Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

civilinei atsakovei R. R.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. R. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžio, kuriuo T. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2009 m. liepos 8 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 7 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteista iš T. R. 184,55 Lt civiliniam ieškovui V. A. turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

T. R. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. balandžio 27 d. apie 5 val. Radviliškio mieste, (duomenys neskelbtini), iš nugaros pribėgęs prie einančio V. A. atvirai pagrobė V. A. priklausantį turtą, nutraukdamas jam nuo peties 30 Lt vertės rankinę su joje buvusiais: 6 Lt vertės pinigine, 58 Lt, cigarečių „Kastytis“ pakeliu, 4,55 Lt vertės, padarydamas iš viso 98,55 Lt turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis T. R. ir jo gynėjas bei civilinė atsakovė R. R. prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų. T. R. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. To neginčija ir pats apeliantas, kuris tik nesutinka su paskirta bausme.

Kadangi apeliantas bylos aplinkybių neginčija, nuosprendis plačiau neanalizuojamas, o apeliacinės instancijos teismas bylą tikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. T. R. nusikaltimą, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė būdamas nepilnamečiu, todėl be ankščiau išdėstytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų teismas turi atsižvelgti ir į bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumus (BK 91 str.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2007 m. gruodžio 27 d. ir 2008 m. birželio 5 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiais T. R. buvo nuteistas už nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimo bausmėmis ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1, 2 d., bausmės vykdymas jam atidėtas, paskiriant auklėjamojo pobūdžio priemonę – elgesio apribojimą (b. l. 90-91, 93-94). 2009 m. liepos 8 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu T. R. nuteistas laisvės atėmimo bausme už plėšimą bei pasikėsinimą apiplėšti (b. l. 114-118). Pastaruosius nusikaltimus bei nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, T. R. padarė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

Visos šios aplinkybės rodo, kad apelianto padaryta nusikalstama veika, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, yra dėsningas viso jo ankstesnio elgesio padarinys dėl susiformavusios neigiamos orientacijos visuomenėje, bendrai pripažintų elgesio normų nepaisymo. Atsižvelgus į anksčiau nurodytus bylos duomenis, neigiamai apibūdinančius apelianto asmenybę, sprendžiama, jog T. R. veda smerktiną gyvenimo būdą, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos auklėjamojo pobūdžio priemonės bei laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymas apeliantui pozityvaus poveikio nepadarė, jis ir toliau pažeidinėjo įstatymus.

Įvertinusi šias aplinkybes kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – apelianto atžvilgiu gali būti pasiekti tik paskiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Todėl daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas, paskirdamas T. R. realią laisvės atėmimo bausmę, nei Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nei Lietuvos Respublikos BK XI skyriuje išdėstytų nuostatų dėl nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų nepažeidė.

Skirdamas bausmę nuteistajam T. R. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, it tai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Esant tokioms aplinkybėms konstatuojama, kad T. R. skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu yra žymiai mažesnė už Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį (vidurkis 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), kolegijos nuomone, nėra aiškiai per griežta, o apelianto prašymas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą netenkintinas, nesant pakankamam pagrindui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo dėl anksčiau šioje nutartyje nurodytų priežasčių.

Savo skunde apeliantas nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų buvę žinomos pirmosios instancijos teismui, o apeliaciniame skunde deklaruojami nuteistojo norai dirbti, mokytis, atlyginti žalą bei padėti motinai, yra pozityvūs, tačiau dėl ankščiau išdėstytų aplinkybių nepaneigia realios bausmės skyrimo būtinumo.

Apelianto prašymas taikyti amnestiją negali būti tenkinamas, kadangi nusikalstamą veiką T. R. padarė 2009 m. balandžio 27 d., t. y. laikotarpiu, kai amnestijos taikymas įstatymu nenumatytas.

T. R. nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė iki 2009 m. liepos 8 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo. Todėl pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas bausmių bendrinimo taisyklių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 63 str., pagrįstai ir teisėtai subendrino T. R. paskirtą bausmę su minėtu ankstesniu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir paskyrė aiškiai ne per griežtą galutinę subendrintą bausmę, nes prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės – laisvės atėmimo 2 m. 4 mėn. – pridėjo tik 3 mėnesius laisvės atėmimo nuo skundžiamu nuosprendžiu paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, nuteistojo T. R. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti skundžiamą nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo T. R. apeliacinį skundą atmesti.