- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-05
- Bylos Nr.
- II-29-1046/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00922-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė
- Nukentėjusysis
- I. Č.
- Pareiškėjas
- M. B.
institucijos, priėmusios nutarimą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos atstovui E. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko E. K. 2017 m. lapkričio 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiamu nutarimu M. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį buvo nubaustas 75 Eur bauda už tai, kad jis 2017 m. lapkričio 2 d., 18.03 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas žiedine sankryža, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, keisdamas važiavimo kryptį nepaliko saugaus atstumo iš dešinės ir susidūrė su iš dešinės (arčiau dešiniojo krašto) važiavusiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 ir 127 punktų reikalavimus.
2017 m. gruodžio 19 d. Panevėžio apylinkės teisme gautas M. B. skundas, kuriuo jis prašo 2017 m. lapkričio 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skundas motyvuojamas tuo, kad skundžiamame nutarime nurodytos neteisingos faktinės bylos aplinkybės. Kaip matyti iš jo (pareiškėjo) paaiškinimo, savo automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo žiedinėje sankryžoje. Automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas I. Č., į žiedinę sankryžą įvažiavo iš (duomenys neskelbtini) gatvės, nepraleido jo (pareiškėjo) vairuojamojo automobilio ir atsitrenkė į jo priekinę dalį. Prieš pat susidūrimą, bandydamas išvengti kontakto, suktelėjo savo automobilį kairiau, tačiau išvengti susidūrimo nepavyko. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į jo (pareiškėjo) automobilio dešinę pusę. Šiuos parodymus patvirtino ir liudytojas L. Ž., kuris nurodė, kad I. Č. vairuojamas automobilis į žiedinę sankryžą įvažiavo iki jo (pareiškėjo) automobilio likus tik 5 metrams. Toks atstumas yra per mažas suspėti sureaguoti ir sustabdyti 45 km/h judantį automobilį. Be to, liudytojas patvirtino, kad jis (pareiškėjas) suktelėjo savo automobilį kairiau, siekdamas išvengti susidūrimo, tačiau I. Č. vairuojamas automobilis vis vien atsitrenkė į jo (pareiškėjo) automobilio dešinę pusę. Nutarime nurodyta neteisinga aplinkybė, kad jis (pareiškėjas) keitė važiavimo kryptį. Buvo priešingai, važiavo savo važiuojamąja juosta, o I. Č. vairuojamas automobilis, įvažiavęs į žiedinę sankryžą, tiesiog trenkėsi į jo (pareiškėjo) automobilį. Visos šios aplinkybės rodo, kad I. Č., įvažiuodama į žiedinę sankryžą, nepraleido žiedinėje sankryžoje važiuojančio jo (pareiškėjo) vairuojamo automobilio, todėl yra kalta dėl šio eismo įvykio kilimo ir todėl būtent ji turėjo būti patraukta administracinėn atsakomybėn.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusi institucija su M. B. surašytame skunde išdėstytu reikalavimu nesutinka. Mano, kad skundžiamas 2017 m. lapkričio 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus į visas bylai reikšmingas aplinkybes.
