Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-07-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1821-1035/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-07-07
Bylos Nr.
1-1821-1035/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-54289-2016-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valerij Lauš
Kaltinamasis
R. Š.
Nukentėjusysis
O. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1821-1035/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54289-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš,sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei,dalyvaujant prokurorei Editai Kadūnienei,kaltinamajam R. Š.,nukentėjusiajai O. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio profesinio išsilavinimo, vedęs, vykdantis individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. 2016 m. lapkričio 19 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,53 promilių girtumo laipsnis), žodinio konflikto su žmona O. Š. metu ją pastūmė, nuo ko ji nukrito, tuomet apie 3–4 kartus rankomis sudavė žmonai į veido sritį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais R. Š. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis R. Š. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir paaiškino, kad datos nepamena, buvo labai sunki diena. Važiavo su žmona ir buvo siaubinga avarija prie Lazdynų. Pasidarė nesmagu, susinervino ir grįžęs namo (duomenys neskelbtini) išgėrė. Žmona buvo su juo, buvo ir vaikas. Žmona taip pat išgėrė porą vyno taurių. Konfliktas įvyko, nes jis pakvietė kaimyną, o žmona nenorėjo. Kaimynas pasakė, kad nenori čia būti, jis išėjo į namus. Tarp jo (kaltinamojo) ir žmonos kilo barnis, jis ją pastūmė ir ji nukrito. Supykusi pradėjo šaukti, rėkti, jis nesusivaldė, gal stresas buvo ar kas, ir jai sudavė keletą kartų kumščiu, o gal ir delnu, į veido sritį. Buvo vidutiniškai išgėręs. Mano, kad tai turėjo įtakos jo veiksmams. Tokių įvykių nebuvo pasitaikę, tai pirmas kartas. Blogai vertina savo elgesį, labai dėl to gailisi. Nepateisina savo veiksmų. Atsiprašė savo sutuoktinės. Planuoja ir toliau bendrą gyvenimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta O. Š. parodė, kad R. Š. yra jos vyras, kartu su juo bei jų mažamete dukra M. Š. gyvena vyro draugo bute (duomenys neskelbtini). Anksčiau vyras prieš ją smurtavęs nebuvo, tik jam būnant neblaiviam kildavo žodiniai konfliktai. 2016 m. lapkričio 19 d. vakare, apie 20.00 val., ji su vyru kambaryje žiūrėjo filmą ir vartojo alkoholį, o dukra tuo metu tame pačiame kambaryje savo lovytėje miegojo. Po kažkurio laiko vyras nuėjo parūkyti ir grįžo su savo draugu – kaimynu. Jie nuėjo į virtuvę dar išgerti. Ji liko kambaryje, tačiau po kurio tai laiko atėjo į virtuvę ir pasakė, kad jau vėlu ir laikas miegoti, prasidėjo žodinis konfliktas ir kaimynas iš buto išėjo. Jie su vyru apsižodžiavo ir žodinio konflikto metu vyras pastūmė ją, nuo ko ji nugriuvo ir tada, tai vienos, tai kitos rankos kumščiais pradėjo ją mušti. Vyras sudavė jai apie 3–4 smūgius į veidą, ji bandė apsiginti. Ji nuo smūgių buvo šoko būsenoje, labai skaudėjo veidą, iš lūpos bėgo kraujas. Dėl vyro veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, į medikus bei TMI nesikreips (b. l. 31).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. S. parodė, kad R., kurio pavardė nežino, yra jo kaimynas. R. gyvena su savo žmona, jos vardo nežino ir septynių mėnesių dukrele, kurios vardo taip pat nežino. 2016 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, tikslios dienos nepamena, apie 21.00 val., laiptinėje sutiko R.. Jis (kaltinamasis) pasiūlė jam užeiti pasišnekėti. Duris jiems atidarė R. žmona, kuri buvo gerokai išgėrusi. Jie nuėjo su R. į virtuvę. Jis jam įpylė taurelę degtinės, bet jis negėrė. Negėrė ir R.. Atėjusi į virtuvę, išgerti paprašė ir R. žmona. R. jai įpylė į taurę vyno, bet imdama taurę žmona ją numetė ant žemės. Nuo triukšmo pabūdo jų dukra. Tarp sutuoktinių prasidėjo žodinis konfliktas, todėl jis išėjo. Jam išėjus už durų, vaikas klykė. Jam būnant, R. žmonos nemušė ir niekur jai nesudavė (b. l. 37).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta B. M. parodė, kad 2016 m. lapkričio 19 d., apie 21.45 val., patruliuodami su vyriausiuoju patruliu A. S., gavo pranešimą, kad bute (duomenys neskelbtini), abu tėvai neblaivūs, o bute yra 7 mėnesių kūdikis, kuris labai verkia, kaimynas bijo, kad kas nebūtų atsitikę. Į laiptinę pareigūnus įleido kaimynas, kuris pasakė, kad girdi, kaip minėtame bute verkia, klykia vaikas ir jis dėl jo labai pergyvena. 3-iojo buto duris jiems atidarė akivaizdžiai neblaivus vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo, R. Š.. Pas vyrą buvo stipriai apibraižytas veidas, matėsi, kad įdrėskimai padaryti neseniai. Bute girdėjosi vaiko verksmas. Užėję į butą, kambaryje pamatė moterį, kaip vėliau paaiškėjo, O. Š., kuri tupėjo kampe ir ant rankų laikė kūdikį mergaitę. Priėjus prie moters, matėsi, kad ji stipriai išgėrusi. Nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti, kalba nerišli. Moteris buvo apsiverkusi. Ji pareiškė, kad ją sumušė vyras. Moters kairysis skruostas buvo patinęs, kruvinos lūpos. O. Š. apie vyro smurtavimą paaiškino, kad vyras grįžo namo neblaivus, be jokios priežasties sudavė jai ranka į veidą, o kas subraižė vyrui veidą, ji nežinanti. Pats R. paaiškino, kad veidą jam apibraižė katinai, dėl girtumo apie kitas įvykio aplinkybes nieko paaiškinti nesugebėjo (b. l. 44).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2016 m. lapkričio 19 d. 21.41 val. užregistruotas įvykis, kad namuose neblaivūs tėvai ir septynių mėnesių kūdikis (b. l. 6).

Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2016 m. lapkričio 19 d. 21.45 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), kaimynas praneša, kad bute abu tėvai neblaivūs, namuose yra 7 mėnesių kūdikis, kuris verkia, bijo, kad kas nebūtų atsitikę (b. l. 7–8).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos pateiktos dviejų pranešimų skaitmeninės garso įrašų kopijos, užregistruotos BPC 2016 m. lapkričio 19 d. dėl įvykio (duomenys neskelbtini). 1. Rinkmenoje „download 10.102.186.21 2016-11-19 21-38-36 25.04 mp3“ patalpintas pranešimas, gautas 21 val. 38 min. 36 sek., pokalbio trukmė 1 min. 24 sek.. Pranešėjas praneša, kad trečiame bute yra septynių mėnesių mergaitė, abu tėvai girti. Pranešėjas bijo, kad vaikui kas nors nenutiktų. 2. Rinkmenoje „download 10.102.186.21 2016-11-19 21-41-28 25.01 mp3“ patalpintas pranešimas, gautas 21 val. 41 min. 28 sek., pokalbio trukmė 29 sek. Pranešėjas pakartotinai skambina dėl kaimynų, nes vaikas labai stipriai rėkia, prašo paskubėti (b. l. 16–19).

Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2016 m. lapkričio 19 d. 22.50 val. R. Š. nustatytas 1,53 promilių girtumo laipsnis (b. l. 91).

Iš gyventojų registro išrašo apie asmenį matyti, kad O. Š. yra R. Š. sutuoktinė (b. l. 77).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo duotus paaiškinimus, nukentėjusiosios ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiosios O. Š., liudytojų V. S., B. M. parodymai, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, apžiūros protokolas, duomenys apie nustatytą girtumo laipsnį ir giminystės ryšį.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog R. Š., būdamas neblaivus (nustatytas 1,53 promilių girtumo laipsnis), žodinio konflikto su žmona O. Š. metu ją pastūmė, nuo ko ji nukrito, tuomet apie 3–4 kartus rankomis sudavė žmonai į veido sritį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Nukentėjusioji yra kaltinamojo sutuoktinė, kuri, atsižvelgiant į BK 248 straipsnio 2 dalyje pateiktą sąvoką, laikytina kaltinamojo šeimos nare, todėl kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygomis: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noriu atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis R. Š. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris laikytinas nesunkiu (BK 11 str. 3 d.). Apklausiamas teismo posėdyje savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino visiškai, savo elgesį vertino neigiamai. Nukentėjusiosios atsiprašė, ketina ir toliau gyventi kartu. Nukentėjusioji teisiamajame posėdyje patvirtino, kad su vyru susitaikė, juo pasitiki, jis pažadėjo, kad daugiau tai nepasikartos. Iš byloje esančio prašymo matyti, kad O. Š. ir R. Š. susitaikė, sutuoktinis jos atsiprašė, ji jam atleido, prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti šalims susitaikius (b. l. 99). Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo nusikalstamu elgesiu žala nepadaryta, nukentėjusioji civilinio ieškinio dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo nepateikė. R. Š. anksčiau neteistas (b. l. 81), vieną kartą baustas administracine tvarka, bauda sumokėta (b. l. 81), vykdo individualią veiklą, vedęs (b. l. 77, 79). Byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad kaltinamasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos R. Š. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas R. Š. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajai susitaikius.

BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iš tokių priemonių yra dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p.). Pagal BK 72² straipsnį teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Kadangi R. Š. padarė smurtinę nusikalstamą veiką šeimos nariui, jam skirtina nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė.

Ikiteisminio tyrimo metu R. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 87, 88), įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsnio, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

R. Š., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja O. Š., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, paskirti R. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti R. Š., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Valerij Lauš