Kauno apygardos teismo sprendimas

procesinių sprendimų kategorijos: 14.4; 14.5; 121.15; 121.21.

2011 m. lapkričio 25 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Nerijaus Meilučio ir E. T.,

dalyvaujant ieškovei G. B. ir jos atstovei advokatei Brigitai Pauliukevičienei, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Mildai Stankūnaitei,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens V. S. ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-522-657/2010 pagal ieškovės G. B. patikslintą ieškinį atsakovei Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisės gynimo ir nuosavybės atkūrimo (tretieji asmenys: Kauno miesto 11-asis notarų biuras, V. S., L. G., E. R. G. ir E. B.) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė 2007-04-13 teisme gautu ieškiniu (t. 1, b. l. 2-4) prašė apginti jos pažeistas teises į nuosavybę taip – pripažinti Kauno apskrities viršininko 2006-02-07 įsakymo Nr. 02-01-1583 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo“ ir jo priedų bei 2006-02-07 sprendimo Nr. 19/6400 dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo P. B. (miręs) neteisėtais ir juos pakeisti; pripažinti negaliojančiu 2006-03-02 papildomą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą (reg. Nr. 11B-638), patvirtintą Kauno 11-ojo notarų biuro notarės S. B..

2008-02-08 patikslintu ieškiniu (1 t., b. l 118-119) ieškovė prašė apginti jos pažeistas teises į nuosavybę taip – pripažinti, kad pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą pretendentu į A. B. nusavinto turto 1/3 dalies grąžinimą buvo ji – ieškovė, o ne jos tėvas P. B., miręs 1993-05-13, ir pakeisti Kauno apskrities viršininko 2006-02-07 įsakymą Nr. 02-01-1583 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo“ ir jo priedus bei 2006-02-07 sprendimą Nr. 19/6400, pripažįstant, kad šiais aktais atkurtos nuosavybės teisės į žemę ieškovei, V. B. ir E. B., grąžinant jai natūra 0,47 ha žemės Saliuose, Kaune ir 0,10 ha žemės Pelėžirnių takas 17, Kaune, likusią dalį natūra grąžinant vėliau ir kitoje vietoje; konstatuoti, kad 2006-03-02 papildomas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas (reg. Nr. 11B-638) yra niekinis.

Ieškovė 2009-05-13 patikslintu ieškiniu (t. 2, b. l. 109-111) prašė atnaujinti terminą administraciniams aktams - Kauno apskrities viršininko administracijos 2006-02-07 įsakymui Nr. 02-01-1583 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo“ (toliau – Įsakymas) dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo P. B. (mirusiam) (t. 1, b. l. 7) ir 2006-02-07 sprendimui Nr. 19/6400 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo P. B. (mirusiam)“ (toliau – Sprendimas) (t. 1, b. l. 11) – apskųsti ir šiuos aktus panaikinti; pripažinti negaliojančiu 2006-03-02 papildomą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą (reg. Nr. 11B-638), patvirtintą Kauno 11-ojo notarų biuro notarės S. B., ir įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją (toliau – KAVA) atkurti ieškovei nuosavybės teises į A. B. nuosavybės teise valdytą žemę.

Ieškovė 2010-04-12 patikslintu ieškiniu (t. 3, b. l. 90-92) prašė atnaujinti terminą administraciniams aktams - Kauno apskrities viršininko administracijos 2006-02-07 įsakymui Nr. 02-01-1583 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo“ (toliau – Įsakymas) (t. 1, b. l. 7) ir 2006-02-07 sprendimui Nr. 19/6400 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo P. B. (mirusiam)“ (toliau – Sprendimas) (t. 1, b. l. 11) ginčyti; įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją pakeisti Kauno apskrities viršininko administracijos 2006-02-07 įsakymą ir 2006-02-07 sprendimą Nr. 19/6400, kuriais atkurtos nuosavybės teisės P. B. vardu, pripažįstant, kad šiais aktais atkurtos nuosavybės teisės į žemę ieškovei, V. B. ir E. B.; pripažinti negaliojančiu 2006-03-02 papildomą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą (reg. Nr. 11B-638), patvirtintą Kauno 11-ojo notarų biuro notarės S. B., ir įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją (toliau – KAVA) atkurti ieškovei nuosavybės teises į A. B. nuosavybės teise valdytą žemę.

