Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

E.J. apeliaciniu skundu prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 17 d. nutarimą panaikinti ir jo atžvilgiu iškeltą administracinę bylą nutraukti. Apelianto teigimu, teismas pats sau prieštarauja: vienoje vietoje nurodo, kad administracinės bylos aplinkybės iš dalies grindžiamos pažeidėjo bei liudytojų D.Z. ir T.N. parodymais, kitoje - kad pažeidėjo ir liudytojų D.Z., T.T. parodymai vertinami kritiškai. Nesuprantama ir tai, kodėl teismas T.N. parodymų neįvertino kritiškai, nors jis nurodė tas pačias aplinkybes, kaip jis bei liudytojas D.Z. (kad nei vienas iš jų nelaužė tvorų). Teismas nukentėjusių parodymus laikė pagrįstais, kadangi jie išsamiai paaiškino apie pažeidimo padarymo aplinkybes, tačiau teisme nukentėjusieji M.C. ir V.Š. nieko neminėjo apie pažeidimo padarymo aplinkybes, nurodė tik aptiktas sulaužytas tvoras bei pėdsakus šalia jų, jokios kalbos, kad jie matė jį ar kokį nors kitą asmenį, nebuvo. Todėl, apelianto manymu, teismo teiginys, jog jie matė pažeidimo padarymo aplinkybes, atmestinas kaip nepagrįstas ir neatitinkantis tikrovės. Apeliantas pažymi, kad jis ir kiti byloje apklausti liudytojai taip pat išsamiai paaiškino apie jiems žinomas aplinkybes, tačiau to teismui nepakako, kad įvertinti jų parodymus kaip atitinkančius tikrovę. Teismas nutarime taip pat mini, jog nukentėjusieji nustatė asmenį, kuris padarė administracinį teisės pažeidimą (jie pagal pėdsakus atsekė iki namo ir, patikrinę jo avalynės protektoriaus raštą, nustatė, jog tai jo pėdsakai šalia sulaužytų tvorų). Tačiau teismas, apelianto teigimu, nepagrįstai kritiškai įvertino jo ir kitų liudytojų parodymus, pagal kuriuos pėdsakai, aptikti šalia sulaužytų tvorų, neatitiko jo batų protektoriaus pėdsakų. Apeliantas pažymi, jog tai, kad iškvietus policijos pareigūnus, pastarieji neatvažiavo, o pasiūlė su pareiškimu kitą dieną kreiptis į Šalčininkų rajono policijos komisariatą, yra ne jo problema, o Šalčininkų rajono policijos komisariato neveiklumo bei piktnaudžiavimo savo teisėmis faktas (ATPK 248, 256 str.). Apeliantas nurodo veiksmus, kuriuos turėjo atlikti atvykę į įvykio vietą pareigūnai bei ekspertas. Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai vadovavosi nukentėjusiųjų sugebėjimais nustatyti pėdsakuose ir jo batų protektoriaus rašte bendruosius ir individualiuosius požymius. Apeliantas pažymi, kad šalia nukentėjusiųjų sulaužytų tvorų yra kelias, todėl priėjimą prie minėtų tvorų turėjo bet koks asmuo, policijos pareigūnai neužfiksavo, nenufotografavo šios tvoros ir visiškai šalia jos esančio kelio, kuriame buvo pilna visokių pėdsakų. Nesuprantama, kokiu būdu teismas nustatė priežastinį ryšį tarp jo veiksmų ir sulaužytų tvorų. Nesuprantamas ir liudytojo V.A., kurį jis prašė iškviesti, neiškvietimas į teismo posėdį, nors šis asmuo matė sulaužytas tvoras iki jam inkriminuoto pažeidimo padarymo dienos. Aplinkybė, jog buvo apgadintas nukentėjusiųjų turtas, kaip nurodoma, neginčijama, tačiau teismas nepagrįstai remiasi nukentėjusiųjų parodymais dėl apgadintos tvoros vertės, nurodydamas, kad šios vertės niekas neginčija (administracinėje byloje nebuvo nagrinėjamas apgadintų tvorų vertės aspektas). Apelianto manymu, teismas, policijos pareigūnai bei nukentėjusieji privalėjo patikslinti žalos dydį, nukentėjusieji privalėjo pateikti tvoros remonto darbų kainą patvirtinančius dokumentus ar kitus dokumentus, patvirtinančius, kad jie išleido būtent tokią sumą tvorai atstatyti, o teismas galėjo pareikalauti pateikti šiuos dokumentus (nukentėjusiesiems atsisakius tai padaryti - kreiptis į statybines organizacijas, statybinių medžiagų parduotuves, kad nustatyti, kiek kainuotų tvoros dalis, apdaila ir pan.). Nenustatyta, ar sulaužytos tvoros buvo naujos, ar senos, tvora nebuvo apžiūrėta. Apeliantas pritaria teismo pozicijai, jog tai tęstinis pažeidimas, tačiau nurodo, jog esant tęstiniam pažeidimui, apgadinto turto vertė sumuojama (bendrai šiuo atveju padaryta žala 220 litų sumai) ir padaryta veika atitinka Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo dispoziciją (apgadinto turto vertė daugiau nei 1 MGL - 125 Lt), todėl teismas privalėjo nutraukti administracinę teiseną, medžiagą perduodamas į prokuratūrą ikiteisminiam tyrimui (nes nenustatytas asmuo, padaręs veiką, o esant nustatytam asmeniui, nusižengimas turėtų būti nagrinėjamas privataus kaltinimo tvarka pagal nukentėjusiojo skundą).