Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d. ir 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., ir nuteistas:

- pagal BK 182 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

- pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir M. J. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 65, 66 str., į bausmės laiką įskaitytas M. J. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2014-10-18 19.00 val. iki 2014-11-07 10.05 val. ir nuo 2015-10-25 03.10 val. iki 2016-02-04.

Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2016 m. vasario 4 d.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. T. 1795,64 Eur civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš M. J. nukentėjusiosios D. T. naudai 1795,64 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. nuteistas už tai, kad padarė sukčiavimą: 2014 m. spalio 7 d.,sukurstytas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, esančio ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, padaryti sukčiavimo nusikaltimą - apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą – 3475,44 Eur (12000 Lt), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui koordinuojant jo veiksmus – davus nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini) miestelį ir prisistačius kitu asmeniu – D. D., apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgyti svetimą turtą - įvairius aukso dirbinius, apie 23:30 val., nuvykęs į (duomenys neskelbtini) esantį gyvenamąjį namą, patekęs į jį būsto savininkės leidimu, apgaulės būdu - prisistatęs D. D. ir tokiu vardu pasirašęs raštą dėl aukso dirbinių gavimo, savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą, D. T., turtą: 1898 metų senovinę 5 rublių auksinęmonetą 289,62 Eur (1000 Lt) vertės, 2 vnt. auksinių vestuvinių žiedų, kurių kaina – 231,70 Eur (800 Lt) ir 57,92 Eur (200 Lt), bendros 289,62 Eur (1000 Lt) vertės, 4 vnt. moteriškų auksinių žiedų su akutėmis, kurių kiekvieno kaina 144,81 Eur (500 Lt), bendros 579,24 Eur (2000 Lt) vertės, auksinę grandinėlę 144,81 Eur (500 Lt) vertės, auksinį pakabuką su paukščio atvaizdu 130,33 Eur (450 Lt) vertės, 3 vnt. auksinių dantų, kurių kiekvieno kaina 57,92 Eur (200 Lt), bendros 173,77 Eur (600 Lt) vertės, auksinį moterišką laikrodį 159,29 Eur (550 Lt) vertės, taip tyčia apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą, D. T., turtą 1795,64 Eur (6200 Lt) vertės ir padarė nukentėjusiajai D. T. 1795,64 Eur (6200 Lt ) turtinės žalos.

Be to, M. J. nuteistas už tai, kad pasikėsino sukčiauti: 2014 m. spalio 18 d. apie 16 val., sukurstytas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, esančio ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui koordinuojant jo veiksmus – davus nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini) miestelį ir prisistačius kitu asmeniu – D. D., apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgyti svetimą turtą - pinigus – 579,24 Eur (2000 litų), apie 18 val., nuvykęs į (duomenys neskelbtini, esančio gyvenamojo namo kiemą, pasikėsino apgaule įgyti svetimą, M. N. turtą - pinigus 579,24 Eur (2000 Lt), tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas nukentėjusiosios M. N. gyvenamojo namo kieme.

Teismo posėdyje nuteistasis M. J. prašė apeliacinį skundą tenkinti, jo gynėjas advokatas palaikė nuteistojo skundą, akcentavo tai, kad pirmosios instancijos teisme prokuroras teismo prašė skirti švelnesnę bausmę. Prokuroras prašė nuteistojo M. J. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. J. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis M. J. apeliaciniame skunde, neginčydamas nusikalstamos veikos kvalifikacijos, apimties bei savo kaltės jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme, prašo paskirti švelnesnę bausmę.

