Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Irena Varžinskienėrašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. A. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

šalys į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką joms pranešta teisės aktų nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašė priteisti jam neturtinę žalą, kurią jis kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Rokiškio areštinėje, atlyginimą.

Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatos. Jame įtvirtintos viešosios civilinės atsakomybės specifika, kai civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Be to, sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-11-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013). Neteisėta veika CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikšti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu, todėl nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencijos) 3 straipsnis, kuriame nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ Konvencijos 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimasPeers prieš Graikiją (pareiškimo Nr.28524/95)).

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t.. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A756-2072/2013).

Ginčo laikotarpiu policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 37:2009)bei to paties ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigos areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (įsigaliojusi nuo 2015 m lapkričio 1 d., toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015). Teritorinių policijos įstaigų areštinėse uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės (2008-07-09 įsakymo redakcija Nr. 5-V-382, įsigaliojusi nuo 2008-07-13 ) (toliau – ir Veiklos taisyklės).

Dėl ventiliacijos, pelėsio

Ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 25 d.iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusios Lietuvos higienos normos HN 37:2009 6 punkte buvo nustatyta, jog policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Pagal šios higienos normos 23 punktą, policijos areštinės kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, o pagal24 punkte pateiktą lentelę, policijos areštinės kameroje pakankamas oro judrumas šaltuoju metų periodu – 0,05-0,2 m/s, šiltuoju periodu – 0,15-0,5 m/s. Laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. ir šiuo metu galiojančios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pagal šios higienos normos 16 punktą, gyvenamųjų patalpų oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu turi būti 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s.

Tiek šalių paaiškinimai, tiek Panevėžio visuomenės sveikatos centro 2015-10-05 Patikrinimo aktas Nr.HR-96 (toliau- ir Patikrinimo aktas, b.l.18-20) patvirtina, kad Rokiškio areštinės kamerų langai sumontuoti taip, kad jie neatidarinėjami. Patikrinimo metu konstatuota, kad kamerose nėra jokių natūralios ventiliacijos ortakių, todėl natūralios ventiliacijos kamerose nėra; areštinėje sumontuota neefektyvi ir pasenusi mechaninė ištraukiamoji ventiliacija, jokios mechaninės pritekamosios ventiliacijos ar kondicionavimo sistemos nėra; oro judėjimo greitis pagal 2014-06-20 Nacionalinės visuomenės priežiūros laboratorijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių skyriaus ventiliacijos efektyvumo matavimo protokolo Nr.F-S-M-116 duomenis vietoje leistino 0,15-0,5 m/s šiltuoju metų periodu pagal Higienos normos 24 punktą, kamerose ties pačia mechaninės ištraukiamosios ventiliacijos anga buvo 0,02-0,01 m/s. Atsakovo atstovas nurodo, kad šiltuoju metų laikotarpiu, siekiant pagerinti kamerų ventiliaciją, buvo išimami langų stiklai, tačiau toks atsakovo atstovo nurodytas kamerų ventiliacijos būdas nėra numatytas teisės aktais,be to, teismo vertinimu, nėra pakankamas ir efektyvus, nes patys Rokiškio areštinėje laikomi asmenys langų stiklų pagal poreikį išimti neturi galimybės, ir mažai tikėtina, kad areštinės darbuotojai langų stiklus išima ir vėl juos įdeda pagal kamerose laikomų asmenų poreikius (esant tvankumui ar orui atšalus), be to, Patikrinimo aktu konstatuota, kad daugelio kamerų langų mediniai rėmai yra supuvę. Nors 2016 metais Panevėžio visuomenės sveikatos centras Rokiškio areštinės patikrinimo neatliko, tačiau iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad nuo 2015-10-05 jokie Rokiškio areštinės remonto darbai nebuvo atliekami, o nuo 2016-04-01 ši areštinė buvo uždaryta, kas leidžia daryti išvadą, jog Patikrinimo metu konstatuoti pažeidimai iki areštinės uždarymo nebuvo pašalinti. Dėl nurodytų argumentų konstatuotina, kad atsakovo atstovas Rokiškio areštinės kamerose neužtikrino tinkamos ventiliacijos, tuo pažeidė HN 37:2009 23, 24 punktų reikalavimus, HN 134:2015 16, 17 punktų reikalavimus. Dėl tinkamos ventiliacijos neužtikrinimo susidaro sąlygos kauptis drėgmei, atsirasti pelėsiui. Patikrinimo aktu nustatyta, kad daugelio Rokiškio areštinės kamerų lubose bei sienose plikomis akimis matomos pelėsio pažeistos vietos.HN 37:2009 48punktas nustatėvisos policijos areštinių patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs, langai ir durys sandarūs; patalpose ant sienų ir lubų paviršių neturi būti pelėsių, o HN 134:2015 39 punktas nustato, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Todėl teismas konstatuoja, kad buvo pažeistas ir HN 37:2009 48 punktas,HN 134:2015 39 punktas.

