- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-23
- Bylos Nr.
- 2A-449-163/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-13844-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alona Romanovienė, Aušra Maškevičienė, Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- I. K.
- Atsakovas
- D. V., J. A.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Žydrūno Bertašiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-10 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovams D. V., J. A. dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 10 997,38 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovui D. V. išnuomojo butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Atsakovas bute pradėjo gyventi 2012-04-26, pasirašė buto perdavimo–priėmimo aktą, kad butas perduodamas tvarkingas, išskyrus, kad sienos yra įskilusios. Atsakovas įsipareigojo mokėti 700 Lt nuomos mokestį per mėnesį bei mokesčius už komunalinius patarnavimus. Pasibaigus nuomos sutarties terminui, t. y. 2013-04-26, atsakovas ir toliau gyveno bute. Atsakovas iš buto buvo priverstinai iškeldintas 2013-10-08. Atsakovas tik iš dalies vykdė sutartinius įsipareigojimus ir liko skolingas 7 186,48 Lt už nuomos bei komunalinių patarnavimų ir atliekų tvarkymo mokesčius. Dėl atsakovo veiksmų patyrė 10 998,14 Lt nuostolių, kuriuos sudaro antstolio suteiktų paslaugų, buto remonto darbų, įgalioto prižiūrėti butą asmens A. L. kelionės išlaidos bei kitos išlaidos.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-11-10 sprendimu priėmė ieškovės atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų dėl 4 200 Lt skolos priteisimo ir civilinę bylą dėl šio reikalavimo nutraukė; kitus ieškinio reikalavimus tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovų solidariai 2 986,22 Lt skolos, 3 666,62 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 6 652,84 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-12-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovei iš kiekvieno atsakovo po 2 103,66 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš kiekvieno atsakovo po 22,50 Lt pašto išlaidų; grąžino ieškovei 94,50 Lt sumokėto žyminio mokesčio dalį. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl 2 986,22 Lt skolos už buto nuomą ir komunalinius patarnavimus yra pagrįstas ir įrodytas. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas su šeima netinkamai valdė jiems patikėtą butą, jį sugadino ir tokiu būdu padarė žalą ieškovei. Atsakovas neatliko buto remonto, todėl ieškovė savo lėšomis suremontavo visą butą. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, atsižvelgdamas į buto normalų nusidevėjimą, vienos sienos įskilimą iki atsakovams pradedant gyventi bute, sprendė, kad ieškovės prašoma priteisti 1/2 jos turėtų remonto išlaidų sumos dalis yra pagrįsta ir teisinga. Pažymėjo, kad už nuomoninko šeimos narių veiksmus, pažeidžiančius nuomos sutartį, nuomuotojui atsako nuomininkas ir pilnamečiai jo šeimos nariai, kadangi nuostolius ieškovės butui padarė atsakovas bei jo šeimos nariai, todėl už jų atlyginimą atsakingi atsakovas ir jo pilnametis šeimos narys – atsakovė.
