Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš jo kalinimo sąlygų kamerų tipo patalpų kamerose laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1d. iki 2016 m. rugsėjo 2 d., paliekamas nenagrinėtu.

Skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl kalinimo sąlygų pažeidimo bendrabučio tipo patalpose laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 21 d. iki 2016 m. rugsėjo 2 d. išskirtinas į atskirą bylą.

Skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo jam kalint uždarosios zonos kamerose laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 21 d. iki 2016 m. liepos 1 d. tenkinamas iš dalies.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I-1516-428/2017 pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Šioje byloje pareiškėjas kelia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. jį kalinant netinkamomis kalinimo sąlygomis kamerų tipo patalpose Nr. 12,17,4,7 ir 26 pažeidžiant reglamentuotą gyvenamojo ploto normą, neužtikrinant higienos normų reikalavimų (oro temperatūros, ventiliacijos, buitinių parazitų), ribojant pasivaikščiojimų laiką ir pan.). Taigi, akivaizdu, kad teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš kalinimo sąlygų kamerų tipo patalpose laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 2 d. paliekamas nenagrinėtas (ABTĮ 105 str. 1 d. 4 p.).

Pareiškėjas teismo posėdyje jam padarytą neturtinę žalą siejo su atsakovo veiksmais, laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 21 d. iki 2016 m. rugsėjo 2 d. jį kalinant bendrabučio tipo patalpose, pažeidžiant reglamentuotą gyvenamojo ploto normą, taip pat dėl bendrų kalinimo sąlygų neatitikties higienos reikalavimams bendrabučio tipo patalpose. Šios aplinkybės nebuvo nurodytos skunde teismui. Taigi, esant iš esmės skirtingam teismo posėdyje išdėstyto skundo pagrindui ir dalykui, byla dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 21 d. iki 2016 m. rugsėjo 2 d. kalinant pareiškėją bendrabučio tipo patalpose išskirtina į atskirą bylą, jai suteikiant numerį Nr.I-1935-422/2017 (ABTĮ 68 str. 2 d.).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad vertinamuoju laikotarpiu pirmą kartą į kamerą pareiškėjas buvo patalpintas 2013 m. lapkričio 4 d. (b.l. 11, 24). Taigi, nagrinėjamoje byloje vertintinos pareiškėjo kalinimo sąlygos Pravieniškių PN-AK uždarosios zonos patalpose, laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 4 d. iki 2016 m. liepos 1 d.

Atsakovo atstovas prašo teismą taikyti pareiškėjo reikalavimui sutrumpintą 3 metų ieškinio senatį.

Pareiškėjas nurodė, kad kamerose buvo pažeista reglamentuota gyvenamojo ploto norma. Tvirtino, kad atsakovas neteisingai skaičiuoja vienam nuteistajam tekusią gyvenamojo ploto normą iš gyvenamosios patalpos bendrojo ploto neatimdamas baldais ir kitais įrenginiais užstatyto kameros ploto.

Atsakovo atstovas į bylą pateikė duomenis (b.l. 24-26), patvirtinančius, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas 2013 m. lapkričio 4 d. buvo patalpintas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 15 penkiolikai parų, šios kameros gyvenamasis plotas 6,37 kv.m., joje įrengtos 2 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam teko 3,18 kv.m.

2014 m. spalio 28 d. pareiškėjas septynioms paroms ir 2015 m. sausio 12 d. penkioms paroms buvo patalpintas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 7, kurios gyvenamasis plotas 14,31 kv.m., joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam šioje kameroje teko 3,58 kv.m. gyvenamojo ploto.

2015 m. rugpjūčio 12 d. pareiškėjas dešimčiai parų uždarytas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 5, kurios gyvenamasis plotas 13,57 kv.m., joje įrengtos 4 gyvenamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,39 kv.m.

2015 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjas patalpintas dvylikai parų į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 11, kurios gyvenamasis plotas 5,84 kv.m., joje įrengtos 2 gyvenamosios vietos, todėl vienam nuteistajam šioje kameroje teko 2,92 kv.m.

Akivaizdu, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui kalint baudos izoliatoriaus kamerose nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje, todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Pažymėtina, kad konstatavus gyvenamojo ploto normos pažeidimą, atsižvelgtina į tai, kad vienam asmeniui tekusį plotą santykinai mažino kamerose buvę baldai ir kiti įrenginiai.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės - negalėjimas kreiptis į atsakovo atstovą dėl netinkamų kalinimo sąlygų dėl pareigūnų grasinimų yra hipotetinio pobūdžio, nes jis nenurodė konkrečių atvejų, kildinamų iš nurodyto pažeidimo, t.y. nenurodė, kada, dėl ko ir į kokį pareigūną kreipėsi, kokie konkretūs pareigūnai, kada ir konkrečiai dėl ko jam grasino, nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, Pravieniškių PN - AK administracijai pareigūnų veiksmų neskundė, nebuvo atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, todėl bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo (pareigūnų) veiksmų neteisėtumą.

