, jog D. P. nurodytą įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą privalo sumokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

D. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti, - du kompaktinius diskus su fotonuotraukomis, kaip priedus prie 2018-11-19 kelių eismo įvykio vietos apžiūros bei 2018-11-23 daikto apžiūros protokolų, saugomus Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariate pagal 2019-05-02 kvitą B, serija BBB, Nr. 066100, perduoti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams ir palikti prie šios baudžiamosios bylos visą jos saugojimo laikotarpį.

Civilinių ieškovų A. J., A. M. ir N. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamosios D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3700 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus eurų) bei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 500 Eur (penkis šimtus eurų) kiekvienam neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą civilinių ieškovų A. J., A. M. ir N. J. ieškinio dalį atmesti.

Civilinių ieškovų A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. J., gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujančių pagal įstatymą A. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuo pareikšto civilinio ieškinio civiliniam atsakovui ERGO Insurance SE, kodas 10017013, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, kodas 302912288, dėl 460,89 Eur turtinės žalos atlyginimo, atsisakymą priimti ir procesą dėl šios dalies nutraukti.

Vadovaujantis BPK 104 straipsnio 2 dalimi ir 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinti nukentėjusiojo – civilinio ieškovo N. J. 1400 Eur turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamosios D. P., gim. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui N. J., gim. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, pripažinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato turėtas 15,16 Eur išlaidas už apmokėtas specialistės - psichologės išlaidas proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamosios D. P., gim. (duomenys neskelbtini), Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariatui, juridinio asmens kodas 190453332, pervedant lėšas į Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT75 7044 0600 0782 3544, esančią AB SEB banke.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (BK 40 straipsnio 7 dalis).

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8 dalis).

Išaiškinti E. P., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.