Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2022-03-22 · Baudžiamoji byla Nr. e1-517-1007/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-03-22
Bylos Nr.
e1-517-1007/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03580-2022-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Domeikienė
Kaltinamasis
V. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-517-1007/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03580-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 22 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Steponavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-03580-22 ir baudžiamąją bylą, kurioje V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ministerijos, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, tačiau 2018 m. gruodžio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. T. smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus savo artimam giminaičiui – broliui A. T., o būtent: 2022 m. sausio 30 d., apie 09.40 val. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. T. į veido sritį ir tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. T. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: apatinės lūpos gleivinės muštinę žaizdą, priekinio viršutinio danties išnirimą, dešiniųjų apatinių trijų dantų panirimą.

Motyvuojamoji dalis

2. Kaltinamojo V. T. kaltė įrodoma jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nukentėjusiojo parodymais, kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

3. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. T. savo kaltę pripažino visiškai, dėl savo veiksmų gailėjosi. Nurodė, jog 2022 m. sausio 30 d., apie 09.40 val., jam su broliu A. T. būnant namuose, tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl to, jog brolis nenorėjo išjungti muzikos. Visą savaitgalį brolis leido garsiai muziką ir neleido jam miegoti, dėl ko jis supyko. Jie gyvena pas tėvus. Tiksliau, jis gyvena pas tėvus, o brolis visą savaitę gyvena (duomenys neskelbtini) mokyklos bendrabutyje, kur mokosi specialybės, o savaitgaliais grįžta į namus. Jo brolis nėra pats geriausias, mėgsta erzinti, neklausyti vyresnių. Be to, brolis negeria vaistų dėl nervų, todėl siautėja ir būna agresyvus. Jis yra gulėjęs Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. Taip ir šiandien įvyko. Jie susipyko, kad jis leidžia garsiai muziką. Tuo metu brolis jam sudavė kumščiu smūgius į pakaušį, bet, kiek tiksliai, jis nežino, neskaičiavo. Jam neskaudėjo, jis nenugriuvo, sužalojimų neliko, tik jis labai supyko, kad brolis taip pasielgė jo atžvilgiu. Jis supyko, kad šis neklauso vyresnio brolio, o ėmė muštis. Jis gindamasis kumščiu jam sudavė 1 smūgį į veidą, dėl ko brolis nenugriuvo. Daugiau smūgių jis nesudavė, atsitraukė. Jis pamatė, kad broliui iš burnos bėga kraujas ir seilės. Tuomet viskas ir baigėsi, o brolis iškvietė policijos pareigūnus. Jis pirmas smūgio nesudavė ir nebūtų sudavęs. Jis konflikto nepradėjo, o tik paprašė brolio, kad pritildytų muziką. Jis muzikos nemėgsta, o ypač garsios. Jam patinka ramiau gyventi, uždarai. Brolis nekreipia dėmesio, kad namuose yra tėvai, dar vienas brolis, kad ir jiems trukdo ilsėtis. Jų konflikto niekas nematė, nes jie susipyko virtuvėje, kai joje nieko nebuvo. Viskas vyko labai greitai, iš anksto neplanavo, o spontaniškai gindamasis sudavė broliui smūgį, kad jo brolis nesumuštų. Prisipažįsta, kad sudavė 1 smūgį savo broliui ir nuoširdžiai gailisi. Jis atsiprašys brolio dėl suduoto vieno smūgio. Jei jis jam atleis, tai jie susitaikys. Jis neturi kur gyventi, todėl prašo neskirti kardomosios priemonės gyventi skyrium. Brolis visą savaitę negyvena namuose. Jis turi galimybę gyventi bendrabutyje ir savaitgaliais. Ir jis, ir brolis buvo blaivūs, nes alkoholio jis negeria visiškai. Apklausiamas papildomai V. T. patikslino, kad konfliktas prasidėjo dėl to, kad savaitę prieš įvykį A. labai garsiai leido muziką, o be to, jis nesilaikė namuose švaros. Jis tą dieną A. pasakė dėl švaros ir muzikos, tai yra paprašė, kad jis taip garsiai neleistų muzikos ir išsiplautų puodelius. Nuo to viskas ir prasidėjo. Daugiau pirmosios apklausos metu jis viską papasakojo teisingai. Jis broliui sudavė vieną kartą į veido sritį. 2022 m. kovo 6 d. jis šnekėjo su A.. Jie dar kartą aptarė įvykį, kuris nutiko tarp jų. Brolis pasakė, kad įvykio dieną buvo susinervinęs dėl kažkokios merginos, kuri jam neatrašė, dėl to jis nervinosi, pyko. Jis sutinka, kad byla būtų užbaigta baudžiamuoju įsakymu (b. l. 108–111, 117–119).

4. Nukentėjusysis A. T. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jo santykiai su broliu iki 2022 m. sausio 30 d. buvo blogi. Kai tik jis grįždavo namo savaitgaliais, adresu (duomenys neskelbtini) (jis pirmadieniais–penktadieniais būdavo (duomenys neskelbtini), nes ten mokosi), brolis jį vydavo lauk iš namų, sakydavo, kad jis grįžtų į (duomenys neskelbtini). Jis jam neleisdavo pabūti su tėvais. Jis nelabai pyksta dėl to, kad šis taip elgdavosi, nes jis vis tiek grįždavo į (duomenys neskelbtini). Nuo 2022-01-28 iki 2021-02-21 jį paleido iš (duomenys neskelbtini) mokyklos dėl koronaviruso, nes tuo metu daug kas sirgo. 2022-01-28 jis grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini). 2022-01-30 susirašinėjo su mergina, su ja susiskambino. V. nepatiko jo pokalbis, nes jis galvojo, kad jis jį apšneka. Jie buvo tame pačiame kambaryje. Kambarys buvo šalia virtuvės, bet, kur tiksliai viskas vyko, jis neprisimena. Jis ir V. pradėjo pyktis. Broliui nepatiko, kad jis bendrauja su mergina, jis prieštaravo, sakė, kad nebendrautų su mergina. Jis buvo susinervinęs, kad jam nurodinėjama. Priėjo prie brolio ir pasakė: „trenk“, o brolis jam pasakė: „nori gauti?“. Jis broliui netrenkė, tačiau jam V. vieną kartą kumščiu sudavė tiesiai į lūpas. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Skausmą skalėje nuo 1 iki 10, jį vertintų 2. Jis pajuto, kad jo dantys, tiek viršutiniai, tiek apatiniai, sulinko į vidų, bet dantys neiškrito. Pradėjo jam bėgti kraujas, nes po smūgio buvo prakirsta apatinė lūpa iš vidaus. Nuo smūgio jis nenukrito, o tik skaudėjo galvą. Stiprų burnos skausmą jis pradėjo jausti ligoninėje Šiauliuose. Skausmą skalėje nuo 1 iki 10, jis vertintų 6. Po smūgio jis išėjo į lauką ir išsikvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Garsiai muzikos jis neleido. Įvykio niekas nematė. 2022-01-30 lauke jis ir V. nesiginčijo. Jis nesupranta, kodėl šis pasakė, kad matė, kaip jis sužalojo V. ir šis sužalojo jį – jis meluoja, nes R. su V. yra prieš jį. Jis prisipažįsta, kad truputį brolį provokavo, tačiau jis jam tikrai netrenkė. Konflikto metu jis pastūmė V. abejomis rankomis į krūtinę, tačiau jis niekur neatsitrenkė ir nieko jam nesakė, kad jam skauda. Po pastūmimo jis jam iš karto trenkė. Kai V. grįžo iš areštinės namo, jis su juo bendravo. Brolis jo atsiprašė, gailisi. Jis jam atleido, neturi jam pretenzijų, civilinio ieškinio nereikš (b. l. 36–39).

5. 2022 m. sausio 30 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodoma, jog apie smurtą artimoje aplinkoje pranešė nukentėjusysis A. T., tačiau jo apklausti dėl jo fizinės būklės nebuvo galimybės. A. T. lūpų srityje matoma kraujuojanti žaizda, patinimas ir įdrėskimas. Nukentėjęs labai susijaudinęs. Smurtu įtariamas A. T. brolis V. T., ant kurio kūno matomų sužalojimų nėra, jis ramus (b. l. 16–19).

6. 2022 m. sausio 30 d. apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu apžiūrėtas gyvenamasis namas bei jo virtuvė, kurioje tarp krosnies ir skalbimo mašinos ant grindų matoma kraujo dėmė. Apžiūros metu fotografuota (b. l. 22–31).

7. 2022 m. sausio 30 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota A. T. kūno apžiūra, kurios metu ant veido matomas sudžiūvęs kraujas, ant dešinio žandikaulio – paraudimas. Apžiūros metu fotografuota (b. l. 49–53).

8. 2022 m. vasario 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, jog A. T. nustatyti sužalojimai: apatinės lūpos gleivinės muštinė žaizda; priekinio viršutinio danties išnirimas; dešiniųjų trijų apatinių dantų panirimas. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2022-01-30 diagnozuotas sukrėtimas sužalojimu nevertinamas, kadangi diagnozė pagrįsta subjektyvia simptomatika bei nėra patvirtinta gydytojo specialisto (neurologo ar neurochirurgo). Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais). Sužalojimas gali būti paaiškinamas ir vienu trauminiu poveikiu. A. T. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai nėra būdingi griuviminės traumos metu kontaktui su kietu paviršiumi plokštuma (b. l. 62).

9. 2022 m. vasario 2 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas policijos pareigūnų Body kamera įvykio vietoje užfiksuotas vaizdo įrašas (b. l. 64–67).

10. 2022 m. vasario 17 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota A. T. skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašo apžiūra. Nurodoma, jog pranešėjas, prisistatęs A. T., operatorei nurodo, jog jį brolis sumušė namuose, adresu (duomenys neskelbtini); sumuštas neseniai, prieš 5 minutes; kumščiu trenkė į žandikaulį ir išmušė dantis, o burna kraujuoja (b. l. 71–74).

11. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

12. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytam nusikaltimui, numatytam BK 140 straipsnio 2 dalyje, atskleisti ir V. T. kaltei įrodyti. Bylos aplinkybės yra aiškios, V. T. savo kaltę pripažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu pateikė išsamius parodymus, kuriuos patvirtina nukentėjusiojo parodymai ir kiti rašytiniai įrodymai. V. T. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius, kadangi jis smurtaudamas padarė sužalojimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimam giminaičiui – broliui. Kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo asmuo gali būti sužalotas ar patirti fizinį skausmą, ir tokių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

13. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas. V. T. sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat ir su siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 127).

14. Nukentėjusiajam apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, prieštaravimų nepareikšta (b. l. 129).

15. Prokurorė prašo procesą baudžiamojoje byloje užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinti V. T. kaltu, įvykdžius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę – 4 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

16. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis), bausmės tikslus.

17. V. T. tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika baigta. Nusikalto būdamas neteistu, tačiau 2018 m. gruodžio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo to paties nukentėjusiojo – brolio A. T., atžvilgiu. Administracine tvarka nebaustas. Kaltinamasis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis būtų įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą ar jame gydęsis. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, V. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

18. Įvertinęs bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokurorės prašomą, BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą, bausmės rūšį – viešuosius darbus, nustačius jų terminą artimą vidurkiui (BK 46 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

19. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme V. T. išbūtas laikas nuo 2022 m. sausio 30 d. 10.30 val. iki 2022 m. sausio 31 d. 13.20 val. (2 paros) ir laikytina jį atlikus dalį bausmės – 12 viešųjų darbų valandų (b. l. 95–98).

20. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuriai įvykdyti nustatytinas 4 mėnesių terminas.

21. 2022 m. sausio 31 d. tyrėjos nutarimu V. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintina (b. l. 120–121).

22. Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – 2 kompaktiniai diskai, pridėti prie baudžiamosios bylos medžiagos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktini prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

V. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) valandų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. T. skirti 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme V. T. išbūtą laiką nuo 2022 m. sausio 30 d. 10.30 val. iki 2022 m. sausio 31 d. 13.20 val. (2 paras) ir laikyti jį atlikus dalį bausmės – 12 (dvylika) viešųjų darbų valandų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, skirti V. T. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, jai įvykdyti nustatyti 4 (keturių) mėnesių terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – 2 kompaktinius diskus, pridėtus prie baudžiamosios bylos medžiagos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti prie bylos.

Išaiškinti V. T., kad darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Informuoti kaltinamąjį, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Daiva Domeikienė