- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-09
- Bylos Nr.
- 2-103/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Danutė Milašienė, Nijolė Piškinaitė
- Suinteresuotas asmuo
- V. V.
- Kategorijos
- 129.19.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Nijolės Piškinaitės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos antstolės Vidos Daugirdienės ir suinteresuoto asmens V. V. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 14 d. nutarties, kuria netenkintas nurodytos pareiškėjos prašymas dėl patvirtinimo turto perdavimo išieškotojui akto (civilinė byla Nr. 2-893-370/2011),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
2009 m. lapkričio 20 d. antstolė Vida Daugirdienė pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui prašymą dėl turto perdavimo išieškotojui akto patvirtinimo (3 b. l.). Nurodė, kad, vykdant vykdomąją bylą, kuri užvesta pagal Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 27 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl R. S. priklausančio, už skolą išieškotojui V. V. įkeisto, turto pardavimo iš varžytynių, buvo vykdomas turto – 2,28 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), realizavimas, o, neįvykus turto varžytynėms, išieškotojas pareiškė pageidavimą turtą perimti savo žinion.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nutartimi civilinė byla dėl nurodyto prašymo nagrinėjimo buvo sustabdyta ir kartu su vykdomąja byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui, nagrinėjančiam R. S. įmonės bankroto bylą, iškeltą Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2-317-370/2012) (44-45 b. l.). Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. lapkričio 10 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą ir pridėjo ją prie civilinės bylos Nr. B2-1771-370/2010 (55 b. l.).
Bankrutavusios R. S. įmonės bankroto administratorius prašė atmesti antstolės prašymą dėl turto perdavimo išieškotojui akto patvirtinimo. Nurodė, kad ginčo turto vertė (253 000 Lt) pagal turto vertinimo ataskaitas yra didesnė negu išieškotojo V. V., kaip įkaito turėtojo, skolos suma (107 000 Lt), todėl turto realizavimas turėtų būti tęsiamas ĮBĮ nustatyta tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. spalio 14 d. nutartimi netenkino antstolės Vidos Daugirdienės prašymo patvirtinti turto perdavimo išieškotojui aktą (150-151 b. l.).
Nurodė, kad iki R. S. įmonės bankroto bylos iškėlimo nutarties įsiteisėjimo dienos nerealizavus individualios įmonės ar jo savininko turto, individualios įmonės turtas ir jos savininko turto duomenys turi būti perduodami bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir bankroto administratoriui, o kreditorių reikalavimai, kurių nepatenkino antstolis, tenkinami ĮBĮ nustatyta tvarka.
Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas ir dėl turto vertės, nes pagal bankrutavusios įmonės kreditorių pateiktus duomenis, ginčo turtas 2011 m. gegužės 4 d. buvo įvertintas 253 000 Lt, o suinteresuotas asmuo V. V. pateikė UAB „Aidila” turto vertės nustatymo pažymą ir vertinimo ataskaitą, iš kurių matyti, kad ginčo žemės sklypo vertė 2011 m. rugsėjo 12 d. buvo 170 000 Lt.
Teismo teigimu, perduotino turto vertė yra didesnė negu kreditoriaus, kaip įkaito turėtojo, V. V. 107 252 Lt dydžio finansinio reikalavimo suma, ir nurodytas turtas negali būti perduodamas nurodytam išieškotojui, o turi būti realizuojamas ĮBĮ nustatyta tvarka.
III. Atskirųjų skundų argumentai ir atsiliepimų į skundus argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja antstolė Vida Daugirdienė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti turto perdavimo išieškotojui aktą (153-158 b. l.). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1) Vykdymo procesas buvo pradėtas 2008 m. gruodžio 10 d., procesiniai vykdymo veiksmai užbaigti 2009 m. lapkričio 20 d., surašius turto perdavimo išieškotojui aktą ir jį pateikus patvirtinti teismui, o R. S. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo jo įmonei priimtas 2010 m. balandžio 15 d., todėl visi vykdymo veiksmai atlikti ir išieškojimo procesas buvo baigtas iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo, o teismas, negavęs skundų dėl antstolės veiksmų, turėjo patvirtinti turto perdavimo išieškotojui aktą.