BK 182 str. 1 d. nustatyta, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. J. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, įvertino ir kitas, bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

M. J. padarė nusikalstamas veikas, kurios pagal BK 11 str. nuostatas priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, t.y. jis, veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajai D. T. priklausantį 1795,64 Eur vertės turtą. Be to, jis, veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupėje kartu su nenustatyta asmeniu, apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai pasikėsino įgyti svetimą, nukentėjusiajai M. N. priklausantį turtą – 579,24 Eur. Pažymėtina, kad M. J. niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas, nusikalstamas veikas padarė būdamas vieną kartą teistas, labai daug kartų baustas administracine tvarka, nusikaltimų darymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų. Be to, iš LITEKO duomenų matyti, kad po skundžiamo nuosprendžio M. J. atžvilgiu priėmimo buvo priimti dar du apkaltinamieji nuosprendžiai, t.y. 2016-02-08 ir 2016-03-31, iš kurių jau vienas yra įsiteisėjęs. Šios aplinkybės rodo jo nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, polinkį sistemingai pažeisti įstatymus, nusikalsti bei tai, kad valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, o taip pat tai, kad M. J. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), ką pagrįstai laikė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalto bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), pagrįstai M. J. už jam inkriminuotas nusikalstamas veikas paskyrė griežčiausią įstatyme numatytą bausmės rūšį - laisvės atėmimą, kurių dydžius nustatė mažesnius nei straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, ir neatidėjo šios bausmės vykdymo, t.y. netaikė BK 75 str. nuostatų. Kolegija sprendžia, kad teismas pagrįstai nusprendė, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti tik atliekant laisvės atėmimo bausmę. Be to, nuteistajam M. J. taikytos BK 64¹ str. nuostatos ir subendrinta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Esant tokioms aplinkybėms, dar labiau švelninti M. J. paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėtų būti pripažinta tai, kad jis pranešė apie nusikalstamą veiką. BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi turi būti nustatyta, kad asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir vienas iš trijų požymių: asmuo nuoširdžiai gailisi, padėjo išsiaiškinti veiką, padėjo išsiaiškinti veikoje dalyvavusius asmenis. Šiuo atveju galima suprasti, kad M. J. nurodo, jog jis padėjo išsiaiškinti nusikalstamą veiką, kurią įvykdė sukčiavimo būdu pasisavindamas D. T. 1795,64 Eur vertės turtą. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas.

Iš bylos matosi, kad ikiteisminio tyrimo metu 2014-10-21 papildomai apklausiamas įtariamuoju M. J. iš tiesų nurodė, kad vyko į P. kaimą nenustatyto asmens nurodymu, kur iš moters, prisistatęs D. D., paėmė jam nurodytus aukso dirbinius, o nuvažiavęs į stovėjimo aikštelę prie Antaniškių miško, nepažįstamam jaunuoliui perdavė paimtus aukso dirbinius, už ką gavo iš to vaikino 200 Lt (1 t., 135 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad moteris, iš kurios paimti aukso dirbiniai, yra D. T., kuri patvirtino, jog buvo apgauta asmens, kuris prisistatė D. D., ir iš jos sukčiavimo būdu buvo pasisavinti aukso dirbiniai (1 t., 64-66 b. l.).

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas dėl sukčiavimo iš D. T. nustatė apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatyta BK 59 str. 1 d. 2 p., pažymėjo, kad M. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Ir nors teismas nenurodė, jog M. J. padėjo išsiaiškinti šią nusikalstamą veiką, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog padėjimas ikiteisminiam tyrimui yra vienas iš požymių, būtinų nustatant nuoširdų asmens prisipažinimą, o ne dar viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nustatyti tai, kad kaltinamasis pats nurodė padaręs dar vieną nusikalstamą veiką, kas papildomai lengvina jo atsakomybę, nėra teisinio pagrindo. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė dar vienos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Dėl nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo nagrinėjimo metu išsakytų teiginių, jog prokurorė prašė pirmosios instancijos teismo skirti švelnesnę bausmę, nei skyrė teismas, pažymėtina, kad BPK 6 straipsnis nurodo, kad teisingumą vykdo tik teismas. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą nuosprendį. Teismo nesaisto prokuroro siūloma bausmė už padarytą nusikalstamą veiką. Kaip minėta anksčiau, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Tai, kad nuteistasis pasižada daugiau nebenusikalsti, tvirtina norintis kuo greičiau atlyginti žalą bei teigia, jog sieks kuo greičiau įsidarbinti, vertinama teigiamai, tačiau tai taip pat nėra pagrindas nuteistajam teismo paskirtos bausmės švelninimui.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo M. J. apeliacinį skundą atmesti.