Ieškovė ginčija 2006-02-07 Įsakymą ir Sprendimą, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės P. B. (ieškovės tėvui į jo tėvo žemę), grąžinant natūra žemės sklypą Kauno r. Salių k. dėl to, kad P. B. nebuvo pateikęs prašymo atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį A. B. (savo tėvo) turtą, todėl jis negali būti pripažintas tinkamu pretendentu. Ieškovė siekia būti pripažinta tinkama pretendente atkurti nuosavybės teisę į senelio žemę ir pakeisti dabar nuosavybės teise valdomo žemės sklypo įgijimo būdą, jį ne paveldėti, o atkurti į jį nuosavybės teisę pagal specialų LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, antraip, yra pažeidžiami ieškovės interesai, nes trečiasis asmuo V. S. (ieškovės velionio tėvo žmona), ieškovei paveldėjus žemę, o ne įgijus specialaus įstatymo tvarka, įgijo teisę pretenduoti į dalį žemės sklypo.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010-11-24 sprendimu (t. 3, b. l. 139-143) ieškinį patenkino: panaikino Kauno apskrities viršininko 2006-02-07 įsakymą Nr. 02-01-1583 ir Kauno apskrities viršininko 2006-02-07 sprendimą Nr. 19/6400 dėl nuosavybės teisių atkūrimo P. B. (mirusiam); pripažino negaliojančiu 2006-03-02 papildomą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą ir įpareigojo atsakovę atkurti ieškovei nuosavybės teises į A. B. nuosavybės teise valdytą žemę bei priteisė iš atsakovės valstybei 232,88 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Trečiasis asmuo V. S. apeliaciniu skundu (t. 3, b. l. 151-159) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010-11-24 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Dėl senaties termino atnaujinimo. Teismas nevertino atsakovės pateikto į bylą KAVA priimtų aktų įteikimo piliečiams registro išrašo (t. 3, b. 1. 78), kuris patvirtina (eilės Nr. 6553), kad ieškovei 2006-02-27 buvo įteikti 2006-02-07 Įsakymas ir Sprendimas. Ieškovė registre savo ranka įrašė asmens duomenis – G. B., patvirtino parašu ir pažymėjo gavimo datą - 2006-02-27. Ginčo administracinių aktų įteikimo ieškovei diena (2006-02-27) - nustatyto administraciniam aktui apskundimo termino pradžia, nes ieškovei tapo žinoma, kad nuosavybės teisė į jos senelio A. B. žemės 0,57 ha dalį atkurta ieškovės tėvo P. B. vardu, o ne ieškovės vardu, kaip pretendentei, padavusiai prašymą dėl nuosavybės teisės atkūrimo į senelio A. B. žemę. Iš ieškovės tolimesnių veiksmų neabejotina, kad ji nesiruošė pasinaudoti savo teise apskųsti ginčo aktus, nes nepasibaigus apskundimo terminui - 2006-03-02 (apskundimo terminas 30 d.) - ieškovė paveldėjo P. B. vardu atkurtą nuosavybės teisę į žemę, į kurią daiktinės teisės buvo įregistruotos VĮ Registrų centre P. B. vardu. Ieškovės vardu nuosavybė teisė į P. B. paveldėtą žemę buvo įregistruota VĮ Registrų centre 2006-03-03. 2006-04-20 ieškovė dalį (žemės 0,2200 ha sklypą) pardavė tretiesiems asmenims E. R. G. ir L. G. (t. 3, b. l. 8-12). Nustatytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė visoje apimtyje realizavo savo nuosavybės teisę į žemę, ir nuosavybės įgijimo būdas (paveldėjimas) neigiamai neįtakojo jos nuosavybės teisės bei kitų interesų. Teismas nepagrįstai ieškinio senaties termino pradžią skaičiavo nuo to momento, kai ieškovė sužinojo, jog jos tėvas turėjo sutuoktinę – V. S. (apeliantę), laikydamas, kad būtent nuo šio momento ieškovė sužinojo apie savo teisės pažeidimą (2007 m. pavasaris). Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo kitą nei teismas momentą, nuo kurio sužinojo apie savo pažeistą teisę, t. y. kad, kilus ginčui dėl paveldimo turto, ji sužinojo, kad jos tėvas P. B. nėra pateikęs prašymo atkurti nuosavybės teises į A. B. žemę. Ieškovė nurodė, kad šias aplinkybes sužinojo, kai trečiasis asmuo, kurio tikslių duomenų ir giminystės ryšio su jos tėvu P. B. nenurodė, pareiškė 2007 m. pavasarį pretenzijas į P. B. vardu atkurtas ir ieškovės paveldėtas nuosavybės teises į žemę. Ieškovė nenurodė tikslios datos, kada trečiasis asmuo pareiškė jai minėtas pretenzijas, o ieškovės nurodyta data (2007 m. pavasaris) neapibrėžia konkretaus mėnesio dienos, nuo kurios ieškovė suvokė apie savo teisės pažeidimą ir nuo kurios dienos prasideda senaties termino eigos pradžia. Šie ieškovės parodymai prieštaringi ir nesutampa su ieškovės parodymais, dėl tų pačių aplinkybių duotais 2010-11-11 teismo posėdyje, kuriame ieškovė paaiškino: „...susipažinau su V. S. pareiškimu, kuriuo ji prašo atnaujinti procesą. Procese dalyvavau. Nesikreipiau dėl pažeistos teisės gynimo, nes buvau tikra, kad V. S. žemė nepriklauso“ (t. 3, b. 1. 129). Ieškovė nenurodo svarbių priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, ir sukliudžiusių jai laiku, nepasibaigus priimtų administracinių aktų apskundimo terminui, kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Ieškovė patikslintame ieškinyje (t. 3, b. 1. 90-92) nurodo, kad 1999-08-13 pateikė Kauno rajono Domeikavos apylinkės agrarinės reformos tarnybai prašymą grąžinti senelio turėtą žemę, kad jos prašymas buvo priimtas bei kad jai buvo žinomi kiti pretendentai, kurie pateikė prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio A. B. žemę, t. y. dukra A. M., anūkas E. B., A. B. sūnus, taip pat V. B. turto paveldėtojas. Ieškovės nurodomos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad ieškovei buvo žinomi visi pretendentai į senelio žemę ir kad ji 1999-08-13 paduodama prašymą turėjo teisėtus lūkesčius, kad nuosavybės teisės į dalį senelio žemės bus atkurtos jos vardu, o ne tėvo P. B. vardu, nes priešingu atveju ji nebūtų kreipusis su prašymu praėjus tokiam ilgam laikui po tėvo P. B. mirties (mirė 1993-08-13). Ieškovė 2006-02-27, kai jai buvo įteikti ginčo aktai dėl nuosavybės teisės atkūrimo P. B. į dalį A. B. žemės, pilnai suprato, kad jos 1999-08-13 prašymas dėl nuosavybės teisės į A. B. žemės dalį nėra patenkintas. Teismas, spręsdamas, ar senaties terminas buvo iš tiesų praleistas, neteisingai šioje byloje pritaikė LAT nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-1123/2002, 3K-3-578/2007 ir 3K-7-38/2008, nes šiose bylose LAT suformavo praktiką dėl senaties taikymo termino bylose, kuriose pažeistas viešasis interesas ir bylos buvo inicijuotos pagal prokurorų ieškinius, tačiau šios bylos negali būti taikomos esamos bylos aplinkybėms. Ieškovės interesas pakeisti nuosavybės teisės įgijimo būdą, t. y. panaikinti nuosavybės teisių įgijimą – paveldėjimą, ir nuosavybės teisę įgyti pagal specialųjį įstatymą, atkuriant nuosavybės teises į nacionalinį turtą, taip pažeidžiant kito paveldėtojo, mirusio tėvo žmonos teisę į paveldėjimą, prieštarauja visuomenės interesui. Ieškovė, įgyvendindama savo teises į nuosavybės įgijimą ir naudodamasi savo laisvėmis pasirinkti nuosavybės įgijimo būdą, privalo laikytis LR Konstitucijos ir įstatymų, nesuvaržyti kitų paveldėtojų teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Teismas nesivadovavo Konstitucijos 28 str. nuostata, pažeidė vieną iš pagrindinių teisinės valstybės principų - piliečių lygybės principą, kuris įtvirtintas Konstitucijos 29 str.