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad vienintelis ventiliacijos šaltinis kameroje buvo langas, todėl dėl nepakankamos ventiliacijos, kamerose buvo didelė drėgmė (65 proc.), žiemą temperatūra buvo 10-16 ° C. Nurodytus fizikinius parametrus patvirtinančių įrodymų pareiškėjas teismui nepateikė.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010) (ginčui aktuali akto redakcija galiojusi iki 2015-11-01)) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Higienos normos HN 76:2010 24 punkte nurodyta, jog gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, Taisyklės) 16.10 punkte nurodyta, kad kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad kameros buvo vėdinamos per langus (b.l. 5), atsakovo atstovas pateikė duomenis, kad kamerose buvo įrengta mechaninė patalpų ventiliacijos sistema (b.l. 19-20), tai atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą.

Fizikiniai gyvenamųjų patalpų oro temperatūros, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio parametrai, kuriuos turi atitikti gyvenamosios patalpos, nurodyti Higienos normos HN 76:2010 26 punkte, pagal kurį gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra šiltuoju metų periodu turi būti 18-28°C, santykinė drėgmė 35-65, oro judėjimo greitis – 0,15-0,25 m/s, šaltuoju metų periodu turi būti 18-22°C, santykinė drėgmė 35-60, oro judėjimo greitis – 0,05-0,15 m/s.

Į bylą atsakovo atstovas nepateikė jokių objektyvių duomenų apie baudos izoliatoriaus kamerų, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu kalėjo pareiškėjas, oro temperatūros, santykinės oro drėgmės atitiktį aukščiau nurodytos higienos normos reikalavimams pareiškėjo buvimo jose metu. Tačiau vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK pareigūnus, administraciją ar į Visuomenės sveikatos centrą dėl nepakankamos kamerų ventiliacijos, žemos oro temperatūros bei didelės oro drėgmės nesikreipė, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o šiuo metu pareiškėjo nurodytų faktų dėl nurodytų galimų pažeidimų kamerose pareiškėjo buvimo jose metu dėl praėjusio per ilgo laiko negalima nustatyti, todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamos kamerų ventiliacijos, oro temperatūros, santykinės oro drėgmės, atmestini kaip nepagrįsti. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr. pvz. 2016 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1886-492/2016 ).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčo laikotarpiu jam nebuvo leidžiama turėti šilto pledo, taip pat nebuvo leidžiami trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai.

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 146 str. 1 d. nurodyta, kad baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomi nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų su spauda, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, siųsti laiškų, taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama naudotis stalo žaidimais, televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais, radijo imtuvais bei kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais.

Kadangi byloje nustatyta, jog ginčui aktualiu laikotarpiu tam tikrais periodais pareiškėjas kalėjo baudos izoliatoriaus kamerose (b.l. 26), todėl pagal aukščiau nurodytos teisės normos nuostatas, pareiškėjui, kalint baudos izoliatoriaus kamerose, teisė į pasimatymus bei galimybė turėti šiltą pledą buvo apribota pagrįstai.

Pareiškėjas savo teisių pažeidimą sieja su nenaikinamais buitiniais parazitais (tarakonais) kamerose. Tvirtino, kad čiužiniuose buvo blakių, dėl kurių negalėjo tinkamai išsimiegoti.

Pagal Higienos normos HN 76:2010 60 punktą, laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Minėtoje normoje nurodyta, kad esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją) [4.19], kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka.

Nuteistiesiems išduodamas minkštasis inventorius (čiužinys, pagalvė, antklodė) privalo būti dezinfekuotas (Higienos normos HN 76:2010 65 punktas).

Byloje esantys įrodymai (b.l. 19-20) patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK yra sudariusi su UAB „Dezinfa“ sutartį, pagal kurią įstaigoje teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Kenkėjų naikinimo darbai atliekai 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį Informacija apie suteiktas paslaugas registruojama Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo žurnale. Įrodymų, patvirtinančių, kad minėti sutartiniai įsipareigojimai yra nevykdomi, ar vykdomi netinkamai į bylą nepateikta.

Nors atsakovo atstovas į bylą nepateikė duomenų apie minkštojo inventoriaus dezinfekavimą ginčui aktualiu metu, tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas dėl buitinių parazitų jam keliamų nepatogumų būtų kreipęsis į įkalinimo įstaigos administraciją, visuomenės sveikatos centrą ar kitas kompetentingas institucijas, todėl, nesant tokių duomenų, teismo nuomone, nėra pagrindo šiuo aspektu konstatuoti Pravieniškių PN - AK neteisėtų veiksmų.

Be to, pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventorium (Higienos normos HN 76:2010 58 p.). Pareiškėjas neginčijo aplinkybės, kad jam ar kitiems nuteistiesiems buvo išduodamas valymo inventorius bei priemonės, todėl nepaneigti atsakovo argumentai, kad galimas buitinių parazitų gyvenamosiose patalpose atsiradimas iš dalies galėjo buvo sąlygotas pačių nuteistųjų (tame tarpe ir pareiškėjo) elgesio, netinkamai vykdant ar nevykdant aukščiau nurodytus teisės normų reikalavimus.

