Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Vaigai Aleksandravičiūtei, Aleksandrai Jamontei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. Ž. pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti visiškai. Paaiškino, kad mamos buvo pastatai, o jis gyveno (duomenys neskelbtini). Dabar visi išmirė, liko tik sesuo, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Mama paliko testamentą, kuriuo turtą paliko jam ir broliui, kuris yra miręs. Apie testamentą žinojo, turėjo jį, bet nesuprato, kad reikia kreiptis į notarą. Šiuo metu gyvena mamos paliktame turte, moka mokesčius, prižiūri jį. Vaikai paprotino, kad reikia susitvarkyti turto klausimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas visiškai.

5. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad pareiškėjas A. Ž. ir J. Ž. yra V. Ž. ir M. Ž. vaikai. Pareiškėjo tėvas M. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), mama V. Ž. – (duomenys neskelbtini), brolis J. Ž. – (duomenys neskelbtini). 1992 m. gegužės 22 d. V. Ž. sudarė testamentą, kuriuo medinį gyvenamą namą su ūkiniu pastatu, esančius (duomenys neskelbtini), paliko lygiomis dalimis sūnums A. Ž. ir J. Ž.. Po V. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymėjime nurodoma, kad pagal įrašą ūkinėse knygose pilietės V. Ž. vardu užregistruotas gyvenamasis namas, pastatytas 1960 m., 56 kv. m. naudingo ploto, ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu buvo paskutinė mirusios V. Ž. gyvenamoji vieta. Pareiškėjas nuo 1994 m. gyvenamąją vietą deklaravęs tuo pačiu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini).

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

7. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis), nuo tada atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

8. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė įrodymus, kad į notarą dėl palikimo priėmimo po mirusiosios V. Ž. mirties niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo neužvesta. Pareiškėjas yra mirusiosios sūnus, t. y. pirmos eilės įpėdinis (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Mirusioji yra sudariusi testamentą, kuriuo turtą paliko pareiškėjui ir kitam sūnui J. Ž., kuris yra miręs. Pareiškėjas nurodė, kad po mamos mirties jis gyvena palikimą sudarančiame turte, juo rūpinasi ir prižiūri kaip savo. Šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtina į bylą pateikti mokėjimo kvitai, iš kurių matyti, kad pareiškėjas moka už elektrą, taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos pažyma, kad pareiškėjas nėra skolingas valstybės ir savivaldybių biudžetams.

10. Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Teismui nustatyti tam tikrų faktų ar aplinkybių egzistavimą reikia pašalinti pagrįstą abejonę ir tik tokią abejonę pašalinus galima tokius faktus pripažinti patvirtintais.

11. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas laiko įrodyta aplinkybę, kad po V. Ž. mirties jai nuosavybės teise priklausančiu turtu rūpinosi ir prižiūrėjo pareiškėjas A. Ž., mokėdamas turto išlaikymo mokesčius, šiame turte gyvendamas ir deklaruodamas viešuosiuose registruose savo gyvenamąją vietą. Pagal byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, teismas daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas po savo mamos V. Ž. mirties likusį palikimą priėmė faktiškai jį pradėdamas valdyti. Todėl pareiškėjo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, 576-578 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po mamos V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.