Dėl ieškinio reikalavimų. Teismas vadovavosi tik ta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos dalimi, pagal kurią asmenys, kurie pretendento prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodyti kaip pareiškėjai, žinomi piliečiai, turėję teisę į turto sugrąžinimą, tačiau patys nepareiškę valios dėl nuosavybės teisių jiems atkūrimo, nepripažįstami pretendentais į nuosavybės teisių atkūrimą. Šiuo pagrindu teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad P. B., kuris buvo nurodytas jo sesers A. M. 1991-09-09 pareikštame prašyme, kaip kitas įpėdinis – A. B. sūnus, pats asmeniškai nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teisių į tėvo žemę, todėl šiuo aspektu negali būti pripažintas tinkamu pretendentu į nuosavybės teisių atkūrimą. Teismas vadovavosi praktika, kurioje pažymėta, kad teismai, spręsdami klausimus, ar pareiškėjas laikytinas pretendentu į nuosavybės teisių atkūrimą, turi išsiaiškinti, ar pareiškėjas buvo kokiu nors būdu išreiškęs savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Teismas netyrė faktinės bylos medžiagos ir nevertino liudytojo K. P. parodymų, tiktai konstatavo, kad liudytojas davė parodymus. Liudytojo K. P. parodymai yra svarbūs nustatyti aplinkybėms, patvirtinančioms, kad P. B. neparašė prašymo dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę, tačiau savo valią buvo išreiškęs kitais veiksmais. Liudytojas K. P. patvirtino, kad 1993 m. vežė P. B. į Domeikavos žemėtvarkos skyrių, kad P. B. tvarkė žemės grąžinimo klausimus ir vežė savo gimimo liudijimą. Po apsilankymo žemėtvarkos skyriuje P. B. pasisakė K. P., kad visi dokumentai yra sutvarkyti, tik liko išmatuoti žemę, ir jam apie tai praneš žemėtvarka. Teismas neįvertino svarbios aplinkybės, susijusios su pretendentų nuosavybės teisių atkūrimui būtinų atliekamų veiksmų atlikimu. Pretendentas privalėjo pateikti žemėtvarkos tarnybai giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinantį dokumentą. Liudytojas K. P. patvirtino, kad P. B. vežė į Domeikavos žemėtvarkos skyrių, kad pastarasis pateiktų savo gimimo liudijimą (nuosavybės teisės atkūrimo byla, b. 1. 20-22; t. 3, b. 1. 83), ir šie veiksmai patvirtina, kad jis asmeniškai dalyvavo nuosavybės teisės į žemę atkūrimo procese kaip pretendentas, ir išreiškė savo valią, kad jam būtų atkurta nuosavybės teisė į jo tėvui priklausančią žemės dalį. Gimimo liudijimas yra asmenybę nustatantis dokumentas, todėl negali būti pateiktas be P. B. valios. Pilietis nuosavybės teisių atkūrimo procese yra silpnesnė šalis, todėl jo veiksmai priklauso nuo institucijų, vykdančių teisių atkūrimo procesą, veiksmų aktyvumo bendradarbiavime su piliečiais, su tikslu užtikrinti jų teisėtus lūkesčius, atkurti nuosavybės teisę į nacionalizuotą žemę. Teismas neįvertino aplinkybių, susijusių su žemės grąžinimo procesu. 1993-05-13 P. B. mirė ir jo palikimą nustatytu terminu priėmė jo žmona V. B. (dabar – V. S.), kuri paveldėjimo liudijimo pagrindu kreipėsi į Domeikavos žemėtvarkos skyrių Piliečių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 2 str. 2 d. pagrindu, kaip mirusio pretendento į A. B. žemę įpėdinė. Žemėtvarkos skyrius įrašė V. B. į E. B. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, 1993-12-20 (po P. B. mirties) buvo pasirašytas susitarimas (nuosavybės teisės atkūrimo byla, b. 1. 5; t. 3, b. 1. 83) tarp A. M. ir V. B. (trečiojo asmens V. S.) dėl grąžintinos A. B. (5,46 ha) nuosavybės teisės į namų valdos žemę atstatymo tvarkos: A. M. - 2,73 ha, V. B. - 2,73 ha. Šis susitarimas patvirtina, kad P. B. buvo Domeikavos žemėtvarkos pripažintas pretendentu į A. B. žemę ir kad tai buvo žinoma ir jo žmonai V. B.. Ieškovė į šį susitarimą nebuvo įtraukta, ir tai patvirtina, kad ji nebuvo pripažinta pretendente į A. B. žemę. KAVA Kauno rajono Žemėtvarkos skyrius 1996-12-10 išdavė pažymą V. B. dėl buvusio savininko A. B. žemės (5,46 ha) suskirstymo lygiomis dalimis pretendentams: A. M. - 1,82 ha; V. B. - 1,82 ha; V. B. - 1,82 ha; ieškovė šioje pažymoje, kaip pretendentė į A. B. žemę, neįrašyta (nuosavybės teisių atkūrimo byla, l. 33). 2004-06-29 pažymoje dėl nuosavybės teisių patvirtinančių dokumentų Nr. 47 (t. 1, b. 1. 15) pažymėta, kad pagal P. B. (mirusio) pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus į buvusio savininko A. B. 1,82 ha žemę (Kauno valstybinio archyvo 1991 m. lapkričio mėn. pažyma Nr. B-488; giminystės ryšį įrodantys dokumentai) atliktas žemės paskirstymas: A. M. 1,82 ha; P. B. - 1,82 ha; V. B. - 0,91 ha; E. B. - 0,91 ha. Ieškovė į šią pažymą, kaip pretendentė į A. B. žemę, neįrašyta. 2005-11-14 žemės sklypo ribų paženklinimo aktuose ir žemės sklypų ribų paženklinimo abrisuose (t. 1, b. 1. 60-67) savininku įrašytas P. B., suformuluojant jo vardu du žemės sklypus: 287/937-1 plotas 0,255 ha ir 287/937-3 plotas 0,220 ha. Šiuose aktuose ieškovė pasirašė, nurodydama save kaip mirusio P. B. turto paveldėtoją, o ne kaip pretendentę į grąžinamą žemę. Šie dokumentai patvirtina, kad P. B. buvo išreiškęs savo valią grąžinti jo vardu jo tėvo A. B. nusavintą žemę, o taip pat patvirtina ir tai, kad ieškovė A. B. nuosavybės teisių atkūrimo byloje užfiksuotus veiksmus atliko kaip P. B. turto paveldėtoja, o ne kaip pretendentė į grąžinamą žemę. Teismas nevertino aplinkybių, kad ieškovė 2006-02-07 Sprendimo pagrindu kreipėsi į notarų biurą ir 2006-03-02 paveldėjo P. B. vardu atkurtą nuosavybę į du žemės sklypus (0,255 ha ir 0,22 ha ploto), įregistravo nuosavybės teisę VĮ Registrų centre šio paveldėjimo liudijimo pagrindu. Teismas taip pat neįvertino, kad ieškovė neginčijo 2006-02-07 Sprendimo įstatymo nustatyta tvarka, tuo išreikšdama savo sutikimą, kad šie administraciniai aktai yra teisėti. Ieškovė paveldėtu turtu disponavo kaip mirusio P. B. įpėdinė ir vieną žemės sklypą, 0,22 ha ploto, 2006-04-22 pardavė L. G. ir E. R. G.. Šių aplinkybių teismas taip pat nevertino, kaip ieškovės sutikimo su nuosavybės atkūrimo į žemę būdu, kurio pagrindu ji paveldėjo P. B. vardu grąžintą žemę, todėl, kad jai buvo žinoma, jog ji nėra pripažinta pretendente į senelio A. B. žemę.

Atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba apeliaciniu skundu (t. 4, b. l. 12-15) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010-11-24 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti.

Atsakovė nurodo, kad A. B. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantys pretendento P. B. giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai bei ta aplinkybė, kad A. M. 1991-09-09 prašyme atkurti nuosavybės teises savo brolį P. B. nurodė pretendentu į nuosavybės teisių atkūrimą, buvo pakankamas pagrindas institucijai, vykdančiai nuosavybės teisių atkūrimą, pripažinti P. B. pretendentu į nuosavybės teisių atkūrimą (LAT 2003-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-879/2003). Byloje surinkti įrodymai patvirtina faktą, jog ieškovė atkūrimui į A. B. valdytą žemę P. B. vardu neprieštaravo. Aplinkybė, kad kilo ginčas tarp P. B. įpėdinių, nėra pagrindas naikinti Įsakymo ir Sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo P. B. vardu. Teismas, konstatuodamas, kad notarų biuro 2006-03-02 papildomas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas yra naikintinas, nevertino tos aplinkybės, kad šio Liudijimo pagrindu ieškovės įgytas 0,22 ha žemės sklypas (unikalus Nr. 4400-0794-2910) yra parduotas tretiesiems asmenims, ką patvirtina notarų biuro pirkimo–pardavimo sutartis Nr. JV-5099 (LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.) (t. 3, b. l. 8-12). Teismas, atnaujindamas terminą, neatsižvelgė į atsakovės į bylą pateiktą KAVA priimtų aktų įteikimo piliečiams registro išrašą, kuris patvirtina (eilės Nr. 6553), kad ieškovei 2006-02-27 buvo įteikti ginčijami administraciniai aktai. Ieškovė registrų knygoje parašu patvirtino ginčijamų dokumentų gavimo faktą, be to, byloje nėra pateikta įrodymų, jog ieškovė ankščiau dėl objektyvių priežasčių negalėjo kreiptis į teismą pati ar per įgaliotą atstovą (teisininką) ginti savo teisių ar ginčyti nuosavybės teisių atkūrimo fakto P. B. vardu (2009-05-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-649/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A -886/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-04-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-748/2010). Teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. LAT yra konstatavęs, kad nepaisant to, jog administraciniai aktai yra ginčijami bendrosios kompetencijos teisme, vis vien administraciniams teisės aktams ginčyti galioja LR administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nurodytas administraciniam teisės aktui apskųsti vieno mėnesio terminas (LAT 2008-12-23 nutartis c. b. Nr.3K-3-588/2008; 2010-06-28 nutartis c. b. Nr. 3K-3-298/2010). Šiuo atveju ieškovė apie ginčijamus įsakymus sužinojo 2006-02-27, todėl iš karto galėjo pasinaudoti savo teise kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų teisių gynimo, tačiau ne tik, kad nesikreipė teisinės gynybos, bet ir sąmoningai perleido ginčijamais aktais ir papildomu paveldėjimo teisės liudijimu jai atitekusią turto dalį tretiesiems asmenims. Be to, teismas, konstatuodamas, kad ieškovės teisė reikšti ieškinį ir ginti savo teises į žemę atsirado 2007 m. pavasarį, dar kartą patvirtino faktą, jog byloje nebuvo tinkamai įvertinti surinkti įrodymai, o aktų panaikinimo pagrindas - kilęs ginčas tarp P. B. įpėdinių.

Atsakovė atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 188-189) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010-11-24 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, bei jį grindžia identiškais motyvais, kaip ir savo apeliacinį skundą.

