- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-23
- Bylos Nr.
- eI1-6428-414/2026
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo administracinės bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo vykdymo.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2018 metų atlieku laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime (toliau – Alytaus kalėjimas) prieštaraujančiomis teisės normoms sąlygomis kamerų tipo patalpose (toliau – KTP) ir gyvenamosiose patalpose.
Pažymėjo, kad reikalauja neturtinės žalos atlyginimo dėl savo patirtų išgyvenimų už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 30 d. iki skundo administraciniam teismui pateikimo dienos. Nurodė, kad paminėtu laikotarpiu (tikslių datų nepamena) atlikti bausmę buvo paskirtas į 4 būrio 4 gyvenamąją patalpą, 9 būrio 4 (gali būti ir 5) gyvenamąją patalpą, 14 būrio 4 gyvenamąją patalpą, taip pat buvo patalpintas į KTP kameras Nr. 2, 3, 5, 14.
Pažymėjo, kad 9 būrio 4 (galimai 5) gyvenamojoje patalpoje nuolat veisėsi blakės ir tarakonai. Apie tai pareiškėjas ir kiti nuteistieji nuolat žodžiu informuodavo Alytaus kalėjimo administraciją, tačiau į jų pranešimus nebuvo reaguojama ir joks oficialus patikrinimas arba reali bei veiksminga patalpų dezinfekcija nebuvo atlikta. Akcentavo, kad administracijai perkėlus pareiškėją į paminėtas patalpas, jose jau veisėsi parazitai, todėl pareiškėjas nėra atsakingas už administracijos ir galimai kitų nuteistųjų veiksmus, buvusius iki jo apgyvendinimo šiose patalpose ir tiesiogiai sąlygojusius parazitų atsiradimą.
Nurodė, kad visą ginčo laikotarpį (konkrečiai kai pareiškėjas atlikinėjo bausmę KTP kamerose Nr. 2, 3, 5, 14) nebuvo užtikrinta tinkama bei pakankama patalpų ventiliacija, todėl nuolat buvo juntama drėgmė, taip pat dėl to atsirado ir pelėsis. Pareiškėją tik paskyrus atlikinėti bausmę į paminėtas kameras, pelėsio pėdsakai jau buvo kamerose. Mechaninė ventiliacija praktiškai neveikė tinkamai, nes ventiliacijos grotelės yra tik uždaroje tualeto patalpoje, o vėdinti patalpas atidarius langą nebuvo galimybės. Dėl to kamerose nuolat tvyrojo blogas kvapas, sklindantis iš sanitarinio mazgo patalpos. Langai yra labai maži, o dėl įrengtų grotų ir kitų apsaugos priemonių jų negalima normaliai atidaryti, tik truputį praverti, tačiau to nepakanka tinkamai išvėdinti patalpai.
Pabrėžė, kad šaltuoju metų laikotarpiu net ir mažai pravėrus langą, patalpoje darosi šalta, o vasarą – labai karšta. Be to, iš karto už kameros lango pastatyta aukšta pasivaikščiojimo kiemelio siena. Dėl šios priežasties taip pat negalima tinkamai išvėdinti kameros ir dėl aukštos pasivaikščiojimų kiemelių sienos į kamerą beveik nepatenka dienos šviesa. KTP kamerose taip pat nepakankamas ir dirbtinis apšvietimas, todėl praktiškai neįmanoma skaityti ar rašyti. Tai akivaizdžiai kenkia regėjimui. Tokios sąlygos pareiškėją žemino, jis jautėsi nepilnavertis, pergyveno dėl tokios savo padėties.
Paaiškino, kad visose KTP kamerose pareiškėjas privalėjo miegoti dviaukštės lovos antrame aukšte. Į dviaukštės lovos antrą aukštą, nesant jokių kopėtėlių, labai sunku užlipti. Pareiškėjas turėjo neišvengiamai kojomis atsistoti ant pirmame aukšte esančios ir kitam nuteistajam paskirtos lovos. Dėl to tarp nuteistųjų kyla konfliktai, kadangi nuo grindų ant pirmo aukšto lovos patalynės patenka dulkės ir kiti nešvarumai. Be to, antrame aukšte esančiose lovose nėra jokių apsaugų (atitvaro), todėl yra reali grėsmė miegant iškristi iš lovos antro aukšto ir susižaloti. Pareiškėjui teko nakties metu miegant iškristi ir tik laimingo atsitiktinumo dėka jis nesužalojo. Dėl paminėtų aplinkybių pareiškėjas negalėjo ramiai miegoti, turėjo būti visą naktį įsitempęs, nes neapleido nuojauta, kad miegodamas gali iškristi ir susižaloti. Apie tai ne kartą informavo administracijos atstovą, tačiau į jo pastabas ir prašymus nebuvo reaguojama. Galimai poįstatyminiai teisės aktai ir nenustato pareigos Alytaus kalėjimo administracijai dviaukštės lovos antrame aukšte įrengti apsauginius atitvarus, tačiau to reikalauja sveikas protas ir bendrieji bausmių vykdymo principai įtvirtinti tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose.