Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D.O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D.O. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2006 m. birželio 9 d. priėmė sprendimą Nr. 15/6-5-15PR-45, kuriuo atsisakė suteikti Ganos Respublikos piliečiui D.O., gim. 1970 m. rugsėjo 26 d., laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko.

II.

Šios faktinės aplinkybės, teismo manymu, leidžia daryti išvadą, kad prieglobstis Lietuvos Respublikoje nebuvo pareiškėjo kelionės į Lietuvos Respubliką tikslas. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas pirminės apklausos metu nurodė, jog iš Lietuvos Respublikos jis vėl ketino grįžti į Ganą. Kadangi pareiškėjas ketino grįžti į savo kilmės šalį, teismas konstatavo, jog pareiškėjo nurodomos priežastys, dėl kurių jis prašo prieglobsčio, yra neaiškios, o kitų aplinkybių, galinčių patvirtinti realią grėsmę jo gyvybei, sveikatai, ar saugumui kilmės šalyje, pareiškėjas nenurodė.

Teismas atmetė ir pareiškėjo teiginį, kad situacija, kai praradus darbą gali tekti badauti, sukelia grėsmę jo gyvybei ir kitoms žmogaus teisėms. Tačiau objektyvių duomenų, kad kilmės šalyje pareiškėjas badavo ir tai kėlė grėsmę jo sveikatai ir gyvybei, nėra. Migracijos departamento pažymoje apie žmogaus teisių situaciją Ganoje nurodoma, kad Ganos vyriausybė iš esmės gerbia savo piliečių žmogaus teises ir padarė ženklią pažangą šioje srityje. Pažymoje taip pat nurodyta, kad Užsienio ir Britanijos tautų sandraugos biuras neturi informacijos apie blogą elgesį su prieglobsčio prašytojais, kurių prašymai suteikti prieglobstį buvo atmesti, jiems grįžus į kilmės valstybę.

Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad grįžimo į kilmės šalį atveju, pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei grėsmės nėra, todėl nėra pagrindo taikyti jam asmens negrąžinimo principą ir suteikti papildomą apsaugą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atsisakius suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje Ganos piliečiui D.O., pastarasis prarado teisę ir būti Lietuvos Respublikoje. Todėl atsakovas pagrįstai nusprendė išsiųsti Ganos pilietį D.O. iš Lietuvos Respublikos į Ganą. Teismo nuomone, sąlygų, draudžiančių išsiųsti pareiškėją į kilmės šalį, nėra (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties" 130 straipsnio l dalis). Teismas konstatavo, kad atsakovas kompleksiškai ištyrė objektyvių ir subjektyvių veiksnių visumą, turinčią sprendžiamos reikšmės pareiškėjo prašymui atmesti. Teismas taip pat pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos migracijos departamento 2006 m. birželio 9 d. sprendimas Nr. 15/6-5-15PR-45 yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

III.

Tačiau, anot pareiškėjo, tiek Migracijos departamento išvadoje, kurios pagrindu buvo priimtas sprendimas, tiek apklausų metu buvo nustatyta, kad jis darbo neteko dėl to, kad laiku negrįžo į darbą ir į jo vietą buvo priimtas kitas asmuo. Šios aplinkybės atsirado pareiškėjui jau būnant Lietuvoje. Tačiau teismas šios informacijos, kuri liudija apie grėsmes pareiškėjo sveikatai ir gyvybei, visiškai netyrė ir nevertino.

Dėl to, pareiškėjo teigimu, jis atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio l dalies 2 punkte numatytas sąlygas, kurioms esant suteikiama papildoma apsauga. Anot pareiškėjo, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas neištyrus byloje esančios medžiagos ir įrodymų, jiems prieštarauja, todėl teismo sprendimas yra nepagrįstas bei priimtas neteisingai pritaikius Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnį.

2. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas, palikdamas galioti atsakovo sprendimą išsiųsti jį į Ganos Respubliką, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 130 straipsnį, kadangi remiantis paties pareiškėjo pasakojimu, byloje esančiais įrodymais, akivaizdu, kad pareiškėjui yra nesaugu Ganoje, ten gresia pavojus jo sveikatai ir gyvybei.

Todėl remiantis asmens negrąžinimo principu pareiškėjas neturi būti išsiųstas į valstybę, kurioje jam gresia pavojus. Pareiškėjo nuomone, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisingai ir nepilnai įvertino byloje esančius įrodymus bei dėl to neteisingai pritaikė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnį, pažeidė šio įstatymo 130 straipsnį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį.

Anot atsakovo, akivaizdu, kad darbo ir būsto praradimas neatitinka nė vienos iš priežasčių, kuriomis remiantis asmuo gali pretenduoti į tarptautinės apsaugos jam suteikimą. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog pareiškėjo įsitikinimas, jog darbo ir būsto praradimas sudaro sąlygas jo žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimams, nėra pakankamas pagrindas suteikti jam papildomą apsaugą, taikant Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties" 87 straipsnio l dalies 2 punktą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byloje kilęs ginčas dėl atsisakymo pareiškėjui, Ganos Respublikos piliečiui, suteikti laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Prieglobsčio pabėgėliams suteikimo klausimus reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties, kurio 86 ir 87 straipsniai nustato sąlygas, kurioms esant pabėgėliui yra suteikiamas prieglobstis. O būtent, 86 straipsnyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnyje.

Minėto įstatymo 87 straipsnyje nustatyta, kad papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad:

1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas;

2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos;

3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.

Iš bylos matyti, kad pareiškėjas prieglobsčio jam suteikimą grindžia tuo, kad jis Ganoje neteko darbo ir būsto, o kartu ir galimybės pragyventi kilmės šalyje. Pareiškėjas teigia, kad tokia situacija, kai asmeniui gali tekti badauti, sukelia grėsmę gyvybei ir kitoms žmogaus teisėms bei atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties" 87 straipsnio l dalies 2 punkto kriterijus.

Tačiau šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitinka minėtuose teisės aktuose nustatytų sąlygų, reikalingų pabėgėlio statusui gauti, nes nėra susijusios su pagrįsta baime, kad jis bus persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, ar kad bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas bei kad yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.

Nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad jo nurodytos aplinkybės sukelia grėsmę, jog jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos kilmės valstybėje, nes byloje surinkti duomenys patvirtina, kad Ganos vyriausybė iš esmės gerbia savo piliečių žmogaus teises ir padarė ženklią pažangą šioje srityje. Taip pat nesurinkta informacijos apie blogą elgesį su prieglobsčio prašytojais, kurių prašymai suteikti prieglobstį buvo atmesti, jiems grįžus į kilmės valstybę.

Be to byloje nustatyta, kad pareiškėjas į Lietuvą atvyko kaip Ganos kompanijos FREHWEOWU LEATHER & HANDICRAFT COMPANY LTD atstovas, t. y. turintis darbą, o tuo pačiu ir pragyvenimo šaltinį kilmės šalyje. Ši aplinkybė įrodo, kad pareiškėjas į Lietuvą atvyko ekonominiais tikslais, o ne dėl prieglobsčio suteikimo bei kad darbą kilmės šalyje prarado dėl subjektyvių priežasčių.

Minėtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitinka ir sąlygų, nustatytų Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 130 straipsnyje, reglamentuojančiame atvejus kada yra negalimas užsieniečio išsiuntimas į kilmės valstybę ( kai kilmės valstybėje gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę. Užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba negrąžinamas į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas ).

Dėl šių priežasčių tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo D.O. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.