Tretieji asmenys L. G. ir E. R. G. atsiliepimais į apeliacinius skundus (t. 3, b. l. 191-194, 197-199) prašo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

Nustatyta, kad ieškovė yra P. B. (t. 1, b. l. 19), mirusio 1993-05-13, duktė (t. 1, b. l. 20). Ieškovė 1999-08-13 pateikė Kauno rajono Domeikavos apylinkės agrarinės reformos tarnybai prašymą gražinti senelio A. B. turėtą žemę (t. 1, b. l. 13), jos prašymas buvo priimtas. 1991-09-09 A. M. (ieškovės tėvo sesuo) buvo pateikusi prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. B. (tėvo) žemę, prašyme nurodydama kitą įpėdinį P. B. (t. 1, b. l. 58, nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 5 (153), b. l. 28). Be to, 1995-08-07 prašymą taip pat pateikė E. B. (nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 5 (153), b. l. 29), prašyme nurodydamas kitus galimus įpėdinius marčią V. B. (t. y. sutuoktinę B. A. sūnaus A. B., mirusio 1992-05-10) ir marčią V. B. (t. y. sutuoktinę B. A. sūnaus P. B., mirusio 1993-05-13).

Kauno apskrities viršininko 2006-02-07 Įsakymu (t. 1, b. l. 7) į A. B. turėtą nekilnojamą turtą nuosavybės teisės buvo atkurtos sūnui P. B. (mirusiam ieškovės tėvui), marčiai V. B., anūkui E. B. ir pagal 1 priedą, t. y. P. B. (mirusiam) – 0,57 ha, V. B. – 0,35 ha ir E. B. – 0,25 ha; 2006-02-07 Sprendimu (t. 1, b. l. 11) Kauno apskrities viršininkas nusprendė atkurti nuosavybės teises P. B. tenkančią buvusio savininko A. B. nekilnojamojo turto 1,82 ha dalį – 0,57 ha žemės, t. y. grąžinant natūra ,,P. B. 0,47 ha žemės (skl. Nr. 937-1 ir skl. Nr. 937-3) ir 0,10 ha žemės kartu su V. B. 0,10 ha žemės ir Kauno apskrities viršininko administracija 0,10 ha žemės Pelėžirnių take 17, Kaune.“ Sprendimo 4 dalyje nurodyta, jog nuosavybės teisės į 1,25 ha žemės bus atkurta vėliau rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą kitame etape. Šių administracinių teisės aktų pagrindu atsiradusios nuosavybės teisės buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Kadangi P. B. mirė 1993-05-13, Kauno 11-tajame notarų biure 2006-03-02 ieškovei (mirusiojo dukrai) P. B. paveldėjimo byloje Nr. 117/2005 buvo išduotas Papildomas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas (reg. Nr. 11B-638) (t. 1, b. l. 12) į žemės sklypus 0,25 ha (unikalus Nr. 4400-0794-2643) ir 0,22 ha (unikalus Nr. 4400-0794-2910).

Ieškovė šioje byloje pareikštu ieškiniu, ginčydama su nuosavybės teisių atkūrimu jos tėvo P. B. (kaip pretendento) vardu susijusius administracinius aktus ir paveldėjimo teisės liudijimą, siekia būti pripažinta tinkama pretendente atkurti nuosavybės teisę į senelio A. B. žemę ir pakeisti dabar nuosavybės teise valdomo žemės sklypo įgijimo būdą, t. y. jį ne paveldėti, o atkurti į jį nuosavybės teisę pagal specialų LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, nes, ieškovės teigimu, yra pažeidžiami ieškovės interesai, kadangi trečiasis asmuo V. S. (ieškovės velionio tėvo žmona), ieškovei paveldėjus žemę, o ne įgijus specialaus įstatymo tvarka, įgijo teisę pretenduoti į dalį žemės sklypo.

Ieškovė ginčija 2006-02-07 Įsakymą ir Sprendimą, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės P. B. (ieškovės tėvui į jo tėvo žemę), grąžinant natūra žemės sklypą, esantį Kauno r. Salių k., dėl to, kad P. B. pats nebuvo pateikęs prašymo atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį A. B. (savo tėvo) turtą ir todėl, ieškovės teigimu, jis negali būti pripažintas tinkamu pretendentu. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad P. B. (miręs 1993-05-13) nebuvo išreiškęs savo valios dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo į A. B. (savo tėvo) žemę, todėl 2006-02-07 Įsakymą ir Sprendimą aktus dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo P. B. teismas panaikino, laikydamas, kad minėtais aktais jam nuosavybės teisės į tėvo A. B. žemę buvo atkurtos be teisinio pagrindo. Kadangi minėtų aktų pagrindu ieškovei notarų biure 2006-03-02 buvo išduotas papildomas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas (t.1, b. l. 12) (toliau – Liudijimas), o iš neteisės negali kilti teisė, teismas šį Liudijimą P. B. turto paveldėjimo byloje Nr. 117/2005 panaikino.

Kolegijos nuomone, nors pats P. B. ir nebuvo parašęs prašymo dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo, tačiau vis tik buvo išreiškęs savo valią dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (t. y. jo tėvo A. B. žemę) atkūrimo.

