- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-06
- Bylos Nr.
- e2-1416-305/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00118-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutis Vaitkus
- Ieškovas
- Kauno teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- K. S.
- Kategorijos
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.6.1Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Laimutis Vaitkus
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui K. S. dėl žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2019 m. vasario 1 d. teisme priimtas ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys atsakovui K. S. dėl 712,61 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo. Ieškovė ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį ar kitų parengiamųjų dokumentų.
Atsakovui buvo tinkamai (pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalies nuostatas) įteiktos ieškinio ir jo priedų bei teismo pranešimo kopijos/nuorašai, atsakovas įpareigotas per 14 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo jam dienos privalomai pateikti teismui nustatytos formos ir turinio atsiliepimą į ieškinį, atsakovui išaiškintos atsiliepimo nepateikimo teisinės pasekmės. Teismo nustatytas procesinis terminas atsakovui atsiliepimui pateikti baigėsi, šio termino pratęsti atsakovas neprašė ir atsiliepimo be pateisinamų priežasčių teismui nepateikė.
Kadangi ieškovė prašo, kad tokiu atveju būtų priimtas sprendimas už akių, ir teismas turi tokią teisę, ieškovės reikalavimai byloje išspręstini priimant byloje sprendimą atsakovui už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atlikus formalų įrodymų tyrimą pagal ieškinį ir ieškovės pateiktus dokumentus – leistinus rašytinius įrodymus, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, nustatyta, kad Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) 2018 m. lapkričio 12 d. gavo iš Vokietijos kompetentingos įstaigos apmokėjimui E 125 formos pažymą – sąskaitą dėl to, kad Vokietijoje atsakovui buvo suteikta būtinoji medicinos pagalba ir atsakovas paslaugų apmokėjimui pateikė Europos sveikatos draudimo kortelę. Už atsakovui suteiktas medicinos paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų; suteiktų paslaugų kaina – 712,61 Eur. Remiantis Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, atsakovas medicinos paslaugų teikimo metu (2018 m. vasario 24 d.) nebuvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje. Apie neteisėtai gautas nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir įpareigojimą atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą atsakovas buvo informuotas Kauno teritorinės ligonių kasos 2018 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. 4K-9360. Dokumentų, patvirtinančių draustumą privalomuoju sveikatos draudimu, atsakovas nepateikė, žalos neatlygino.
Nurodytos aplinkybės yra grindžiamos ieškiniu (e. b. l. 1-3); VLK Tarptautinių reikalų skyriaus 2018 m. iš Vokietijos gautų E 125 formos pažymų suvestinės išrašu (e. b. l. 4); VLK Tarptautinių reikalų skyriaus 2018 m. gruodžio 6 d. paraiška Nr. 8A-115 dėl VLK 2018 m. gautų ir apmokėjimui teikiamų sąskaitų už Lietuvos Respublikos privalomuoju sveikatos draudimu apdraustųjų gydymą Vokietijoje ir jos priedais Nr. 1 ir Nr. 2 (e. b. l. 5-8); 2018 m. gruodžio 10 d. tarptautiniu mokėjimo pavedimu Nr. 7100042447 (e. b. l. 9); Kauno teritorinės ligonių kasos 2018 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. 4K-9360 Dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas (e. b. l. 10); Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos Sveidra duomenimis (e. b. l. 11).
Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Prievolė atlyginti turtinę žalą asmeniui kyla konstatavus, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) asmuo neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis).
Privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimą, taip pat vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų bei medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimą (Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Sutinkamai su 2004 m. balandžio 29 d. Europos Palamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 „Dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo“ (toliau – Reglamentas Nr. 883/2004) 19 straipsnio 1 dalies nuostatomis, privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti asmenys, turi teisę gauti būtinas medicinos pagalbos paslaugas („išmokas natūra“) ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurių išlaidas apmoka medicinos paslaugas suteikusios šalies kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga, tokiomis pat sąlygomis kaip tos valstybės piliečiai. Tuo tikslu buvimo vietos valstybės narės sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui apdraustasis turi pateikti kompetentingos įstaigos išduotą dokumentą, patvirtinantį jo teises į išmokas natūra (2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009, nustatančios Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką, 25 straipsnio 1 dalis). Vienas iš tokių dokumentų yra Europos sveikatos draudimo kortelė. Prie Europos Komisijos veikiančios Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos 2009 m. birželio 12 d. priimto sprendimo Nr. S1 „Dėl Europos sveikatos draudimo kortelės“ (toliau – Sprendimas) 1 punkte nustatyta, kad Europos sveikatos draudimo kortele užtikrinama apdraustojo asmens, pensininko ir jų šeimos narių, būnančių valstybėje narėje, kuri nėra kompetentinga valstybė narė, teisė gauti išmokas natūra, kurios tampa būtinos dėl sveikatos priežasčių, atsižvelgiant į išmokų pobūdį ir numatomą buvimo trukmę. Taigi, remiantis šiomis nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatomis konstatuotina, kad pasinaudoti Europos sveikatos draudimo kortele, kaip dokumentu patvirtinančiu asmens tiesę gauti nemokamas būtinas medicinos pagalbos paslaugas, gali tik asmuo, apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas pateikė Vokietijos sveikatos priežiūros įstaigai Europos sveikatos draudimo kortelę, nors medicinos paslaugų teikimo metu (2018 m. vasario 24 d.) nebuvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje (pagal ieškovės pateiktus duomenis, kuriems nuginčyti atsakovas jokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis)). Todėl tenka konstatuoti, kad atsakovas, pateikdamas Vokietijos sveikatos priežiūros įstaigai Europos sveikatos draudimo kortelę, pasielgė neteisėtai, nemokamos medicinos paslaugos jam buvo suteiktos nepagrįstai.
Sprendimo 4 punkte nustatyta, kad buvimo valstybės narės įstaigos pagal galiojančią Europos sveikatos draudimo kortelę suteiktas išmokas natūra kompensuoja kompetentinga įstaiga pagal galiojančias nuostatas. Todėl pripažintina, kad VLK teisėtai ir pagrįstai iš PSDF biudžeto apmokėjo Vokietijos kompetentingos įstaigos pateiktą E 125 formos pažymą – sąskaitą dėl 712,61 Eur už atsakovui suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas apmokėjimo. Tokiu būdu PSDF biudžetui buvo padaryta 712,61 Eur turtinė žala. Taigi, tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir PSDF biudžeto patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys.
Kadangi sutinkamai su CK 6.248 straipsnio 1 dalies nuostata, asmens kaltė preziumuojama, konstatuotina, kad egzistuoja visos atsakovo civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė). Todėl teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 712,61 Eur žalos atlyginimą PSDF pripažintas pagrįstu ir yra tenkintinas.
CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl iš atsakovo ieškovei taip pat priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (712,61 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. vasario 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Atsakovui taip pat tenka pareiga atlyginti valstybei 17,79 Eur bylinėjimosi išlaidas – 16,00 Eur žyminio mokesčio (nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista įstatymu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas)) ir 1,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo (jam už akių) – K. S. (a. k. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)) 712,61 Eur (septynis šimtus dvylika eurų ir 61 ct) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos turtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (712,61 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. vasario 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai (juridinio asmens kodas 188783839, adresas Aukštaičių g. 10, Kaunas, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT08 7300 0100 7637 9652, bankas Swedbank, akcinė bendrovė, banko kodas 73000), įpareigojant pinigus pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, bankas Swedbank, akcinė bendrovė, banko kodas 73000.
Priteisti iš atsakovo (jam už akių) – K. S. (a. k. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)) 17,79 Eur (septyniolika eurų 79 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: Swedbank, akcinė bendrovė Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, akcinė bendrovė Citadele Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank akcinė bendrovė Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, akcinė bendrovė SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Luminor Bank akcinė bendrovė Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660).
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams motyvuotą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.