Šalies argumentai
M. B. ir jo atstovas teismo posėdžio metu palaikė skunde išdėstytus motyvus ir skundą prašė tenkinti.
M. B. teisme papildomai paaiškino, kad važiavo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės žiedu link (duomenys neskelbtini) gatvės pirma eismo juosta maždaug 45 km/h greičiu. Buvo prastas oras, dargana. Priekyje automobilių nebuvo, iš galo antra juosta gana dideliu atstumu važiavo vienas automobilis. Privažiavus (duomenys neskelbtini) gatvę, antroje eismo juostoje stovėjo mašinos ir laukė, kada galės įvažiuoti į žiedą ir praleidinėjo jį (M. B.), o iš pirmos juostos, jau būnant ties (duomenys neskelbtini) gatve, išvažiavo automobilis. Nepristabdė ir nepraleido įvažiuojančio automobilio, nes jo (M. B.) kelias pagrindinis ir iš šalutinio kelio įvažiuojantys automobiliai turi vadovautis kelio ženklais „duokite kelią“. Važiavo leistinu greičiu, niekur neskubėjo. Prieš įvažiuodama į žiedinę sankryžą I. Č. nebuvo sustojusi ir įvažiuodama į sankryžą pastojo kelią bei bandė iš karto įvažiuoti į antrą eismo juostą, t. y. sudarė kliūtį. Pamatęs kliūtį, stengėsi jos išvengti. Bandydamas išvengti susidūrimo, suko kairiau, bet dar daugiau pasukti negalėjo, nes dar kairiau važiavo automobilis. Stabdyti automobilio visai irgi negalėjo, nes iš galo važiavo kitas automobilis, todėl pristabdė tik minimaliai. Susidūrimas įvyko viduryje kelio, t. y. 5 m nuo vieno ir nuo kito kelio krašto. Pirmiausia su priekiniu buferiu ir žibinto kampu trenkėsi į nukentėjusiosios automobilio priekinį sparną, kadangi jo (M. B.) automobilis yra džipas, taigi aukštesnis. Po susidūrimo susiglaudę nuvažiavo apie 15 metrų. Sustojo pirmas, o nukentėjusioji sustojo po to. Prieš susidūrimą I. Č. automobilis buvo daugiau kampu, o jis (M. B.) važiavo tiesiai, bet po susidūrimo, abu automobiliai susiglaudė šonais. Pagal šukių nuotraukas galima matyti, kad susidūrimas įvyko dėl to, kad I. Č., įvažiuodama į žiedinę sankryžą, taikė ne į pirmą juostą, o į antrą, ir dėl to įvyko susidūrimas, o jos mašina įvažinėjo kampu ir smūgis buvo į priekinę automobilio dalį. Jeigu I. Č. būtų iš to kelio išplatėjimo važiavusi tik pirma juosta, jis (M. B.), pasukęs į kairę, būtų išvengęs susidūrimo. Jeigu I. Č. būtų važiavusi į (duomenys neskelbtini) gatvę, būtų nesusidūrę, nes tame kelio ruože laisvai telpa trys automobiliai.
Nukentėjusioji I. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad važiavo (duomenys neskelbtini) gatve ir, privažiavusi žiedinę sankryžą, važiavo pirma eismo juosta, o iš paskos priartėjo dar vienas automobilis antroje eismo juostoje. Priartėjusi prie žiedo matė, kaip žiedu pravažiavo automobilis, pristabdė, bet visiškai sustojusi nebuvo, pažiūrėjo į kairę ir matė, kad jokios kliūties iš kairės nėra, tik matė, kad tuo metu iš Janonio gatvės į žiedą įvažinėja automobilis, kuris buvo pakankamai toli, kad pati spėtų įvažiuoti į sankryžą. Taigi, kai įsukinėjo į sankryžą, M. B. automobilis buvo ganėtinai toli. Neįsidėmėjo nei koks ten automobilis, nei jo spalvos. Įvažiavusi į sankryžą ir važiuodama pirma eismo juosta maždaug 30 km/h greičiu, jau visiškai ištiesinusi automobilį pajuto smūgį. Iš pradžių net nesuprato, kas įvyko, o po to suprato, kad trenkėsi kitas automobilis. Smūgis buvo į priekinį ratą, sparną ir veidrodėlį. Po smūgio abu automobiliai dar šiek tiek pavažiavo į priekį atsiskyrę. Suvokusi kas atsitiko iš karto sustojo. Negali būti, kad M. B. automobilis buvo už 5 metrų nuo jos (I. Č.) automobilio, nes susidūrimas turėjo įvykti beveik iš karto. Kai susidūrė, jau buvo beveik pravažiavusi (duomenys neskelbtini) gatvę. Iš schemos gal ir atrodo, kad ties (duomenys neskelbtini) gatve, bet po avarijos visi automobiliai, kurie negalėjo pravažiuoti, suko į (duomenys neskelbtini) gatvę ir apvažiuodavo, ten šukės jiems netrukdė. Buvo nubrozdintos jos automobilio durys ir galinis sparnas. Išlipusi iš automobilio pamatė kitą išlipusį vairuotoją ir jo iš karto paklausė, ar jį užmetė, nes buvo ganėtinai slidu. Rikiuotis į antrą juostą jai (I. Č.) nereikėjo, nes norėjo išvažiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę ir ten galėjo važiuoti tik iš pirmos eismo juostos. Priekyje nebuvo jokių kliūčių, kad būtų reikėję rikiuotis į antrą juostą. Žiede yra dvi eismo juostos. Nežino, kaip šukės atsirado labiau antroje juostoje, t. y. už 5,30 m nuo krašto. Gal nuo smūgio šukės išsibarstė plačiau.