Teismas vadovavosi tik ta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos dalimi, pagal kurią asmenys, kurie pretendento prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodyti kaip pareiškėjai, žinomi piliečiai, turėję teisę į turto sugrąžinimą, tačiau patys nepareiškę valios dėl nuosavybės teisių jiems atkūrimo, nepripažįstami pretendentais į nuosavybės teisių atkūrimą. Šiuo pagrindu teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad P. B., kuris buvo nurodytas jo sesers A. M. 1991-09-09 pareikštame prašyme kaip kitas įpėdinis (A. B. sūnus), tačiau pats asmeniškai nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teisių į tėvo žemę, negali būti pripažintas tinkamu pretendentu į nuosavybės teisių atkūrimą. Vadovaujantis nurodyta teismine praktika, teismai, spręsdami klausimus, ar pareiškėjas laikytinas pretendentu į nuosavybės teisių atkūrimą, turi išsiaiškinti, ar pareiškėjas buvo kokiu nors būdu išreiškęs savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, teismas faktiškai niekaip nevertino liudytojo K. P. parodymų, tiktai konstatavo, kad šis liudytojas davė parodymus. Kolegijos nuomone, būtent šio liudytojo K. P. parodymai yra svarbūs nustatyti aplinkybėms, patvirtinančioms, kad P. B., nors ir neparašė prašymo dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę, tačiau savo valią buvo išreiškęs kitais veiksmais. Liudytojas K. P. teismo posėdyje patvirtino, kad jis 1993 m. po Naujų metų sausio mėnesį (t. y. tais pačiais metais, kai Pavelas mirė) vežė P. B. su jo ,,žiguliais“ į Domeikavos žemėtvarkos skyrių, kur buvo tvarkomi jo žemės grąžinimo klausimai, kad priduotų savo gimimo liudijimą. Po apsilankymo žemėtvarkos skyriuje P. B. jam pasisakęs, kad visi dokumentai yra, kad žemę liko išmatuoti ir kad jam apie tai žemėtvarka praneš. Kolegijos nuomone, ši aplinkybė vertintina kaip susijusi su pretendentų nuosavybės teisių atkūrimui būtinų veiksmų atlikimu. Pretendentas privalėjo pateikti žemėtvarkos tarnybai giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinantį dokumentą. Liudytojas K. P. patvirtino, kad P. B. Domeikavos žemėtvarkos skyriui pateikė savo gimimo liudijimą. Kaip matyti iš Nuosavybės teisių atkūrimo bylos, joje P. B. gimimo liudijimai yra pateikti kelis kartus. Bylos lape 24 (prieš tai buvęs bylos lapas 13 perbrauktas) yra liudijimas rusų kalba. Bylos lape 22 esanti gimimo liudijimo rusų kalba kopija (kuri, akivaizdu, jog nušviesta nuo bylos lape 13 buvusio gimimo liudijimo) yra susiūta su gimimo liudijimo vertimu į lietuvių kalbą, atliktu 2004-06-07 (lapas 21). Paanalizavus pirminę buvusią Nuosavybės atkūrimo bylos lapų numeraciją (kuri šiuo metu yra nubraukta), matyti, jog be jokios abejonės dokumentai buvo sunemeruoti ne jų pateikimo tarnybai metu, o vėliau ir ne pagal jų pateikimo tarybai laiką, nes, kaip matyti iš ,,Byloje esamų dokumentų sąrašo“ (b. l. 32), Nr.1 pažymėtas 1995-12-07 E. B. prašymas (dabartinis lapas 29), nors M. A. prašymas, kurio data 1991-09-09, pažymėtas Nr. 8. Vadinasi, iš pirminės numerijos negalima spręsti apie dokumentų pateikimo į bylą laiką. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog byloje yra net du P. B. gimimo liudijimai, iš kurių tik vienas (su vertimu į lietuvių kalbą, lapai 21-22), nukopijuotas nuo byloje jau buvusio ir sunumeruoto gimimo liudijimo (senas Nr. 13), neabejotinai buvo pateiktas jau po B. P. mirties, kolegija, neturėdama pagrindo netikėti liudytojo K. P. parodymais dėl gimimo liudijimo pateikimo 1993 m. sausio mėn., sprendžia, jog šie P. B. veiksmai patvirtina, kad jis asmeniškai dalyvavo nuosavybės teisės į žemę atkūrimo procese kaip pretendentas ir kad jis išreiškė savo valią, kad jam būtų atkurta nuosavybės teisė į jo tėvui priklausančią žemės dalį. Pilietis nuosavybės teisių atkūrimo procese yra silpnesnė šalis, todėl jo veiksmai priklauso nuo institucijų, vykdančių teisių atkūrimo procesą, veiksmų aktyvumo bendradarbiavime su piliečiais, su tikslu užtikrinti jų teisėtus lūkesčius, atkurti nuosavybės teisę į nacionalizuotą žemę.

Be to, teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su žemės grąžinimo procesu. 1993-05-13 P. B. mirė ir jo palikimą nustatytu terminu priėmė jo žmona V. B., su kuria P. B. buvo susituokęs dar 1977 m.) (dabartinė pavardė – V. S.), kuri paveldėjimo liudijimo pagrindu kreipėsi į Domeikavos žemėtvarkos skyrių kaip mirusio pretendento į A. B. žemę įpėdinė Piliečių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 2 str. 2 d. pagrindu. Žemėtvarkos skyrius įrašė V. B. į E. B. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos lapas 29), 1993-12-20 (t. y. po P. B. mirties) tarp A. M. ir V. B. (šioje byloje trečiasis asmuo V. S.) dėl grąžintinos A. B. (5,46 ha) nuosavybės teisės į namų valdos žemę atstatymo tvarkos (kiekvienai po 2,73 ha) buvo pasirašytas susitarimas (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos lapas 3). Šis susitarimas patvirtina, kad P. B. Domeikavos žemėtvarkos buvo pripažintas pretendentu į A. B. žemę. KAVA Kauno rajono Žemėtvarkos skyrius 1996-12-10 išdavė pažymą V. B. dėl buvusio savininko A. B. žemės (5,46 ha) suskirstymo lygiomis dalimis pretendentams: A. M. - 1,82 ha; V. B. - 1,82 ha; V. B. - 1,82 ha (Nuosavybės teisių atkūrimo byla lapai 35-36). 2004-06-29 pažymoje dėl nuosavybės teisių patvirtinančių dokumentų Nr. 47 (Nuosavybės teisių atkūrimo byla lapas 65) pažymėta, kad pagal P. B. (mirusio) pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus į buvusio savininko A. B. 1,82 ha žemę (Kauno valstybinio archyvo 1991 m. lapkričio mėn. pažyma Nr. B-488; giminystės ryšį įrodantys dokumentai), atliktas žemės paskirstymas: A. M. 1,82 ha; P. B. - 1,82 ha; V. B. - 0,91 ha; E. B. - 0,91 ha. Ieškovė į šią pažymą (kuri yra nenuginčyta ir galiojanti), kaip pretendentė į A. B. žemę, neįrašyta. Be to, 2005-11-14 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktuose (1 t., b. l. 60, 63) ir žemės sklypų ribų paženklinimo lauke abrisuose (t. 1, b. 1. 61, 64), kurie taip pat yra nenuginčyti ir galiojantys, žemės savininku įrašytas P. B., suformuluojant jo vardu du žemės sklypus: 287/937-1 plotas 0,25 ha ir 287/937-3 plotas 0,22 ha. Pažymėtina, jog šiuose aktuose pasirašė ieškovė, nurodydama save kaip mirusio P. B. turto paveldėtoją, o ne kaip pretendentė į grąžinamą žemę, nors pati 1999-08-13 prašymu (1 t., b. l. 13 buvo kreipusis dėl senelio žemės grąžinimo kaip anūkė. Nurodyti dokumentai patvirtina, kad ieškovė A. B. nuosavybės teisių atkūrimo byloje užfiksuotus veiksmus atliko kaip P. B. turto paveldėtoja, o ne kaip pretendentė į grąžinamą žemę, tokiu būdu pritardama P. B. išreikštai valiai grąžinti jo vardu, jo tėvo A. B. nusavintą žemę.

Be to, kolegijos nuomone, teismas be jokio pagrindo nevertino aplinkybių, kad ieškovė 2006-02-07 Sprendimo pagrindu kreipėsi į notarų biurą ir 2006-03-02 paveldėjo P. B. vardu atkurtą nuosavybę į du žemės sklypus (0,25 ha ir 0,22 ha ploto) papildomo paveldėjimo liudijimo pagrindu (1 t., b. l. 12) bei 2006-03-03 įregistravo nuosavybės teisę VĮ Registrų centre (1 t., b. l. 17-18). Vadinasi, ieškovė tuo metu jau žinojo apie 2006-02-07 Sprendimą ir su juo sutiko. Ieškovė paveldėtu turtu disponavo kaip mirusio P. B. įpėdinė ir vieną 0,22 ha ploto žemės sklypą 2006-04-22 pardavė L. G. ir E. R. G. (t. 1, b. l. 95-99)). Šių aplinkybių teismas taip pat nevertino, kaip ieškovės sutikimo su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu mirusio P. B. vardu. Kolegijos nuomone, šios aplinkybės taip pat patvirtina, jog ieškovei jau tuo metu buvo žinoma, kad ji nėra pripažinta pretendente į senelio A. B. žemę.

Visos šios nustatytos aplinkybės, A. B. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantys pretendento P. B. giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai bei tai, kad A. M. 1991-09-09 prašyme (t. 1, b. l. 58) jos brolis P. B. buvo nurodytas pretendentu į nuosavybės teisių atkūrimą, kolegijos nuomone, buvo pakankamas pagrindas institucijai, vykdančiai nuosavybės teisių atkūrimą, pripažinti P. B. pretendentu į nuosavybės teisių atkūrimą (LAT 2003-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-879/2003), tuo labiau, kad pati ieškovė atkūrimui į A. B. valdytą žemę P. B. vardu tam tikrą laiką neprieštaravo, pati atliko aktyvius veiksmus įteisinant žemės nuosavybę ir dalimi paveldėtos žemės disponuojant. Vien tai, jog po nuosavybės teisių atkūrimo ir P. B. turto paveldėjimo įstatymo nustatyta tvarka kilo ginčas tarp P. B. įpėdinių (t. y. jo nesantuokinės dukros (ieškovės) ir jo sutuoktinės (trečiojo asmens), kolegijos nuomone, nėra pagrindas naikinti ginčijamų aktų dėl nuosavybės teisių atkūrimo P. B. vardu bei pačios ieškovės išsiimto paveldėjimo teisės liudijimo.

Dėl ieškinio senaties

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo 1997-07-01 įstatymo Nr. VIII-359, 19 str. 1 d. reglamentuoja, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 d. nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos.

Atsakovės pateiktas į bylą KAVA priimtų aktų įteikimo piliečiams registro išrašas (t. 3, b. 1. 78) patvirtina (eilės Nr. 6553), kad ieškovei 2006-02-27 buvo įteikti 2006-02-07 Įsakymas ir Sprendimas (ieškinys teismui pateiktas 2007-04-13). Ieškovė registrų knygoje savo parašu patvirtino ginčijamų dokumentų gavimo faktą. Vadinasi, ginčo administracinių aktų įteikimo ieškovei diena (2006-02-27) laikytina ginčo administracinių aktų apskundimo termino pradžia, nes ieškovei jau tada turėjo būti žinoma, kad nuosavybės teisės į jos senelio A. B. žemės 0,57 ha dalį atkurtos ieškovės tėvo P. B. vardu, o ne pačios ieškovės vardu, kaip pretendentei, 1999 m. padavusiai prašymą dėl nuosavybės teisės atkūrimo į senelio A. B. žemę.

Iš ieškovės tolimesnių veiksmų neabejotina, kad ji nesiruošė pasinaudoti savo teise apskųsti ginčo aktus, nes nepasibaigus apskundimo terminui - 2006-03-02 (apskundimo terminas 30 d.) - ieškovė paveldėjo P. B. vardu atkurtą nuosavybės teisę į žemę, į kurią daiktinės teisės buvo įregistruotos VĮ Registrų centre P. B. vardu. Ieškovės vardu nuosavybė teisė į P. B. paveldėtą žemę buvo įregistruota VĮ Registrų centre 2006-03-03. 2006-04-20 ieškovė dalį (žemės 0,2200 ha sklypą) pardavė tretiesiems asmenims E. R. G. ir L. G. (t. 3, b. l. 8-12). Nustatytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė visoje apimtyje realizavo savo nuosavybės teisę į žemę, ir nuosavybės įgijimo būdas (paveldėjimas) neigiamai neįtakojo jos nuosavybės teisės bei kitų interesų.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ieškinio senaties termino pradžią skaičiavo nuo 2007 m. pavasario, t. y. nuo to momento, kai ieškovė, jos teigimu, sužinojo apie jos tėvo turėtą sutuoktinę – V. S. (apeliantę). Iš bylos Nr. A2-1642-375/2007 matyti, kad 2007-02-06 teismo posėdyje (bylos Nr. A2-1642-375/2007 t. 2, b. l. 82 kita pusė) ieškovė pareiškė: „aš prašau padalinti visą turtą V. S. ir man pagal įstatymą. Aš V. S. siūlau taikos sutartį. Sužinojau, kad tėvas turi žmoną, tada, kada atsiuntė man dokumentus“. Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovė sužinojo apie tai, kad P. B. turi žmoną, reiškiančią ieškovei pretenzijas dėl P. B. turto, anksčiau nei 2007 m. pavasarį.

