Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-04-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-400-719/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-14
Bylos Nr.
1S-400-719/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Artūras Ridikas
Advokatai
Lina Meškauskienė
Kategorijos

Teisėja Danutė Švitinienė Baudžiamoji byla Nr. 1S-400-719/2014

Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. balandžio 14 d.

PanevėžysPanevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas,sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) atstovės advokatės Linos Meškauskienės skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos prokuratūros 2013 m. gruodžio 16 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal UAB (duomenys neskelbtini) pranešimą apie VĮ (duomenys neskelbtini) supaprastintame atvirajame konkurse dalyvavusios AS (duomenys neskelbtini) Vilniaus filialo komercijos direktoriaus Ž. J. galimai suklastotą ir panaudotą dokumentą – pasiūlymą. Šis nutarimas buvo apskųstas aukštesniajam prokurorui, kuris 2014 m. vasario 5 d. nutarimu skundą atmetė. Pastarąjį nutarimą UAB (duomenys neskelbtini) apskundė Panevėžio miesto apylinkės teismui. Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) skundas buvo atmestas.

Šalies argumentai

Skundu UAB (duomenys neskelbtini) atstovė prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros 2013 m. gruodžio 16 d. ir 2014 m. vasario 5 d. nutarimus. Skunde UAB (duomenys neskelbtini) atstovė dėsto ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) eigą. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatinėjama, ar perkančiosios organizacijos – VĮ (duomenys neskelbtini) – atstovai, vykdę viešąjį konkursą, turėję duomenų apie galimą pirkimo objekto – ekskavatorinio krautuvo (duomenys neskelbtini) – neatitikimą konkurso sąlygoms, tačiau pripažinę šį krautuvą siūliusią bendrovę konkurso laimėtoja ir pasirašydami krautuvo priėmimo-perdavimo aktą, nepažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) reikalavimų, ar tokiuose jų veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių ir ar tokiais savo veiksmais jie, neracionaliai panaudodami konkursui įgyvendinti skirtas valstybines lėšas, nepadarė žalos valstybės finansų sistemai. Konkursą laimėjusios AS (duomenys neskelbtini) Vilniaus filialo komercijos direktorius Ž. J. apklausos metu patvirtino, jog (duomenys neskelbtini) negamina traktorių su mechanine pavarų dėže, todėl jis įsitikinęs, kad pasiūlytas ekskavatorinis krautuvas turi automatinę greičių dėžę su hidrotransformatoriumi, tačiau perkančiosios organizacijos parengtose konkurso sąlygose buvo nurodytas reikalavimas pirkimo objektui turėti visiškai automatinę greičių dėžę su hidrotransformatoriumi. Taip pat atstovė teigia, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra dvi skirtingos ekspertų išvados dėl ekskavatorinio krautuvo greičių dėžės tipo – vienoje konstatuota, jog greičių dėžė yra mechaninė, o kitoje konstatuota, kad greičių dėžė yra automatinė, todėl turėjo būti paskirta ekspertizė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 208 str. nustatyta tvarka, tačiau šis procesinis veiksmas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliktas. Be to, ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančios dvi priešingos išvados nesuteikia pagrindo teigti, jog Ž. J. veikoje nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių, nes Ž. J. turi pakankamai žinių ir kompetencijos nustatyti, ar transporto priemonės greičių dėžė yra mechaninė, ar automatinė, todėl ikiteisminio tyrimo metu nustačius, jog ekskavatorinis krautuvas (duomenys neskelbtini) turi mechaninę greičių dėžę, būtų galima konstatuoti ir Ž. J. tyčią teikiant žinomai klaidingą paraišką perkančiajai organizacijai. Atstovė taip pat pažymi, jog yra pagrindas abejoti AS (duomenys neskelbtini) Vilniaus filialo pateiktos ekspertinio konsultavimo ataskaitos objektyvumu ir nešališkumu, nes ją surašė tokią pačią, kaip ir AS (duomenys neskelbtini) Vilniaus filialo komercijos direktorius Ž. J., pavardę turintis asmuo – M. J., tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatinėjamas šių dviejų asmenų ryšys tarpusavyje, apylinkės teismas dėl šių aplinkybių taip pat nieko nepasisakė. Apibendrindama šias aplinkybes atstovė mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog egzistuoja BPK 212 str. įtvirtintos aplinkybės, todėl ikiteisminis tyrimas negali būti nutrauktas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Visų pirmiausia aukštesnysis teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. įpareigoja teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, aukštesnysis teismas gali tiesiog pritarti žemesniojo teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland).