Liudytojas L. Ž. parodė, kad stovėjo prie žiedinės sankryžos kairėje – antroje (duomenys neskelbtini) gatvės eismo juostoje. Priešais stovėjo dar vienas automobilis, pats buvo antras. Su kita mašina praleidinėjo žiedu važiuojančias mašinas. Iš dešinės pirma eismo juosta atvažiavo minivenas, o iš kairės važiavo džipas ir jie susidūrė dešinėje eismo juostoje ne visai žiede. Minivenas nebuvo visiškai įvažiavęs į žiedinę sankryžą. Minivenas džipui kirto skersai. Džipas lyg ir suko į kairę, siekdamas išvengti susidūrimo, bet vis tiek susidūrė ties įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Džipas važiavo pirma žiedinės sankryžos juosta, o minivenas irgi įsuko į žiedo pirmą juostą. Nematė, ar minivenas rikiavosi į antrą juostą, bet jie susidūrė pirmoje eismo juostoje. Žiedas tada dar buvo be pažymėtų eismo juostų. Kurioje eismo juostoje įvyko susidūrimas, sprendžia iš patirties, daug metų vairuoja ir ten važiuoja. Į kairę minivenas nesuko. Gerai neprisimena, bet po įvykio galėjo sakyti, kad „man stovint antroje juostoje, pirmoje juostoje stovintis automobilis įvažiavo į sankryžą“. Negali paaiškinti tokio savo paaiškinimo, kad „džipas suko kairiau, kad išvengtų susidūrimo, o minivenas suko dešiniau ir jie susidūrė“. Gal ne taip išsireiškė. Norėjo pasakyti, kad iš pradžių minivenas pasuko dešiniau, kadangi pirmiausia reikia įvažiuoti į žiedą sukant dešiniau. Oro sąlygos buvo prastos, lynojo, buvo tamsu. Eismas buvo gana didelis, nes piko valandos, buvo daug šviesų. Nematė, kurios automobilių vietos buvo apgadintos, nes nuvažiavo ir ten nesustojo.