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo kitą nei teismas momentą, nuo kurio sužinojo apie savo pažeistą teisę, t. y. kad, kilus ginčui dėl paveldimo turto, ji sužinojo, kad jos tėvas P. B. nėra pateikęs prašymo atkurti nuosavybės teises į A. B. žemę. Ieškovė nurodė, kad šias aplinkybes sužinojo, kai trečiasis asmuo, kurio tikslių duomenų ir giminystės ryšio su jos tėvu P. B. nenurodė, pareiškė 2007 m. pavasarį pretenzijas į P. B. vardu atkurtas ir ieškovės paveldėtas nuosavybės teises į žemę. Ieškovė nenurodė tikslios datos, kada trečiasis asmuo pareiškė jai minėtas pretenzijas, o ieškovės nurodyta data (2007 m. pavasaris) neapibrėžia konkretaus mėnesio dienos, nuo kurios ieškovė suvokė apie savo teisės pažeidimą ir nuo kurios dienos prasideda senaties termino eigos pradžia. Be to, šie ieškovės parodymai prieštaringi ir nesutampa su ieškovės parodymais, dėl tų pačių aplinkybių duotais 2010-11-11 teismo posėdyje, kuriame ieškovė paaiškino: „...susipažinau su V. S. pareiškimu, kuriuo ji prašo atnaujinti procesą. Procese dalyvavau. Nesikreipiau dėl pažeistos teisės gynimo, nes buvau tikra, kad V. S. žemė nepriklauso“ (t. 3, b. 1. 129).

Be to, pažymėtina, jog ieškovė nėra nurodžiusi svarbių priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, ir sukliudžiusių jai laiku, nepasibaigus priimtų administracinių aktų apskundimo terminui, kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Ieškovė patikslintame ieškinyje (t. 3, b. 1. 90-92) nurodo, kad 1999-08-13 pateikė Kauno rajono Domeikavos apylinkės agrarinės reformos tarnybai prašymą grąžinti senelio turėtą žemę, kad jos prašymas buvo priimtas bei kad jai buvo žinomi kiti pretendentai, kurie pateikė prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio A. B. žemę, t. y. dukra A. M., anūkas E. B., A. B. sūnus, taip pat V. B. turto paveldėtojas. Ieškovės nurodomos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad ieškovei buvo žinomi (turėjo būti žinomi iš Nuosavybės teisių atkūrimo bylos) visi pretendentai (tame tarpe ir P. B.) į senelio žemę ir kad ji 1999-08-13 paduodama prašymą turėjo teisėtus lūkesčius, kad nuosavybės teisės į dalį senelio žemės bus atkurtos jos vardu, o ne tėvo P. B. vardu, nes priešingu atveju ji nebūtų kreipusis su prašymu praėjus tokiam ilgam laikui po tėvo P. B. mirties (mirė 1993-08-13). Ieškovė 2006-02-27, kai jai buvo įteikti ginčo aktai dėl nuosavybės teisės atkūrimo P. B. į dalį A. B. žemės, kolegijos nuomone, privalėjo suprasti, kad jos 1999-08-13 prašymas dėl nuosavybės teisės į A. B. žemės dalį nėra patenkintas. Teismas, spręsdamas, ar senaties terminas buvo iš tiesų praleistas, neteisingai šioje byloje pritaikė LAT nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-1123/2002, 3K-3-578/2007 ir 3K-7-38/2008, nes šiose bylose LAT suformavo praktiką dėl senaties taikymo termino bylose, kuriose pažeistas viešasis interesas ir bylos buvo inicijuotos pagal prokurorų ieškinius, tačiau šios bylos negali būti taikomos esamos bylos aplinkybėms. Ieškovės interesas pakeisti nuosavybės teisės įgijimo būdą, t. y. panaikinti nuosavybės teisių įgijimą – paveldėjimą, ir nuosavybės teisę įgyti pagal specialųjį įstatymą, atkuriant nuosavybės teises į nacionalinį turtą, taip pažeidžiant kito paveldėtojo, mirusio tėvo žmonos teisę į paveldėjimą, prieštarauja visuomenės interesui. Ieškovė, įgyvendindama savo teises į nuosavybės įgijimą ir naudodamasi savo laisvėmis pasirinkti nuosavybės įgijimo būdą, privalo laikytis LR Konstitucijos ir įstatymų, nesuvaržyti kitų paveldėtojų teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Teismas nesivadovavo Konstitucijos 28 str. nuostata, pažeidė vieną iš pagrindinių teisinės valstybės principų - piliečių lygybės principą, kuris įtvirtintas Konstitucijos 29 str.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina (CPK 330 str., 329 str. 1 d.) ir priima naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmeta (CPK 326 str. 1 d. 2 p.) bei priteisia iš ieškovės valstybei teismo turėtas procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

Patenkinus apeliacinius skundus, iš ieškovės trečiajam asmeniu V. S. priteistina 133 Lt už apeliacinį skundą bei 1.440 Lt už advokatės pagalbą apeliacinės instancijos teisme (iš turėtų 2.000 Lt išlaidų), atsižvelgiant į tai, kad turėtos išlaidos viršija maksimalius Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus kriterijus (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą 1.200 Lt bei už 2 val. dalyvavimą teismo posėdžiuose po 0,15 MMA už 1 val. ( 1.200 Lt + 240 Lt.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

apeliacinius skundus tenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 269,33 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (mokama į sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB. Banko kodas 73000, lėšų gavėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovės G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 133 Lt už apeliacinį skundą bei 1.440 Lt už advokatės pagalbą apeliacinės instancijos teisme.