Ikiteisminio tyrimo metu įtarti buvus nusikalstamą veiką, nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais pagal BPK 212 str. 1 p. yra išimtinai prokuroro kompetencija. Ikiteisminio tyrimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl tolesnės tyrimo eigos, t. y. medžiagos su kaltinamuoju aktu perdavimo teismui ar tyrimo nutraukimo. Taip pat prokuroras privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir dėl jų priimti motyvuotus sprendimus, kurie gali būti skundžiami BPK 63 str. numatyta tvarka, tačiau prokurorui nėra privaloma proceso šalių pozicija atitinkamais klausimais, jei prokuroro įsitikinimas, vadovaujantis ikiteisminio tyrimo duomenų visuma, yra kitoks. Jei tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina daryti to, ko reikalauja proceso šalys (pvz., atlikinėti tam tikrus tyrimo veiksmus) vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų. Prokuroro priimtas sprendimas bet kuriuo atveju turi būti motyvuotas ir pagrįstas medžiagoje surinktais duomenimis.

Pažymėtina, kad baudžiamoji teisė savo funkcijas įgyvendina imperatyviuoju metodu – nustato bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones už nustatytų draudimų pažeidimą. Baudžiamųjų įstatymų draudimų ir sankcijų turi būti imamasi tik tada, kai tai neišvengiama, kai neįmanoma kitomis teisinėmis priemonėmis apginti pažeidžiamų teisinių gėrių. Ši teisė taikytina pažeidus viešąjį interesą, kuomet veika yra pavojinga ir negali būti palikta nukentėjusiajam kaip jo privatus reikalas reikalauti kompensacijos. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamasis procesas turi prasmę tik tada, kai jį vykdant yra manoma, jog bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija. Priešingu atveju ikiteisminio tyrimo vykdymas taptų beprasmis baudžiamojo proceso tikslų prasme ir reikštų betikslį lėšų bei proceso dalyvių laiko švaistymą, o tam tikrais atvejais ir galėtų būti vertinamas kaip neteisėtas žmogaus teisių suvaržymas. Tuo tarpu civilinei teisei būdingas dispozityvusis reguliavimo metodas, kuomet teisės normomis nustatomos teisinių santykių dalyvių privalomo ir leistino elgesio ribos, suteikiant galimybę jiems patiems nustatyti sau teises ir pareigas bei atsakomybę už jų pažeidimą. Sutartis ją sudariusiems asmenims turi tokią pat galią kaip ir įstatymas. Imperatyviosios normos civilinėje teisėje nustatomos ir taikomos tik išimtiniais atvejais, kai siekis apginti vieno teisinio santykio teises ir interesus nuo kitos šalies neteisėtų veiksmų sutampa su viešųjų interesų apsauga. Civilinė atsakomybė taikytina pažeidus privatų interesą.

Aukštesniajam teismui pateiktą skundą UAB (duomenys neskelbtini) atstovė iš esmės grindė tais pačiais argumentais ir motyvais, kaip ir žemesniajam teismui pateiktą skundą. Naujų esminių duomenų, kurie nebūtų buvę žinomi žemesniajam teismui, atstovė savo skunde nenurodė. Susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga aukštesnysis teismas pažymi, kad žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje nurodė ir išvardijo BK 300 str. 1 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties konstatavimui reikšmės turinčius duomenis, išsamiai juos išanalizavo, atliko objektyvų jų vertinimą ir pakankamai detaliai argumentavo savo sprendimą. Žemesniojo teismo argumentai dėl duomenų vertinimo nekelia abejonių, nes duomenys byloje buvo gauti teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, o jų patikimumas buvo patikrintas ikiteisminio proceso metu. Atstovės skundą nagrinėjęs žemesnysis teismas patikrino duomenų liečiamumą, leistinumą, jų pakankamumą, tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius duomenis kaip jų visumą. Visi žemesniojo teismo argumentai ir motyvai pakankamai išsamiai, detaliai ir aiškiai nurodyti skundžiamoje nutartyje, todėl aukštesnysis teismas jų nekartoja.

Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą, UAB (duomenys neskelbtini) atstovė kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą iš esmės pranešdama apie tai, jog perkančiosios organizacijos – VĮ (duomenys neskelbtini) – atstovai, vykdę viešąjį konkursą, turėdami duomenų apie galimą pirkimo objekto – ekskavatorinio krautuvo (duomenys neskelbtini) – neatitikimą konkurso sąlygoms, tačiau pripažinę šį krautuvą siūliusią bendrovę konkurso laimėtoja ir pasirašydami krautuvo priėmimo – perdavimo aktą, galimai pažeidė VPĮ reikalavimus ir neracionaliai panaudodami konkursui įgyvendinti skirtas valstybines lėšas, padarė žalą valstybės finansų sistemai. Taip pat konkurse dalyvavusio tiekėjo – AS (duomenys neskelbtini) Vilniaus filialo komercijos direktorius Ž. J., pasiūlyme perkančiajai organizacijai žinomai klaidingai nurodydamas, kad siūloma prekė atitinka konkurso reikalavimus, suklastojo dokumentą – pasiūlymą, ir jį panaudojo. Atstovė mano, kad VĮ (duomenys neskelbtini) atstovų ir AS (duomenys neskelbtini) Vilniaus filialo komercijos direktoriaus Ž. J. veikoje yra nusikalstamų veikų požymiai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad savo prielaidas apie pirmiau paminėtų asmenų galimai padarytas nusikalstamas veikas atstovė kelia iš esmės abejodama VĮ (duomenys neskelbtini) atstovų, vykdžiusių konkursą, veiksmų bei jų priimtų sprendimų atitikimu teisės aktų reikalavimams ir tinkamu su konkursą laimėjusia bendrove pasirašytos pirkimo sutarties vykdymu, t. y. ar perkančiajai organizacijai buvo perduota konkurso dokumentuose nurodytus reikalavimus atitinkanti prekė. Tačiau ginčų sprendimo tvarką reglamentuojančiame VPĮ V skyriuje iš esmės įtvirtinta, kad tiekėjas (šiuo atveju – UAB (duomenys neskelbtini)), manydamas, jog perkančioji organizacija (šiuo atveju – VĮ (duomenys neskelbtini)) nesilaikė VPĮ reikalavimų ir tuo pažeidė (pažeis) jo teisėtus interesus, prieš tai įvykdęs privalomą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme procedūrą, gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, civilinio proceso tvarka.

Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių – VĮ (duomenys neskelbtini), AS (duomenys neskelbtini) Vilniaus filialo ir UAB (duomenys neskelbtini) – susiklostę teisiniai santykiai pirmiausia yra civilinio proceso teisės reguliavimo dalykas, todėl ikiteisminio tyrimo medžiagoje nesant duomenų apie ginčo išsprendimą civilinio proceso tvarka, šiuo metu baudžiamoji atsakomybė, kaip paskutinė ir griežčiausia priemonė, negali būti taikoma.

Įvertinus visus ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenis matyti, kad šiuo metu jie nepatvirtina UAB (duomenys neskelbtini) atstovės pareiškime nurodytų aplinkybių apie galimas nusikalstamas veikas. Iš medžiagoje esančių duomenų negalima daryti kategoriškos ir neginčijamos išvados, kad viešojo konkurso metu VĮ (duomenys neskelbtini) atstovai ir AS (duomenys neskelbtini) Vilniaus filialo komercijos direktorius Ž. J. pažeidė kokių nors teisės aktų reikalavimus ir padarė veikas, turinčias nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Todėl Panevėžio apygardos prokuratūra 2013 m. gruodžio 16 d. nutarimu pagrįstai nutraukė šį ikiteisminį tyrimą, o Panevėžio apygardos prokuratūros 2014 m. vasario 5 d. nutarimu ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi 2013 m. gruodžio 16 d. nutarimas taip pat pagrįstai buvo paliktas galioti. Šiuo metu atlikti kokius nors, tarp jų ir atstovės skunde nurodytus procesinius veiksmus, nėra jokios prasmės.

Kitos atstovės skunde nurodytos aplinkybės (abejonės ekspertinio konsultavimo ataskaitos objektyvumu ir nešališkumu dėl tokių pačių ataskaitą surašiusio ir ją pateikusio asmenų pavardžių bei kt.) yra neesminės ir šiuo atveju pirmiau paminėto ginčo sprendimui taikytinos teisės bei atsakomybės rūšies nustatymui neturi jokios įtakos, todėl aukštesnysis teismas dėl jų nepasisako.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes aukštesnysis teismas, sutikdamas su žemesniojo teismo motyvais ir argumentais bei pritardamas jiems konstatuoja, kad nagrinėdamas atstovės skundą žemesnysis teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė ikiteisminio tyrimo duomenis, iš esmės tinkamai taikė teisės aktus, todėl priėmė teisės aktų nuostatas ir suformuotą teismų praktiką analogiškose bei panašiose bylose atitinkantį procesinį sprendimą atstovės skundą atmesti. Toks sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų, todėl naikinti jį pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

UAB (duomenys neskelbtini) atstovės advokatės Linos Meškauskienės skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Artūras Ridikas