Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-02-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-82-332-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-17
Bylos Nr.
1A-82-332-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Raimundas Jurgaitis (pirm.), Irena Ivanovienė, Vaclovas Iždonas
Nuteistasis
M. D.
Advokatai
Lionė Musteikienė
Kategorijos
Kopija

Pranešėjas: Raimundas Jurgaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-82-332/2011

Teisėja: Laima Borkovskienė Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.6.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 17 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teisėjų Irenos Ivanovienės, Vaclovo Iždono,sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,dalyvaujant prokurorui Sigitui Dobiliauskui,gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,nuteistajam M. D. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. D. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2010-12-02 nuosprendžio, kuriuo M. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Kelmės rajono apylinkės teismo 2010-05-13 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. D. nuteistas už tai, kad jis 2009-10-31, apie 22 val., kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), Kelmės r., tyčia dūrė peiliu nukentėjusiajam V. K. nenustatytą skaičių kartų į galvą, nugarą, kairiąją šlaunį, krūtinę, tuo padarydamas daugybines durtines – pjautines žaizdas kūne ir kiauryminę durtinę – pjautinę kairės krūtinės ląstos pusės žaizdą su kairio plaučio sužalojimu ir kraujo bei oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, tuo nukentėjusiajam V. K. dėl kiauryminės durtinės – pjautinės kairės krūtinės ląstos pusės žaizdos su kairio plaučio sužalojimu ir kraujo bei oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą. Ši M. D. nusikalstama veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. D. prašo jį išteisinti dėl nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas, nes šio nusikaltimo nepadarė. Jo nekaltumą įrodo pirminiai liudytojų parodymai, iškarpos iš laikraščių, kuriuose parašyta, kad nusikaltimą padarė nukentėjusiojo V. K. sugyventinė J. N. , kuri (duomenys neskelbtini) redakcijos žurnalistui aprašant įvykį pilnai prisipažino padariusi šį nusikaltimą.

Jo nekaltumą taip pat įrodo tai, kad liudytojai buvo pasimetę apklausos metu, keitė parodymus, davė neteisingus parodymus. Teismas, objektyviai neįvertinęs jo nurodytų aplinkybių ir į jas neatsižvelgęs, padarė nepagrįstas išvadas dėl jo kaltės.

Jo kaltės įrodymai grindžiami prielaidomis, spėjimais, o ne byloje nustatytais objektyviais neginčytinais įrodymais. Toks įrodymų vertinimas pažeidžia jo nekaltumo prezumpciją ir Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nuostatas, jog įrodymus teismas vertina, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, bei sukliudo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismo nuosprendis turi būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos neginčijamais įrodymais, pagrindžiančiais kaltinamojo kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-06-20 nutarimas Nr. 40). Skundžiamame nuosprendyje jo kaltė dėl nusikalstamos veikos nepatvirtinta jokiais objektyviais ir neginčijamais įrodymais, todėl mano, kad baudžiamasis įstatymas jo atžvilgiu pritaikytas netinkamai ir nepagrįstai.

Teismo posėdyje nuteistasis M. D. ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. D. apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo apelianto nusikalstamus veiksmus.

Iš apelianto M. D. pateikto apeliacinio skundo motyvų matyti, kad M. D. neigia savo kaltę dėl V. K. sunkaus sveikatos sutrikdymo.

Kaip matyti iš bylos duomenų, ikiteisminio tyrimo metu M. D. pilnai prisipažino kaltu dėl V. K. sunkaus sveikatos sutrikdymo, davė nuoseklius parodymus apie tai, kad 2009-10-31 nuėjęs pas J. N. parsinešti naminės degtinės, pamatė J. N. konfliktuojant su V. K., matė kaip J. N. sudavė kirvio bukąja dalimi V. K. į galvą ir nugarą, pastarasis pargriuvo, ir tada jis (M. D.), puolė prie V. K. , išsitraukė peilį oranžine rankena ir dūrė jam peiliu keletą kartų į įvairias kūno vietas. Visą įvykį matė J. N. ir jos vaikai (1 t., 1125-115, 119 l.). Apklausiamas pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje M. D. savo kaltę paneigė.

V. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, bei prisipažinimą dėl nusikalstamos veikos tvirtina kiti bylos duomenys.

Akistatos su J. N. metu M. D. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus – nurodė, kad J. N. paprašytas išvaryti iš jos namų V. K., jis sužalojo pastarąjį peiliu, J. N. įvykio metu stovėjo netoliese ir viską matė (1 t., 59-60 l.).

Parodymų patikrinimo vietoje metu M. D. nurodė vietą prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kelmės r., kur sužalojo peiliu V. K. (1 t., 121-123 l.).

Daiktų parodymo atpažinti metu iš trijų jam atpažinti pateiktų peilių M. D. atpažino jam priklausantį peilį oranžine rankena, kuriuo, kaip nurodė, jis 2009-10-31 sužalojo V. K. (1 t., 116-117 l.).

Iš pateiktų daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolų matyti, kad liudytojai E. N., K. N. ir A. B. iš trijų jiems pateiktų atpažinti peilių atpažino M. D. peilį, kuriuo jis naudojasi, dirbdamas pas ūkininką (1 t., 41-42, 46-47, 51-52 l.). Tas pats peilis buvo rastas ir įvykio vietoje 2009-10-31.

Liudytoja J. N. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2009-10-31 susiginčijo su V. K. , šis puolė ant jos, ji bėgo nuo jo, koridoriuje pagriebė kirvį ir bukuoju kirvio galu sudavė V. K. į petį. Tada V. K. spyrė koja jai į krūtinę. Po to ji virsdama išbėgo laukan, stvėrė lauke pagalį ir bėgo pas savo seserį, susitiko ją ateinančią su jos vaikais. Pareinant visiems į jos, J. N. , namus, ji iš tolo pamatė, kad kažkas prie jos namo antro kambario lango kažką daro, šaukia. Priėjus arčiau, pamatė, kad tai M. D. – jis pasilenkęs, atsitūpęs mosikavo rankomis, it kažką badytų, šaukė, rėkė. Išgirdęs ir pamatęs ją ateinančią su seserimi ir vaikais, M. D. nubėgo. Peilį vėliau ant žemės rado atvykę greitosios pagalbos darbuotojai, kai pakėlė V. K. nuo žemės. Be to, liudytoja parodė, kad tą pačią įvykio dieną 18-19 val., jos vaikas D. N. parbėgo su sesers D. K. vaiku R. K. , šaukdami, kad M. D. juos gainiojosi po kaimą su peiliu rankoje (2 t., 42-43 l.).

Liudytojai D. N. ir R. K., gim. (duomenys neskelbtini), teisiamajame posėdyje parodė, kad 2009-10-31, eidami iš R. K. namų, jiedu sutiko girtą M. D. , kuris pribėgęs iš rankovės išsitraukė peilį ir nukreipė jį į R. K. krūtinę, grasindamas papjauti, tačiau nespėjo įremti peilio į R. K. krūtinę, nes pastarasis atstūmė M. D. nuo savęs ir kartu su D. N. nubėgo į namus. M. D. juos vijosi, keikėsi. Grįžę į R. K. namus, papasakojo viską R. K. tėvui (2 t., 47-49 l.).

Liudytojas R. K. , gim. (duomenys neskelbtini), teisiamajame posėdyje parodė, kad 2009 m. spalio mėn., tikslios datos neprisimena, vakare jo žmonai D. K. ir dukrai J. K. išvedus iš jų namų J. N. du mažus vaikus į pastarosios namus, netrukus atgal parbėgo jo dukra J. K. ir pasakė, kad jas užpuolė M. D. Išėjęs laukan, pamatė savo žmoną su vaikais stovinčią ant šaligatvio ir apsvaigusį nuo alkoholio M. D. , besiblaškantį, bešūkaujantį, laikantį rankoje virtuvinį peilį rausva rankena ir įrėmusį jį į jo žmonos D. K. krūtinę. Jis (R. K. ) liepė M. D. pasitraukti, šis nuėjo J. N. namų link, laikydamas rankoje peilį. Tada jo žmona paskambino į policiją ir paskui su vaikais nuėjo pas J. N. Jis, R. K. , liko namuose. Netrukus parbėgo jo sūnus R. K. su pusbroliu D. N. ir pasakė, kad juos vijosi M. D. su peiliu rankoje (2 t., 51-52 l.).

Liudytoja D. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2009 m. spalio mėn. pabaigoje pas juos į namus atbėgo J. N. ir V. K. mažosios dukros E. N. ir V. N. ir pasakė, kad V. K. girtas veržiasi per langą į kambarį. Tada, D. K. su J. K. bei E. ir V. N. einant pas J. N. į namus, jas pasivijo M. D. ir pradėjo vytis, šaukdamas, kad užmuš. M. D. rankoje laikė peilį ir prikišo jį prie jos, D. K. , pilvo. Jos bėgo į namus ir nepribėgus namų jas pasitiko vyras (R. K. ), pradėjo šaukti ant M. D. , šis apsisuko ir nubėgo J. N. namų link. Po to ji (D. K. ) su vaikais vėl ėjo atgal pas J. N. , pakeliui sutiko ją pačią. J. N. pasakė, kad V. K. „blūdija“ ir kad ji sudavė jam pagaliu. Tada visos kartu ėjo pas J. N. į namus pažiūrėti, ką daro V. K. . Atėjusios pamatė, kad namo kieme ties langu guli V. K. , M. D. atsitūpęs prie jo kažką darė, vieną kartą spyrė. Ji (D. K. ) pradėjo šaukti, ir M. D. pabėgo (2 t., 49-50 l.).