Dėl kamerų apšvietimo sąlygų

Reikalavimus policijos areštinės kameros natūraliam apšvietimui nustatė HN 37:2009 21 punktas, pagal kurį, policijos areštinės kameroje turi būti skaidraus stiklo langai; natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %, areštinių kamerų ir karcerio dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.. HN 134:2015 natūralaus apšvietimo koeficientas nebuvo nustatytas, jos 15 punktas numato, kad natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val., o 14 punkte įtvirtinta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Pareiškėjo paaiškinimai ir Patikrinimo aktas patvirtina, kad kamerose Nr.12, 13, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, langų stiklai iš išorės yra uždažyti dažais. Patikrinimo akte nurodyta, jog pagal 2014-06-20 Nacionalinės visuomenės priežiūros laboratorijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių skyriaus natūralios apšvietos matavimo protokolo Nr.F-S-A-122 matavimo duomenis (matuota taip pat šviesiu metų laiku) natūralaus apšvietimo koeficientas visose kamerose yra mažesnis nei 0,5 %, o kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas: kameroje Nr.12- 0,21 %, kameroje Nr.13- 0,19%, kameroje Nr.14 - 0,24%; dirbtinis apšvietimas kameroje Nr.12- 22 lx, kameroje Nr.13- 20 lx, kameroje Nr.14- 17 lx. Nors atsakovės atstovas teigia, kad kamerų Nr.12 ir 13 langai nebuvo uždažyti, tačiau tokius jo paaiškinimus paneigia Patikrinimo aktu konstatuotos aplinkybės, buvusios būtent pareiškėjo laikymo Rokiškio areštinėje metu, o atsakovės atstovas savo paaiškinimus grindžia tik 2017 metais nustatytomis aplinkybėmis.Net ir laikant, jog natūrali šviesa pro uždažytus ar dalinai uždažytus langus galėjo patekti, kamerose fiksuoti natūralaus apšvietimo parametrai neatitiko teisės aktais nustatytų reikalavimų. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Rokiškio areštinėje nebuvo užtikrintos tinkamos natūralaus bei dirbtinio apšvietimo sąlygos, tuo pažeistas HN 37:2009 21 punktas, HN 134:2015 14 punktas.

Atsižvelgęs į byloje nustatytų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis buvo pažeista. Vertindamas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotą taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., 2008-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013-12-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Aptarta nuostata teismų praktikoje aiškinama, kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-06-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013; 2013-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Kaip pažymėta administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013, atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju turėtų spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje M.prieš Lietuvą). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo būdą bei dydį, teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo laikymo Rokiškio areštinėje sąlygų (teisės į tinkamą apšvietimą, ventiliaciją, patalpas be pelėsio pažeidimą), į pažeistos vertybės pobūdį (pareiškėjo nusiskundimų dėl akių skausmo ir psichologinės būsenos bei pareiškėjo nurodytų sveikatos sutrikimų pateiktuose Sveikatos priežiūros ir medicinos pagalbos suteikimo žurnalo išrašuosefiksuota ir konstatuota nėra) bei pažeidimų pobūdį, mastą (ventiliacijos, apšvietimo sąlygos buvo pažeistos ženkliai), trukmę ir intensyvumą (tokiomis sąlygomis pareiškėjas buvo laikomas du kartus nepertraukiamai ilgą laiką: pirmą kartą 3 mėnesius ir 13 dienų, antrą kartą 1,5 mėnesio ).Byloje taip pat nenustatyta, kad Rokiškio areštinės pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikri apribojimai ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama suėmimo vykdymo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, tačiau šiuo atveju ir teisės pažeidimo pripažinimas savaime nelaikomas pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, pareiškėjo patirti papildomi neigiami dvasiniai išgyvenimai ir nepatogumai, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai būdingus asmeniui būnant kalinamu, yra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigine išraiška. Kita vertus, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą.Todėl atsižvelgęs į išdėstytą bei į Lietuvos Respublikos teismų analogiškose bylose priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendžia, jog šiuo atveju 600 eurų priteistina neturtinė žala laikytina adekvačia suma pareiškėjo patirtai dvasinei skriaudai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo P. A.skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti P. A. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 600 eurų (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.