Institucijos, priėmusios nutarimą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos – atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jokių įrodymų, jog susidūrimas įvyko I. Č. įvažiuojant į žiedinę sankryžą ir sudarant kliūtį žiedu važiuojančiam M. B. automobiliui, nėra. Priešingai, šukės po susidūrimo buvo 20 m atstumu už gatvių sankirtos. Ekspertizės akte yra įvertinti tiek I. Č., tiek M. B. veiksmai. Susidūrus dviem važiuojantiems automobiliams, ir vieno, ir kito asmens veiksmai nebuvo priimtini, bet šiuo atveju reikėtų vertinti tik M. B. veiksmus, nes I. Č. nebuvo pateikti jokie kaltinimai. Ir reikėtų vertinti įrodymus, ar M. B. padarė KET pažeidimus, ar ne. Ekspertai dar tiksliau apskaičiavo ir nustatė, kad jeigu M. B. automobilis buvo apie 17 m atstumu nuo I. Č. automobilio, kada iškilo grėsmė saugumui, jo veiksmai buvo nepriimtini, nes jis galėjo reaguoti, suvaldyti savo automobilį ir jį sustabdyti, bet to nepadarė. Įvertinus abiejų automobilių greičius ir trajektorijas, užtenka 17 m, kad M. B. reaguotų į kliūtį iš šalutinės gatvės. Protokolas buvo surašytas iš esmės remiantis tik M. B. parodymais, duotais po eismo įvykio. Pagal M. B. parodymus ir eismo įvykio schemą iki I. Č. automobilio, kurį jis pamatė įvažiuojantį į žiedinę sankryžą, turėjo būti apie trisdešimt metrų, o tai yra dvigubai daugiau nei atstumas, kurį apskaičiavo ekspertai ir kurio reikėjo spėti sureaguoti į kliūtį. Taigi M. B. turėjo 30 m atstumą, kuriuo galėjo naudotis, kad išvengtų susidūrimo. Tačiau kaip jis pats rašo paaiškinime, nieko nedarė ir važiavo toliau, nes manė, kad tas automobilis nusuks dešiniau ir jie nesusidurs. M. B., pastebėjęs kliūtį, nesiėmė priemonių, kad išvengtų susidūrimo. Nespėti sureaguoti galima nebent tais atvejais, jeigu kliūtis, t. y automobilis, atsiranda staiga, netikėtai. Šiuo atveju atstumas iki kliūties buvo apie 30 metrų. Todėl mano, kad M. B. atžvilgiu priimtas nutarimas yra teisėtas ir prašo palikti jį galioti.
Skundas netenkinamas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Pareiškėjas bei jo atstovas kritikuoja Institucijos nutarimą, kur nustatyta ir įrodyta, kad M. B. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, nes jis 2017 m. lapkričio 2 d., 18.03 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas žiedine sankryža, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, keisdamas važiavimo kryptį nepaliko saugaus atstumo iš dešinės ir susidūrė su iš dešinės (arčiau dešiniojo krašto) važiavusiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) M. B. savo kaltės nepripažįsta. Iš esmės pareiškėjas ginčija surinktų įrodymų vertinimą kaltės aspektu, tvirtindamas, kad ne jis kaltas dėl atsitikusio eismo įvykio, o būtent nukentėjusioji I. Č., kuri vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini). Tačiau, teismo vertinimu, administracinis nusižengimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, skundžiamu Institucijos nutarimu, fotonuotraukomis, eismo įvykio vietos schema, papildomais duomenimis apie eismo įvykį bei kitais įrodymais.