Šalies argumentai
Atsakovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-10 sprendimo dalį dėl 3 666,62 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei nuostolius už vaikų apipieštos sienos nudažymą – 69 Lt, reikalavimą priteisti kitus nuostolius – 3 597,62 Lt atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimo dalis, kuria priteista ieškovei 3 666,62 Lt suma nuostoliams atlyginti, yra neteisėta, teismas neteisingai nustatė realią butui padarytą žalą ir jos kompensavimo dydį, nepagrįstai priteisė ieškovės papildomai patirtas išlaidas atstovo kelionėms ir antstolės darbui apmokėti. Pagal nuomos sutartį nuomininkas neatsako už normalų buto nusidėvėjimą. Antstolės faktinių aplinkybių protokole sienų defektai nebuvo fiksuoti visame bute. Mano, kad sienų apipaišymas nelaikytinas daikto pablogėjimu, nes patalpų vertė nuo to nesumažėjo, jos neprarado savo funkcionalumo ir toliau gali būti naudojamos pagal paskirtį ar nuomojamos. Buto būklė pablogėjo dėl natūralaus nusidėvėjimo. Buvo apibraižytos sienos tik miegamajame ir viena svetainės siena, apibraižymo plotai nedideli, todėl teismas nepagrįstai priteisti visas išlaidas už visų sienų bei lubų remontą. 2012-04-26 perdavimo–priėmimo aktas negali būti vertinamas kaip išsamiai atspindintis buto būklę perdavimo metu. Ieškovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą, prieš atlikdama remontą, nepasiūlė atsakovui pačiam išdažyti apipieštas sienas, nesitarė dėl ekonomiškesnio sienų sutvarkymo būdo. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrindė, kodėl priteisė pusę sumokėtos buto remonto sumos, iš kurios beveik trečdalį sudarė lubų remonto išlaidos, nors antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad tik miegamojo sienos yra apgadintos. Apeliantas teigia, kad visiškai buvo nereikalingas antstolės V. Daugirdienės tarpininkavimas dėl iškeldinimo, antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, nes šiuos veiksmus galėjo atlikti ir ieškovės įgalioti asmenys. Mano, kad ieškovės įgalioto atstovo kelionės išlaidos iš Tauragės į Klaipėdą negali būti laikomos pagrįstomis, ieškovė galėjo pasirinkti racionalesnį atstovavimo būdą, įgalioti jai atstovauti asmenį, gyvenantį Klaipėdoje. Teismas nemotyvavo, kodėl jis pripažino pagrįstomis antstolės ir atstovo išlaidas nutraukiant nuomos sutartį, nes ieškovė nevykdė savo pareigos dėl tinkamo sutarties nutraukimo. Atsiliepime į patikslintą ieškinį buvo pareikštas reikalavimas išdėstyti sprendimo vykdymą, tačiau teismas sprendime dėl šio prašymo nepasisakė ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas CPK 329 str. 2 d. 7 p.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Teigia, kad teismo sprendimas yra teisingas, teismas visapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir pritaikė teisės normas. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad butą perdavė tokios pačios būklės, kokios gavo. Atsakovui po nuomos sutarties nutraukimo neperdavus buto, reikėjo kreiptis į antstolę, kuri apžiūrėjo butą ir surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Teigia, kad gyvena užsienyje, todėl visus su butu susijusius reikalus tvarkė jos įgaliotas asmuo, kuris vyko į Klaipėdą iš Tauragės, todėl teismas pagrįstai priteisė iš atsakovų kelionės išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, taip pat patikrinti, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2–3 d.).
Apeliantai teigia, jog egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nustatytas CPK 329 str. 2 d. 7 p., nes teismas neišnagrinėjo jų pareiškto prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Vienu iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išsprendžia ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 str. 2 d. nustatyta tvarka (CPK 329 str. 2 d. 7 p.). Bylos duomenimis, apeliantai, būdami atsakovais, priešieškinio byloje nepateikė, taigi savarankiškų materialinių subjektinių reikalavimų ieškovei nebuvo pareiškę. Atsakovų teismui pareikštas prašymas išdėstyti sprendimo įvykdymą nelaikytinas savarankišku reikalavimu, todėl jo neišnagrinėjimas sprendimu nepripažintinas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. Be to, pažymėtina, kad teismas 2014-12-19 papildomu sprendimu išnagrinėjo atsakovų prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.
Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, toliau nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantai iš emės nesutinka su teismo nustatytu realiu nuomojamam butui padarytos žalos ir jos kompensavimo dydžiu bei su papildomomis ieškovės patirtomis išlaidomis atstovo kelionei ir antstolės darbui apmokėti.
Bylos duomenimis, ieškovė ir atsakovas sudarė terminuotą buto nuomos sutartį, kuria ieškovė atsakovui išnuomojo jai nuosavybės teise priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Ieškovė perduodama butą atsakovui buto perdavimo–priėmimo akte pažymėjo, kad perduodamų patalpų suskilusios sienos. Atsakovas, priimdamas patalpas, jokių patalpų defektų perdavimo–priėmimo akte nenurodė. Ieškovei nutraukus nuomos sutartį, atsakovas iš buto savo noru neišsikėlė ir buto ieškovei neperdavė. Tik ieškovei kreipusis į antstolę, atsakovas su šeima išsikėlė iš buto. Antstolė 2013-10-09 nuvyko į ieškovei nuosavybės teise priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kurį nuomojosi atsakovas su šeima, jį apžiūrėjo ir surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota buto būklė ir defektai, tokie kaip grindys, baldai, palangės nešvarios, miegamojo kambario sienos išbraižytos, nudaužytos, apgadinta sienų apdaila, sienos pažeistos, svetainės siena nešvari, sienos pažeistos, įbrėžtos, svetainės grindyse supylimo žymė. Iš šių duomenų matyti, jog butas buvo grąžintas blogesnės būklės, nei buvo perduotas, dėl to ieškovei buvo padaryta žala. Atsakovas nesutinka atlyginti visus ieškovės patirtus nuostolius, susijusius su buto remontu, įrodinėdamas, jog ne visi ieškovės atlikti darbai susiję su jo kalte, ieškovės atlikti darbai nebuvo būtini, ir sutinka atlyginti tik nuostolius už dviejų kambarių sienų apibraižymą – 69 Lt.
Taigi tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovų (nuomininkų) atsakomybės už netinkamos būklės buto grąžinimą. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Iš nuomos sutarties turinio matyti, jog atsakovas įsipareigojo tvarkingai ir tinkamai eksploatuoti jam nuomojamas patalpas ir jose esantį inventorių, savo lėšomis atlikti visišką gyvenamosios patalpos, baldų, virtuvės ir sanitarijos įrenginių ir prietaisių remontą, jeigu jie sugedo dėl nuomininko kaltės (sutarties 2.2.6 p.). Atitinkamai ieškovė (nuomotoja) įsipareigojo savo lėšomis atlikti visišką nuomuojamų patalpų remontą, jeigu patalpų būklė pablogėjo ne dėl nuomininko kaltės (sutartis 2.1.3. p.). CK 6.500 straipsnyje nustatyta: jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Iš šalių sutarties matyti, kad pasibaigus nuomos laikui atsakovas privalėjo grąžinti nuomotojui (ieškovei) gyvenamąją patalpą tokios pačios estetinės būklės, kokia ji buvo nuomos pradžioje, tačiau nuomininkas neatsako už normalų nusidevėjimą (sutarties 2.2.6. p.).
Tam, kad viena šalis privalėtų atlyginti nuostolius kitai šaliai, reikalingas civilinės teisės pažeidimo sudėties visetas: neteisėti veiksmai; priežastinis ryšys; kaltė ir žala. Pagal nuomos sutarties 4.1. punktą nuomininkas buvo prisiėmęs visišką atsakomybę už bet kokią dėl neatsargumo ar tyčios padarytą žalą išsinuomotai iš nuomotojo gyvenamajai patalpai. Buto perdavimo–priėmimo aktu ieškovė patvirtino, kad buto sienos įsikilusios, kitų buto trūkumų nėra, atsakovas išsinuomodamas butą nenurodė jokių buto trūkumų, todėl darytina išvada, kad butas atsakovui buvo perduotas geros būklės, o vienintelis buto defektas – suskilusios sienos. Nutraukiant nuomos sutartį, nuomojamo buto trūkumai buvo konstatuoti antstolės surašytame Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kad antstolės nustatyti buto defektai atsirado ne dėl jų kaltės. Įvertinus tai, kad buto perdavimo–priėmimo akte užfiksuota, jog butas perduotas geros būklės, tik buto sienos įskilusios, o atsakovui su šeima išsikėlus iš buto ir antstolei apžiūrėjus butą nustatyta, kad butas –netinkamos būklės, su trūkumais, darytina išvada, jog atsakovas netinkamai vydydė nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigimus, pažeidė savo pareigą tinkamai eksploatuoti jam išnuomotą butą, prieš grąžindamas butą ieškovei savo lėšomis nepašalino buto sugadinimų, kurie atsirado dėl jo šeimos narių kaltės. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentu, kad ieškovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą, prieš atlikdama remontą, nepasiūė atsakovui pačiam išdažyti apipieštas sienas, nesitarė dėl ekonomiškesnio sienų sutvarkymo būdo. Priešingai, buto nuomininkai (apeliantai) netinkamai vykdė savo pareigas, pasibaigus nuomos sutarčiai gera valia neišsikėlė iš buto, butą paliko netvarkingą, sienas apipaišytas, nubraižytas, nors sutartimi buvo įsipareigoję butą grąžinti tinkamos būklės, o padarytus sugadinimus dėl savo kaltės pašalinti. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad buto nuomininkai pablogino jiems išnuomotą ieškovės butą, todėl privalo atlyginti ieškovei dėl jų kaltės atsiradusius nuostolius (CK 6.500 str.). Tačiau teisėjų kolegija sutinka su atsakovais, kad ne visi ieškovės atlikti buto remonto darbai buvo būtini, siekiant pašalinti atsakovų padarytus buto sugadinimus. Ne tarp visų ieškovės patirtų nuostolių, t. y. buto remontui skirtų lėšų, ir atsakovų padarytų buto sugadinimų yra priežastinis ryšys.
Pažymėtina, kad žala turi būti atlyginama visiškai (CK 6.251 str. 1 d.), todėl žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Teisingos žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosiuos nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamos žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Žalos dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, šiuo atveju ieškovė (CPK 178 str.). Jeigu nukentėjusysis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, šalys nesutaria dėl jų dydžio, pateikia prieštaringus įrodymus, nuostolių dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į buto būklę iki jo išnuomojimo, įvertinusi, kokios būklės butas buvo grąžintas ieškovei, normalų buto nusidevėjimą dėl jo naudojimo, ieškovės atliktus buto remonto darbus, sprendžia, kad siekiant pašalinti atsakovų padarytus buto sugadinimus buvo būtina atlikti šiuos darbus: sienų vidinių paviršių tarpinį gruntavimą voleliu, sienų perdažymą vandens emulsiniais dažais, o kiti ieškovės atlikti darbai laikytini pertekliniais, nesusijusiais su atsakovų padarytais pažeidimais, todėl atsakovams nekyla atsakomybė atlyginti šias ieškovės patirtas buto remonto išlaidas. Atliktų darbų akte nurodytas sienų vidinių paviršių apklijavimas stiklo audiniu, stiklo audiniu apklijuotų sienų glaistymas ir šlifavimas paprastai daromi norint sutvarkyti suskilinėjusias sienas, lubų paviršių tarpinis gruntavimas voleliu ir lubų perdažymas vandens emulsiniais dažais, nesusiję su atsakovų veiksmais, kadangi teismui nepateikta jokių duomenų, kad nuomininkai būtų apgadinę lubas. Tokiais remonto darbais ieškovė siekė ne pašalinti atsakovų padarytus sugadinimus, bet iš esmės pagerinti viso buto būklę. Ieškovei atlikus viso buto remontą, butas tapo vertingesnis už buvusį ir, jeigu visas atkūrimo išlaidas padengtų atsakovai, tai teisiškai reikštų turto savininko praturtėjimą nuomininkų sąskaita. Tokia situacija teisėje netoleruotina, nes kompensacijos institutas bendrojoje civilinės teisės doktrinoje atlieka tik realios žalos atlyginimo funkciją, bet negali atlikti kalto dėl žalos asmens nubaudimo funkcijos. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė neįrodė, kad visi atlikti remonto darbai buvo būtini ir privalomi siekiant, kad butą būtų galima toliau naudoti pagal paskirtį ar jį nuomoti. Atsakovai turi pareigą atlyginti tik tuos buto remonto darbus, kurie buvo būtini dėl jų kaltės, tačiau neprivalo sumokėti už visus bute atliktus remonto darbus. Atsižvelgiantį nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žalos dydį, netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir nepagrįstai ieškovės prašomą priteisti žalos atlyginimo sumą sumažino per pusę. Teisėjų kolegijos nuomone, realios išlaidos, už kurių atlyginimą atsakingi atsakovai, yra 523,20 EUR, ši išlaidų suma neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Teisėjų kolegija sutinka su teismo nuomone, kad ieškovės patirtos išlaidos, iškeldinant atsakovą iš ginčo buto pasibaigus nuomos sutarties galiojimui, susidariusios kreipiantis į antstolę V. Daugirdienę, kad ji tarpininkautų dėl atsakovo ir jo šeimos narių iškeldinimo, dėl antstolės dalyvavimo atsakovui surašant įsipareigojimą dėl išsikėlimo iš buto, apžiūrint butą ir surašant faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, yra tiesiogiai susijusios su atsakovų neteisėtais veiksmais ir susidarė dėl jų kaltės, nes jei atsakovai būtų savo noru pasibaigus nuomos sutarties terminui išsikėlę iš buto ir jį perdavę ieškovei tinkamos būklės, ieškovei nebūtų reikėję kreiptis į antstolę dėl tarpininkavimo iškeldinant atsakovus. Tačiau teisėjų kolegija mano, kad teismas nepagrįstai ieškovės prašomas priteisti jos įgalioto asmens atstovo išlaidas kurui vykstant iš Tauragės į Klaipėdą pripažino nuostoliais, kuriuos turi atlyginti atsakovai. CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Tai, kad ieškovė pati tiesiogiai negalėjo dalyvauti butą perduodant, remontuojant ir tai pavedė atlikti savo atstovui, dėl ko ji patyrė išlaidų, nėra pagrindas jas pripažinti kaip atsiradusias dėl atsakovų kaltės. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovė išlaidas patyrė ne dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ir jų kaltės, bet dėl savo asmeninių problemų, gyvenimo užsienyje, todėl atsakovai nėra atsakingi už šių išlaidų atlyginimą. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad ji realiai patyrė šias išlaidas, jos pateikti kvitai patvirtina tik tai, kad buvo pirktas kuras, tačiau kad už šio kuro įsigijimą sumokėjo ieškovė, įrodymų nėra (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės nuostoliais įvardintos jos atstovo išlaidos nėra atsakovų neteisėtų veiksmų rezultatas, todėl teismas nepagrįstai jas priteisė iš atsakovų.
Vadovaujantis anksčiau išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas – ieškovei iš atsakovų priteista 1061,93 EUR (3666,62 Lt) nuostolių suma mažintina iki 627,46 EUR (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.). Pakeitus skundžiamą teismo sprendimą, pakeistina ir teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, tarp šalių paskirstymo (CPK 93 str. 5 d.). Sumažintina iš atsakovų priteista ieškovei 609,26 EUR bylinėjimosi išlaidų suma iki 325,29 EUR. Iš dalies patenkinus atsakovų apeliacinį skundą atsakovams iš ieškovės priteistina 18,46 EUR žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 93 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-10 sprendimą pakeisti.
Sumažinti ieškovei I. K. iš atsakovų D. V. ir J. A. priteisto 1061,93 EUR nuostolių atlyginimo sumą iki 627,46 EUR.
Sumažinti iš atsakovų D. V. ir J. A. ieškovei I. K. priteistų 609,26 EUR bylinėjimosi išlaidų sumą iki 325,29 EUR.
Priteisti iš ieškovės I. K. atsakovui D. V. 18,46 EUR žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.