Atsiliepimas
2) Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas patvirtinti aktą, sprendė, kad turto kaina yra per maža, tačiau nevertino aplinkybės, jog priverstinio vykdymo procese buvo laikytasi CPK nustatytų normų dėl turto vertinimo tvarkos. Be to, teismas nepagrįstai rėmėsi bankrutavusios įmonės administratoriaus pateikta ginčo turto vertinimo pažyma, kurioje nustatyta ginčo objekto kaina 253 000 Lt, kadangi nurodytas vertinimas buvo atliktas, pažeidžiant reikalavimus ir neatsižvelgiant į realią situaciją, kad nėra patvirtintas parduodamo žemės sklypo detalusis planas, kad paminėtas žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, o UAB „Aidila“ turto vertinimo ataskaita atitinka tuometinę turto kainą, nuo kurios buvo pradėtas priverstinis turto pardavimas iš varžytynių.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. V. (išieškotojas) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti turto perdavimo išieškotojui aktą (159-160 b. l.). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1) Šiuo metu nėra galimybės ginčo žemės sklypą parduoti brangiau nei apeliantas pageidauja jį perimti. Bankroto administratoriui suteikus teisę iš naujo vykdyti žemės sklypo pardavimą, buvo pažeisti apelianto teisėti interesai ir lūkesčiai – skolininkas šį turtą apeliantui buvo įkeitęs, šiuo įkeitimu užtikrinęs paskolą, teismo nutartis dėl turto realizavimo jau buvo įvykdyta, apeliantas sumokėjo vykdymo procese turėtas vykdymo išlaidas.
2) Bankroto byla buvo iškelta jau po to, kai vykdymo veiksmai buvo atlikti bei perduotas prašymas teismui patvirtinti aktą, vykdydamas vykdomąjį dokumentą, antstolis nepadarė procesinių pažeidimų, to nenustatė ir teismas, o atsisakyti patvirtinti aktą teismas gali tik tokiu atveju, kai nustatyti neteisėti antstolio veiksmai organizuojant varžytynes, tačiau tokie veiksmai nebuvo nustatyti.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose į apeliantų atskiruosius skundus suinteresuotas asmuo bankrutavusios R. S. įmonės bankroto administratorius prašo atmesti apeliantų atskiruosius skundus ir palikti nepakeistą skundžiamą nutartį (163-170 b. l.).
Nurodo, kad apeliantai nepagrįstai teigia, jog vykdomasis dokumentas buvo įvykdytas ir turtas realizuotas iki bankroto bylos R. S. įmonei iškėlimo, kadangi turto realizavimas laikomas baigtu, kai įsiteisėja teismo nutartis, kuria patvirtintas turto perdavimo išieškotojui aktas. Taip pat pažymi, kad apelianto V. V. hipoteka užtikrintas reikalavimas sudaro 107 252 Lt, o, perdavus didesnės vertės turtą jo nuosavybėn, gali būti pažeistos kitų kreditorių teisės ir interesai, kadangi įkeistą turtą pardavus už didesnę negu hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, šių lėšų likutis galėtų būti skiriamas kitų kreditorių reikalavimų tenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).
ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismui priėmus pareiškimą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, pagal iki tol dėl įmonės priimtų teismų (ir kitų institucijų) sprendimų pagrindu išduotus vykdomuosius dokumentus, įmonės turtas (lėšos) gali būti areštuojamas, tačiau sustabdomas nurodyto turto realizavimas ir (ar) išieškojimas. Antstolis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoda bankroto bylą nagrinėjančiam teismui įmonės turto, kuris iki įmonės bankroto bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bet neparduotas, arešto bei vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šios įmonės ir praneša apie tai turto saugotojui bei ieškovui, o kreditoriaus reikalavimai įmonei, kurių nepatenkino antstolis, yra tenkinami šio įstatymo nustatyta tvarka (ĮBĮ 18 str.). Be to, nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė disponuoti bankrutuojančios įmonės turtu priklauso tik bankroto administratoriui (ĮBĮ 14 str. 1 d. 1 p.).