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad eismo įvykis įvyko žiedinėje sankryžoje. Pareiškėjo M. B. automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į žiedinę sankryžą iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir važiavo žiedu tolyn, o I. Č. automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į žiedinę sankryžą įvažiavo iš (duomenys neskelbtini) gatvės pirmos eismo juostos ir taip pat važiavo žiedu. I. Č. automobiliui įvažiavus į žiedinę sankryžą ir ja pavažiavus 23 metrus, įvyko eismo įvykis, kurio metu M. B. automobilis atsitrenkė į nukentėjusiosios I. Č. automobilį. Tiek byloje esančios fotonuotraukos, tiek ir papildomi duomenys apie eismo įvykį bei pačių eismo įvykyje dalyvavusių asmenų paaiškinimai patvirtina, kad susidūrimas iš pradžių įvyko automobilių priekinėmis šoninėmis dalimis, o vėliau automobiliai kontaktavo labiau šonais ir dar šiek tiek pavažiavo į priekį kol galutinai sustojo. M. B. iš karto po įvykio rašytiniame paaiškinime nurodė, kad tuo metu buvo žiedo pirmos juostos viduryje ir, stengdamasis nesusidurti su į iš (duomenys neskelbtini) gatvės įvažiavusiu automobiliu, šiek tiek suko į kairę. Daugiau sukti negalėjo, nes per veidrodėlį matė, kad žiedo antra juosta važiuoja automobilis, todėl turėjo palikti vietos jam pravažiuoti. Šonu susilietė su iš (duomenys neskelbtini) gatvės įvažiavusiu automobiliu, pirmas susidūrimo kontaktas buvo automobilių priekiais, bet kadangi kelio trajektorija netiesi, toliau judėdami glaudėsi šonais. Pamatęs kliūtį nestabdė todėl, kad manė, jog tas automobilis suks dešiniau į (duomenys neskelbtini) gatvę ir jis (M. B.) laisvai pravažiuos. Tačiau automobilis elgėsi atvirkščiai – suko kairiau į antrą žiedo juostą taip užtverdamas kelią. Teisme M. B. jau tvirtino, kad važiavo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės žiedu link (duomenys neskelbtini) gatvės pirma eismo juosta maždaug 45 km/h greičiu. Buvo prastas oras, dargana. Privažiavus (duomenys neskelbtini) gatvę, iš pirmos juostos, jau būnant ties (duomenys neskelbtini) gatve, išvažiavo automobilis. Nepristabdė ir nepraleido įvažiuojančio automobilio, nes jo (M. B.) kelias pagrindinis ir iš šalutinio kelio įvažiuojantys automobiliai turi vadovautis kelio ženklais „duokite kelią“. Prieš įvažiuodama į žiedinę sankryžą I. Č. nebuvo sustojusi ir įvažiuodama į sankryžą pastojo kelią bei bandė iš karto įvažiuoti į antrą eismo juostą, t. y. sudarė kliūtį. Pamatęs kliūtį, stengėsi jos išvengti. Bandydamas išvengti susidūrimo, suko kairiau, bet dar daugiau pasukti negalėjo, nes dar kairiau važiavo automobilis. Stabdyti automobilio visai irgi negalėjo, nes iš galo važiavo kitas automobilis, todėl pristabdė tik minimaliai. Susidūrimas įvyko viduryje kelio, t. y. 5 metrai nuo vieno ir nuo kito kelio krašto. Pirmiausia su priekiniu buferiu ir žibinto kampu trenkėsi į nukentėjusiosios automobilio priekinį sparną, kadangi jo (M. B.) automobilis yra džipas, taigi aukštesnis. Po susidūrimo susiglaudę nuvažiavo apie 15 metrų. Jeigu I. Č. būtų iš to kelio išplatėjimo važiavusi tik pirma juosta, jis (M. B.), pasukęs į kairę, būtų išvengęs susidūrimo. Jeigu I. Č. būtų važiavusi į (duomenys neskelbtini) gatvę, būtų nesusidūrę, nes tame kelio ruože laisvai telpa trys automobiliai. Taigi kaip matyti iš M. B. paaiškinimų duotų iš karto po įvykio ir paskui teisme, jie skiriasi, nes iš karto po įvykio M. B. tvirtino nestabdęs, nes manęs, kad I. Č. suks į (duomenys neskelbtini) gatvę, o teisme jau tvirtino nestabdęs todėl, kad jo kelias važiuojant žiedine sankryža buvo pagrindinis. Tuo tarpu nukentėjusioji I. Č. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad visą laiką važiavo tik pirma žiedinės sankryžos eismo juosta, kadangi jai reikėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę. Taigi važiuoti į antrą eismo juostą jai nebuvo jokios prasmės. Iš karto po įvykio I. Č. paaiškino, kad įvažiavo į žiedinę sankryžą praleidusi žiedu važiuojančius automobilius, sustoti nereikėjo, nes kitą iš Janonio gatvės atvažiuojantį automobilį matė pakankamai dideliu atstumu (apie 15 metrų). Įvažiavusi į pirmą eismo juostą važiavo žiedu taip pat pirma eismo juosta. Pavažiavusi apie 20 metrų (ties sekančiu išvažiavimu, automobilis jau buvo visiškai išsitiesinęs) pajuto smūgį į savo automobilio kairįjį šoną. Susidarė įspūdis, kad tas automobilis trenkėsi visu šonu į jos automobilį todėl, kad jį tiesiog sumėtė dėl per didelio greičio važiuojant netiesia trajektorija, nes lijo, kelio danga buvo slidi. Teisme I. Č. parodė, kad važiavo (duomenys neskelbtini) gatve ir, privažiavusi žiedinę sankryžą, važiavo pirma eismo juosta. Priartėjusi prie žiedo matė, kaip žiedu pravažiavo automobilis, pristabdė, bet visiškai sustojusi nebuvo, pažiūrėjo į kairę ir matė, kad jokios kliūties iš kairės nėra, tik matė, kad tuo metu iš (duomenys neskelbtini) gatvės į žiedą įvažinėja automobilis, kuris buvo pakankamai toli, kad pati spėtų įvažiuoti į sankryžą. Taigi, kai įsukinėjo į sankryžą, M. B. automobilis buvo ganėtinai toli. Įvažiavusi į sankryžą ir važiuodama pirma eismo juosta maždaug 30 km/h greičiu, jau visiškai ištiesinusi automobilį pajuto smūgį. Smūgis buvo į priekinį ratą, sparną ir veidrodėlį. Po smūgio abu automobiliai dar šiek tiek pavažiavo į priekį atsiskyrę. Negali būti, kad M. B. automobilis buvo už 5 metrų nuo jos (I. Č.) automobilio, nes susidūrimas turėjo įvykti beveik iš karto. Kai susidūrė, jau buvo beveik pravažiavusi (duomenys neskelbtini) gatvę. Rikiuotis į antrą juostą jai (I. Č.) nereikėjo, nes norėjo išvažiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę ir ten galėjo važiuoti tik iš pirmos eismo juostos. Priekyje nebuvo jokių kliūčių, kad būtų reikėję rikiuotis į antrą juostą. Žiede yra dvi eismo juostos. Liudytojas L. Ž. tiek teisme, tiek ir iš karto po įvykio taip pat nurodė, kad I. Č. vairuojamas automobilis žiedinėje sankryžoje važiavo pirma eismo juosta. M. B. važiavo taip pat pirma eismo juosta. Automobiliai susidūrė irgi pirmoje eismo juostoje. Taigi iš liudytojo L. Ž. ir nukentėjusiosios I. Č. parodymų akivaizdu, kad I. Č. žiedinėje sankryžoje važiavo tik pirma eismo juosta, kaip ir pats M. B., ir į antrą eismo juostą sukti jokio pagrindo jai nebuvo, kadangi jai reikėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę. Todėl M. B. versija, kad I. Č. jam užkišo savo automobilį rikiuodamasi į antrą žiedinės sankryžos juostą atmestina kaip nepagrįsta. Teismas kritiškai vertina ir 2018 m. kovo 16 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) į trečią ir ketvirtą skundą pateikusio asmens klausimus pateiktas eksperto išvadas, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos veiksmai – iš (duomenys neskelbtini) gatvės pirmos eismo juostos įvažiavusi į S. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvių žiedinę sankryžą, rikiuodamasi į sankryžos antrą eismo juostą, ketindama važiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę link (duomenys neskelbtini) gatvės, nedavė kelio žiedine sankryža važiavusio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui – buvo nepriimtini – bei, kad eismo įvykis įvyko automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai įvažiavus iš (duomenys neskelbtini) gatvės pirmos eismo juostos į S. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvių žiedinę sankryžą ir rikiuojantis į sankryžos antrą eismo juostą, kuria tuo metu važiavo automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip minėta, I. Č. į antrą žiedo eismo juostą nesirikiavo. Antra, M. B., kaip nurodė pats, ir tai patvirtino liudytojas L. Ž., žiedinėje sankryžoje važiavo ne antra, o pirma eismo juosta. Trečia, nors I. Č. iš karto po įvykio duotame paaiškinime nurodė žodžius „man iš žiedo reikėjo išvažiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę link (duomenys neskelbtini) gatvės“, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusioji lietuviškai kalba nelabai tiksliai (yra gimusi Latvijoje) ir šiuo atveju buvo užrašytas netikslus jos pasakymas, kadangi iš plano ir eismo įvykio schemos akivaizdžiai matyti, jog jau įvažiavus į (duomenys neskelbtini) gatvę nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę nėra jokios galimybės, kadangi pastaroji gatvė yra priešingoje pusėje nei (duomenys neskelbtini) gatvė. Ekspertas į tai neatkreipė dėmesio ir šioje dalyje pateikė netikslias išvadas, kuriomis teismas, priimdamas sprendimą, nesiremia. Taip pat nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo atstovo teiginiu, kad kadangi po įvykio šukės buvo išsidėsčiusios 4,6 m atstumu nuo žiedo vidinio krašto, tai reiškia, jog I. Č. bandė rikiuotis į antrą eismo juostą. Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad šukės yra išsidėsčiusios gana plačiai ir jų išsidėstymas buvo pamatuotas tik iš vienos (vidinės) žiedo pusės. Susidūrus automobiliams, šukės pažiro į abi puses, todėl išmatuotas tik vienas 4,6 m atstumas nėra laikytinas tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu aplinkybę, kad I. Č. rikiavosi į antrą eismo juostą.
Ekspertas taip pat nurodė, kad automobilių susidūrimas įvyko tikėtina eismo įvykio vietos schemoje užfiksuoto plastikinių detalių ir stiklo šukių šleifo pradžios zonoje (pirmas atsakymas į skundą pateikusio asmens klausimą). Iš eismo įvykio schemos matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies įsivaizduojamo dešinio krašto tęsinio iki plastikinių detalių ir stiklo šukių šleifo pradžios zonos yra 23 metrai. Taigi akivaizdu, kad susidūrimas įvyko ne iš karto po to, kai I. Č. įvažiavo į žiedinę sankryžą, o jos automobiliui jau gerokai pavažiavus šioje sankryžoje, t. y. pačiame žiede. Todėl netikėti I. Č. paaiškinimu, kad kai pajuto smūgį, jos vairuojamas automobilis jau buvo pilnai ištiesintas, nėra jokio pagrindo. Teismo vertinimu, automobiliai pirmiausia kontaktuoti galėto priekinėmis dalimis ne todėl, kad I. Č. įvažiuodama į žiedą priekiu užkišo kelią M. B. vairuojamam automobiliui, o todėl, kad susidūrimo vietoje, kaip matyti iš žiedinės sankryžos plano (b. l. 31) ir eismo įvykio vietos schemos, yra nelygi trajektorija, todėl abu automobiliai galėjo būti išsidėstę skirtingais kampais.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad I. Č. prieš pat įvykstant eismo įvykiui jau važiavo žiedinės sankryžos pirma eismo juosta pilnai ištiesinusi savo automobilį, todėl tiek I. Č., tiek ir M. B. automobiliai jau buvo lygiareikšmiame kelyje, kur galioja dešinės pusės taisyklės, į tai, kad atstumas nuo įvažiavimo į žiedinę sankryžą iki šukių pradžios buvo pakankamai ilgas (23 metrai) pastebėti kliūtį priekyje ir jos išvengti, laikytina, jog būtent M. B., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 126 ir 127 punkto reikalavimus, žiedinėje sankryžoje esant apsunkintoms eismo sąlygoms (lijo, buvo tamsu ir šlapia), pamatęs kliūtį, nepasirinko saugaus važiavimo greičio bei atstumo ir būtent šie M. B. veiksmai ir buvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti.
Esant tokioms aplinkybėms Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko E. K. 2017 m. lapkričio 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
M. B. skundo netenkinti.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko E. K. 2017 m. lapkričio 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.