- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-04
- Bylos Nr.
- I-2319-189/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-613-04965-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Violeta Balčytienė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Kategorijos
- 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Liudmilos Zaborovskos,
dalyvaujant pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje atstovui Gintarui Stundžiui,
atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atstovei Rūtai Čiuladaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi su prašymu (b. l. 1–3) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-06-29 įsakymą Nr. 30-1337 „Dėl įpareigojimo Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinių ugdymo įstaigų direktorių pavaduotojams ugdymui“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo Administracijos direktorius įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinių ugdymo įstaigų direktorių pavaduotojus, kilus teisminiams ginčams tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir/ar Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinių ugdymo įstaigų vadovų, procesinius dokumentus suderinti su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamentu.
Pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 str. 1 d. 1 p. įtvirtina įstatymo viršenybės principą, reiškiantį, kad viešojo administravimo subjekto įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, todėl atsižvelgiant į tai, kad Įsakymo priėmimas nebuvo pagrįstas įstatymų nuostatomis ar administravimo tikslais, vadinasi atsakovas pažeidė įstatymo viršenybės principą, taip pat proporcingumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principus (VAĮ 3 str. 1 d. 3, 4 p.). Taip pat nurodė, kad minėtas Įsakymas taip pat pažeidžia ir dispozityvumo principą (CPK 13 str.), šalių lygiateisiškumo principą (CPK 17 str.), rungimosi principą (CPK 12 str.) ir teisę į teisminę gynybą (CPK 5 str.), pagrįsdamas tuo, kad Įsakymo tikslas yra sužinoti priešingos pusės įrodinėtinas aplinkybes ir vykdyti teikiamų procesinių dokumentų kontrolę, kas suponuotų ugdymo įstaigų vadovų minėtų teisių pažeidimą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė prašymo argumentus, prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutiko su prašymu ir atsiliepimo (b. l. 11–14) argumentais prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą nurodydamas, kad pareiškėjas klaidingai interpretavo Įsakymo tikslą.
Atsakovas paaiškino, jog įpareigojimas suderinti teikiamus procesinius dokumentus su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamentu aktualus tik kilus teisminiam ginčui tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir/ar Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinių ugdymo įstaigų vadovų, t. y. Įsakymas priimtas su tikslu minėtu atveju išvengti interesų konflikto tarp biudžetinės įstaigos ir jos vadovo, taip pat tarp įstaigos vadovo ir jo pavaduotojo, atstovaujant skirtingas proceso šalių pozicijas, todėl suderinamas su viešojo administravimo tikslais.
Nurodė, kad papildomas Įsakymo tikslas – išspręsti teisinės pagalbos teikimo Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinių ugdymo įstaigų direktoriaus pavaduotojams klausimą, kai pavaduotojai įpareigojami pateikti atsiliepimą į ieškinį ar kitais teisinės konsultacijos reikalingais atvejais, neatliekant teisinių paslaugų viešojo pirkimo procedūrose. Tas reikštų racionalų biudžeto lėšų panaudojimą.
Paaiškino, kad 2013-10-22 raštu Vyriausybės atstovui pateiktas paaiškinimas dėl Įsakymo reguliavimo srities ir tikslų, vadinasi pareiškėjas, neatsižvelgęs į paaiškinimo turinį, skundą grindžia vien formaliais pagrindais.
Atsakovo atstovė teismo posėdyje prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo prašymas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimto 2012-06-29 įsakymo Nr. 30-1337 teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjas tvirtina, kad priimtas Įsakymas pagal Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 1 d. 6 p. reikalavimą neatitinka įstatymų, kitų teisės aktų, todėl neteisėtas ir naikintinas.
Vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 3 str. 8 d. įtvirtinta, kad viena iš savivaldybės atliekamų funkcijų yra viešųjų paslaugų teikimas. Viešoji paslauga – tai valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims <...> švietimo, mokslo <...> paslaugas (VAĮ 2 str. 18 d.). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės aprašyme(?) nurodoma, kad viena iš šio valstybės tarnautojo vykdomų funkcijų yra - kontroliuoti ir koordinuoti <...> Savivaldybei priklausančių įmonių ir įstaigų veiklą. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybė yra laikoma biudžetinių įstaigų steigėja (VAĮ 6 str. 4 p., VSĮ 5 str. 2 d. paskutinis sakinys), vadinasi, kiek tai liečia viešojo administravimo funkcijų vykdymą, savivaldybė kontroliuoja pavaldų jai subjektą (VAĮ 5 str. 2 p.).
Viešųjų paslaugų teikimą teritoriniu lygiu reglamentuoja pagal įgaliojimus savivaldybių administravimo subjektai ir teritoriniai valstybinio administravimo subjektai (VAĮ 17 str. 2 d.). Todėl Administracijos direktorius, kaip Vilniaus miesto savivaldybės administravimo įstaigos vadovas, t.y. savivaldybės administravimo subjektas, siekdamas užtikrinti viešojo administravimo funkcijų vykdymą susijusį su ugdymo įstaigų kontroliavimu ir jų veiksmų koordinavimu, vadovaudamasis anksčiau išvardintais teisės aktais, turėjo kompetenciją įpareigoti ugdymo įstaigų direktorių pavaduotojus kilus ginčui derinti procesinius dokumentus su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamentu. Dėl šios priežasties pareiškėjo aiškinimas dėl Įsakymo neteisėtumo ir įstatymo viršenybės principo pažeidimo nėra pagrįstas.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad minėtas įsakymas pažeidžia adresato teisę į teisminę gynybą, nes reikalavimas biudžetinių ugdymo įstaigų vadovų pavaduotojų teikimu derinti procesinius dokumentus su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamentu, suponuoja dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi principų pažeidimą, todėl Įsakymas turėtų būti panaikintas kaip neteisėtas.
Iš Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2013-10-22 aiškinamojo rašto Nr. A51-108603 matyti, kad Įsakymu siekiama padėti sureguliuoti Vilniaus miesto savivaldybės pavaldžių biudžetinių įstaigų vidaus darbo tvarką ir, iškilus ginčui tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir/ar Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinių ugdymo įstaigų vadovų, išvengti šalių interesų konflikto tarp biudžetinės įstaigos ir jos vadovo, taip pat tarp įstaigos vadovo ir jo pavaduotojo, atstovaujant skirtingas proceso šalių pozicijas.
Kadangi, kaip teisingai nurodo atsakovas, praktikoje iš tikrųjų susiklosto tokio pobūdžio situacijos, todėl tikslinga jas sureguliuoti. Dėl minėtos priežasties teisės į teisminę gynybą pažeidimo nenustatyta, nes tikslas yra ne sužinoti Įsakymo adresato įrodinėtinas aplinkybes, varžyti ugdymo įstaigos direktoriaus, pavaduotojo galimybę kreiptis į teismą, ar priversti atsisakyti teisės į teisminę gynybą, o užtikrinti sklandžią ugdymo įstaigų vidaus darbo tvarką išvengiant interesų konflikto.
Kadangi šis Įsakymo tikslas suderinamas su viešojo administravimo tikslais ir yra proporcingas (VAĮ 3 str. 3 p.), todėl pareiškėjo motyvas, kad Įsakymas neatitinka proporcingumo principo reikalavimo, nepakankamas.
VAĮ 3 str. 6 p. įtvirtina efektyvumo principą, kuris nustato pareigą kaip Administracijai, taip ir ugdymo įstaigai priimant ir įgyvendinant sprendimus, biudžeto išteklius naudoti ekonomiškai, rezultatų siekti kuo mažesnėmis sąnaudomis.
Vadovaujantis šiuo principu daroma išvada, kad Įsakyme suformuluotas įpareigojimas derinti procesinius dokumentus su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamentu suteiktų galimybę ugdymo įstaigų pavaduotojams gauti kvalifikuotų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento specialistų metodinę – teisinę pagalbą. Tas reiškia, kad nereikalinga būtų sudėtinga ir daugiau finansinių sąnaudų reikalaujanti teisinių paslaugų viešųjų pirkimų procedūra. Kadangi Įsakymo turinys atitinka viešojo administravimo efektyvumo principą, vadinasi Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas.
Iš bylos medžiagos nenustatyta, kad Administracijos direktorius priėmė Įsakymą neturint įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priėmė administracinį sprendimą, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų (VAĮ 3 str. 4 p.), vadinasi pareiškėjo argumentas, dėl Įsakymo neatitikimo nepiktnaudžiavimo valdžia principo, nėra pagrįstas.
Iš visų pateiktų argumentų matyti, kad netenkinami yra ABTĮ 89 str. skundžiamo akto panaikinimo pagrindai, dėl šios priežasties pareiškėjo prašymas dėl Įsakymo panaikinimo nėra pagrįstas, todėl atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.