Pareiškėjas kėlė pretenzijas dėl senų baldų, tvirtindamas, kad lovos būklė buvo prasta, jam durdavo spyruoklės, todėl negalėjo išsimiegoti, teigė, jog baldai pagaminti seniai.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose (toliau – ir Aprūpinimo normos), patvirtintose 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 nurodyta, kad pataisos namų bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje turi būti vienas stalas. Pagal Aprūpinimo normose nurodyta, jog metalinės lovos naudojimo terminas yra 10 metų, drabužių spintos – 15 metų, pietų stalo ir suolų – 6 metai, spintelių prie lovos – 8 metai.

Atsakovo atstovas nepateikė teismui duomenų apie lovų, spintų bei stalų ir spintelių, kuriais ginčui aktualiu metu naudojosi pareiškėjas būklę, jų eksploatavimo laiką, tačiau teismas, atsižvelgęs į Aprūpinimo normose numatytą baldų naudojimo laiką, pabrėžia, kad iš Aprūpinimo normose nurodyto laiko savaime negalima daryti išvados, jog suėjus šiam laikui baldai buvo netinkami naudoti, juolab, kad atsakovui pareigos suėjus nurodytam laikotarpiui juos pakeisti taip pat nenumato ir Aprūpinimo normos.

Šiame kontekste svarbu yra tai, kad, nors ir pareiškėjas nurodė, jog lova buvo netinkamos būklės, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas būtų skundęsis dėl šių sąlygų, t.y. būtų prašęs išduoti naują lovą ar reiškęs kitokio pobūdžio pretenzijas dėl lovos kokybės. Be to, pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė senos spintos, stalo ir spintelių jam daroma žala, todėl dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo nurodytu aspektu konstatuoti Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad pastatų konstrukcijoje buvo asbesto, kuris kasdien žalojo jo sveikatą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“, Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose.

Pareiškėjas skunde kėlė pretenzijas dėl per trumpo pasivaikščiojimo gryname ore suteikimo. Tvirtino, kad vienos valandos pasivaikščiojimo laikas prieštarauja tarptautiniams teisės aktams, kuriuose nurodyta, jog nuteistasis turi praleisti lauke ne mažiau kaip aštuonias valandas per dieną.

Nuteistųjų teisė kasdien pasivaikščioti gryname ore įtvirtinta Bausmių vykdymo kodekso 103 straipsnyje. Baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomiems nuteistiesiems leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, jiems leidžiama kasdien vieną valandą pasivaikščioti (BVK 146 str. 2 d.). Higienos normos HN 76:2010 11 punkte nurodyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi būti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vieną valandą per dieną būti gryname ore. Nepilnamečiams, moterims, ligoniams, asmens sveikatos priežiūros specialistui rekomendavus, sudaromos sąlygos būti gryname ore 2 kartus per dieną po vieną valandą.

Pareiškėjas neneigė, kad buvo vedamas pasivaikščioti ne mažiau kaip vieną valandą per dieną, todėl neteisėtų atsakovo veiksmų, suteikiant pareiškėjui galimybę pasivaikščioti gryname ore vieną valandą per dieną, nenustatyta. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas patenka į asmenų, kuriems pagal Higienos normos HN 76:2010 11 punkto nuostatas privalo būti sudarytos sąlygos būti gryname ore 2 kartus per dieną po vieną valandą kategorijai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovo atstovą, prašydamas suteikti ilgesnės trukmės pasivaikščiojimą, o šis tokio prašymo netenkinęs, todėl suteikti jam ilgesnį pasivaikščiojimą atsakovo atstovas neturėjo jokio teisinio pagrindo.

Pareiškėjas skunde tvirtino, jog Pravieniškių PN -AK pareigūnai, sprendžiant iš elgesio su pareiškėju, turi sadistinių sveikatos sutrikimų.

Pareiškėjas nenurodė konkrečių pareigūnų, jų vardų, pavardžių, konkrečių pareigūnų elgesio atvejų, iš kurių būtų galima spręsti apie jų netinkamą, žiaurų ar sadistišką elgesį, todėl abstrakčių, niekuo nepagrįstų pareiškėjo samprotavimų pagrindu negali būti konstatuoti neteisėti atsakovo atstovo veiksmai.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė dvasinius skausmus, depresiją buvo sužalota jo sveikata. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje (b.l. 74-80) yra duomenų, jog ginčui aktualiu metu pareiškėjas kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus dėl kosulio, skausmo juosmens srityje bei kitų bendro pobūdžio susirgimų, kuriais, teismo nuomone, paprastai serga ir laisvėje esantys asmenys. Įrašų apie kalinimo sąlygų sukeltus pareiškėjo sveikatos sutrikimus nėra. Į bylą pateiktoje Pravieniškių PN –AK Psichologinės tarnybos vyresniosios specialistės 2016 m. rugsėjo 19 d. pažymoje Nr. 73(2)-241 nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2012 m. vasario 21 d. iki 2016 m. rugsėjo 19 d. į psichologus nėra kreipęsis (b.l. 34).