Liudytoja J. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad dvi jos pusseserės E. ir V. N. atbėgo pas juos į namus ir išsikvietė jos mamą. Ji kartu su mama ir pusseserėmis bėgo pas J. N. , pakeliui sutiko brolį R. K. ir pusbroliu D. N. Juos pasivijo M. D., jis šaukė, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, rankoje laikė peilį, grasino padurti jos brolį R. K. , bet šis su pusbroliu D. N. pabėgo. Tada M. D. pradėjo pulti, gaudyti jos mamą D. K. , ji (J. K. ) pati tuo tarpu parbėgo namo, pasakė tėvui, kad jas vejasi M. D., ir pati pasiliko namuose (2 t., 52-53 l.).

Liudytoja Ž. N. teisiamajame posėdyje parodė, kad V. K. atėjus ir veržiantis į jų namus per langą ji su seserimi R. N. išbėgo iš namų autobusų stotelės link ir grįžo į namus tik po įvykio, apie tai, kad M. D. sužalojo peiliu V. K. , sužinojo iš mamos, aplinkinių, pati nieko nematė.

Analogiškai parodė ir liudytoja R. N.

Kadangi liudytojų Ž. N. ir R. N. teisiamajame posėdyje duoti parodymai prieštaravo jų ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, apylinkės teismas, siekdamas patikrinti jų parodymus, perskaitė Ž. N. ir R. N. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Ž. N. parodė, kad matė, kaip M. D. išsitraukė peilį, bet nematė, ar šis dūrė V. K. (1 t., 31 l).

R. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad matė, kaip M. D. išsitraukė iš kišenės peilį, priėjo prie pargriuvusio V. K. ir dūrė jam peiliu į nugarą apie tris kartus, po to apvertė V. K. ir keletą kartų dūrė į pilvą (1 t., 32 l.).

Savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pakeitimą teisiamajame posėdyje liudytojos Ž. N. ir R. N. paaiškino tuo, kad iškart po įvykio jos buvo pasimetusios ir dėl to davė neteisingus parodymus. Kolegija atmeta tokius minėtų liudytojų paaiškinimus dėl jų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Ž. N. ir R. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, atitinka kitus byloje esančius įrodymus, jų apklausose ikiteisminio tyrimo metu dalyvavo vaiko teisių apsaugos specialistas, kuris jokių pastabų dėl Ž. N. ir R. N. blogos psichologinės būsenos apklausų metu nepareiškė. Esant išdėstytoms aplinkybėms kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai visų įrodymų kontekste įvertino liudytojų Ž. N. ir R. N. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir pagrįstai jais pagrindė apkaltinamąjį nuosprendį.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus, padarė teisingas išvadas dėl M. D. kaltės sunkiai sužalojus V. K. , šios išvados atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, naikinti skundžiamą nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Apeliaciniame skunde nuteistasis pažymi, kad jo nekaltumą pagrindžia laikraščių iškarpos, kur išspausdintos rubrikos pavadinimais (duomenys neskelbtini) (2 t., 33, 34 l.). Kaip matyti iš šių rubrikų, jose nurodytas tik pats įvykio faktas, neminint įvykio kaltininko. Sakinys, kad „medikams ir policijai jis (V. K. ) tvirtina, jog jį subadžiusi sugyventinė“, tėra tik deklaratyvus teiginys. Duomenų, kas žurnalistams suteikė informaciją apie įvykį, byloje nėra. Tuo labiau nepatvirtintas ir nuteistojo apeliacinio skundo teiginys, kad šią informaciją, prisipažindama kalta dėl įvykio, davė J. N. Išnagrinėti bylą ir nustatyti kaltą asmenį yra teismo pareiga, ir tik motyvuotu teismo sprendimu asmuo gali būti pripažįstamas kaltu arba išteisinamas, ką šiuo atveju pagrįstai, ištyręs bylos duomenis, ir padarė apylinkės teismas, pripažindamas M. D. kaltu dėl V. K. sužalojimo. Todėl, esant išdėstytoms aplinkybėms, nuteistojo apeliacinio skundo argumentas dėl jo nekaltumą pagrindžiančių laikraščių iškarpų atmestinas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n utaria:

Nuteistojo M. D. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Raimundas JurgaitisTeisėjai Irena IvanovienėVaclovas IždonasKopija tikraTeisėjasRaimundas Jurgaitis