CPK 702 straipsnio 3 dalyje (iki 2011-10-01 redakcija, galiojusi turto perdavimo išieškotojui akto pateikimo apylinkės teismui tvirtinti ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, metu) nustatyta, kad turto perdavimo išieškotojui aktas tvirtinamas CPK 725 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokios pačios nuostatos taikytinos ir turto perdavimo išieškotojui atveju (CPK 702 str. 3 d.; redakcija, galiojusi iki 2011-10-01). Pagal CPK 725 straipsnio 6 dalį (iki 2011-10-01 galiojusi redakcija) laikoma, kad turtas parduotas, kai įsiteisėja teismo nutartis, kuria patvirtintas varžytynių aktas, o pagal šio įstatymo 8 dalį, tik teisėjo rezoliucija ar nutartimi patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Be to, ir pagal teismų praktiką, turto pardavimo iš varžytynių aktas ir jo perdavimas tvirtinti teismui nereiškia turto realizavimo, tai yra tik viena iš turto realizavimo stadijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2009; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2008), o turto perdavimo akto patvirtinimu pasibaigia skolininko nuosavybės teisė į turtą, ir teismo patvirtintas turto perdavimo aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas išieškotojui, kuris perima turtą (CPK 702 str. 3 d., 725 str. 8 d. (iki 2011-10-01 galiojusi redakcija); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja (antstolė) apylinkės teismui 2009 m. lapkričio 20 d. pateikė prašymą patvirtinti ginčo turto perdavimo išieškotojui V. V. aktą, kurio patvirtinimo klausimo nagrinėjimas buvo sustabdytas apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartimi, remiantis aukščiau nurodytomis ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostatomis, o, Klaipėdos apygardos teismui 2010 m. balandžio 23 d. nutartimi iškėlus R. S. įmonės bankroto bylą, 2010 m. birželio 11 d. apylinkės teismo nutartimi bylą perdavus bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, pastarasis, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą, neturėjo pagrindo jį patenkinti (1, 5-7, 16-17, 38-39, 44 b. l.; CPK 626 str. 3 p., 725 str. 8 d.).
Nustatyta, kad iki bankroto bylos R. S. įmonei iškėlimo pareiškėjos (antstolės) prašymas patvirtinti turto perdavimo išieškotojui aktą, nebuvo patenkintas apylinkės teismo teisėjo CPK 725 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 702 str. 3 d., 725 str.; redakcija, galiojusi iki 2011-10-01). Todėl apygardos teismas teisingai konstatavo, jog iki R. S. įmonės bankroto bylos iškėlimo ginčo turto realizavimas nebuvo baigtas, dėl ko suinteresuoto asmens (išieškotojo) V. V. reikalavimai, nepatenkinti vykdymo proceso metu pagal CPK taisykles, tenkintini ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮBĮ 14 str. 1 d. 1 p., 18 str., 33 str. 1 d.).
Pažymėtina, jog nepagrįstas ir suinteresuoto asmens V. V. atskirojo skundo motyvas, kad apygardos teismo nutartimi buvo pažeistos jo, kaip kreditoriaus, teisės ir interesai. Aukščiau nurodyta, kad paminėto išieškotojo reikalavimai turi būti tenkinami ĮBĮ 34-35 straipsniuose numatyta bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka, o įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą bankrutavusios įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą kreditoriui (ĮBĮ 34 str.).
Dėl pasakyto nėra pagrindo atskirųjų skundų argumentais panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).
Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų argumentų, nurodytų skunduose ir atsiliepimuose į juos, kurie nėra reikšmingi teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartį.