- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-20
- Bylos Nr.
- 1A-42-166-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Punys (pirm.), Daiva Pranytė-Zalieckienė, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Nuteistasis
- S., S. J.
Teisėjas Ovidijus Ramanauskas Procesinio sprendimo kategorija:
2.5.19.; 2.5.20.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. balandžio 20 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo S. J. skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 13 d. nutarties, kuria patenkintas Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo teikimas dėl laisvės atėmimo bausmės ir pataisos įstaigos rūšies nustatymo nuteistajam S. J..
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. J. nuteistas 2007-02-05 W. K. teismo nuosprendžiu pagal Jungtinės Karalystės 2003 m. seksualinių nusikaltimų įstatymo pagrindinę dalį (išžaginimas), paskiriant galutinę 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Nuosprendis įsiteisėjęs. Bausmės pradžia 2007-10-26, pabaiga – 2011-10-26.
Į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą kreipėsi Lukiškių - tardymo izoliatoriaus kalėjimo administracija, prašydama nustatyti laisvės atėmimo bausmės laiką pagal Lietuvos Respublikos BK atitinkamus straipsnius bei sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 362 str., 365 str. nustatyti pataisos įstaigos rūšį.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. spalio 13 d. nutartimi patenkino Lukiškių - tardymo izoliatoriaus kalėjimo administracijos prašymą ir Sijavušui J. J. Karalystės W. K. teismo 2007-02-05 nuosprendžiu pagal Jungtinės Karalystės 2003 m. seksualinių nusikaltimų įstatymo pagrindinę dalį (išžaginimas), paskirtą 4 metų laisvės atėmimo bausmę suderino su Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. ir paliko tą pačią 4 metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas nustatė, kad remiantis Jungtinės Karalystės W. K. teismo nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis, S. J. nusikalstamos veikos, yra baudžiamos pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. (nepilnamečio išžaginimas). Jungtinės Karalystės W. K. teismo nuosprendžiu skirta 4 metų laisvės atėmimo bausmės dydis nekeistinas, nes jis neviršija LR BK 149 str. 3 d., numatytų sankcijų ribų, taipogi neviršija maksimalios bausmės dydžio. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Sijavušui J. J. Karalystės W. K. teismo nuosprendžiu bausmė skirta pagal 2003 m. Baudžiamosios teisenos įstatymą ir paskirta neapibrėžtos trukmės bausmė, nustatant minimalų 4 metų laisvės atėmimo terminą, kuris turi būti praleistas įkalinimo įstaigoje prieš tai, kai galės būti svarstomas nuteistojo paleidimas iš įkalinimo įstaigos bei atsižvelgiant į tai nustatyta bausmės vykdymo pradžia nuo 2007-10-26 ir pabaiga iki 2011-10-26. Todėl atsižvelgiant į išdėstytą S. J. bausmės atlikimo pradžia laikytina 2007-10-26.
Skunde nuteistasis S. J. prašo peržiūrėti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 13 d. nutartį ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo suėmimo dienos, t.y. nuo 2006-04-26 d. Nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, jog jis buvo įkalintas iki teismo jau nuo 2006 m. balandžio 26 d., todėl paskirtos bausmės atlikimo pradžia turi būti skaičiuojama nuo 2006-04-26 d. Nuteistasis taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad jis jau įkalinimo įstaigoje išbuvo 4 metus 6 mėnesius, turi šeimą ir 8 metų berniuką, neįgalų tėvą, kuriam reikalinga priežiūrą.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
N. S. J. skundas atmestinas.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 13 d. nutartis teisėta ir pagrįsta.
Bausmės konversija (pakeitimas), numatyta Konvencijos 11 straipsnyje, nėra naujos bausmės skyrimas pagal valstybės, kuriai perduotas nuteistasis tolesniam bausmės atlikimui (šiuo atveju – Lietuvos Respublikos), baudžiamuosius įstatymus. Asmuo yra nuteistas kitoje valstybėje ir tiktai nuteisusioji valstybė turi teisę nuspręsti, ar reikia peržiūrėti nuosprendį (Konvencijos 13 straipsnis). Konvencijos 9 str. 3 d. nustatyta, kad bausmės atlikimą nustato valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymai ir tik ši valstybė yra kompetentinga priimti bet kokius atitinkamus sprendimus, todėl bausmės konversijos paskirtis šiuo atveju yra užsienio valstybės teismo paskirtos bausmės suderinimas su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais. Suderinant bausmes, priimami sprendimai, reikalingi nuosprendžio vykdymui: nurodomas baudžiamasis įstatymas, su kuriuo derinama bausmė, užtikrinama, kad nebūtų vykdomos užsienio valstybės teismo paskirtos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės, kurios Lietuvos Respublikoje negali būti paskirtos, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą nustatomos paskirtų bausmių vykdymo sąlygos. Taigi teismas, suderindamas užsienio valstybės teismo paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais, laikydamasis Konvencijos 11 str. 1 d. nurodytų sąlygų, privalo parinkti BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ir punktą, o prireikus ir BK bendrosios dalies straipsnį, jo dalį ir punktą, atitinkančius užsienio valstybės pritaikytus įstatymus ir nustatančius atsakomybę už nuteistojo veiką, už kurią jis nuteistas užsienio valstybėje, bei patikrinti, ar užsienio valstybės teismo paskirtos bausmės ir jų atlikimo sąlygos atitinka Lietuvos Respublikos įstatymus, t. y. ar paskirta bausmė neviršija įstatymuose numatyto maksimalaus bausmės dydžio, ar gali būti paskirtos kelios bausmės, ar kartu su bausme gali būti skirtos užsienio valstybės teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir pan. Tuo atveju, jeigu paskirta bausmė viršija maksimalų dydį, ji sumažinama iki įstatyme numatyto bausmės maksimumo; jeigu paskirtos kelios bausmės, o pagal Lietuvos Respublikos įstatymus gali būti skiriama tik viena bausmė, arba jeigu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus negali būti skiriamos kartu su bausme, priimamas sprendimas nevykdyti tų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių, kurios pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus negalėjo būti paskirtos. Taip pat prireikus nustatomos bausmės atlikimo sąlygos, jeigu jos neatitinka Lietuvos Respublikos BVK nustatytų sąlygų. Konvencija nenumato galimybės nagrinėti, kurios valstybės – nuteisusios ar tos, kurioje atliekama bausmė – baudžiamieji įstatymai nustato švelnesnę bausmę ir atitinkamai ją mažinti daugiau, negu įstatyme nustatyta maksimali riba, jeigu Lietuvos Respublikos baudžiamieji įstatymai numato švelnesnę bausmę, arba mažinti paskirtą bausmę kokiais nors kitais pagrindais.
Nuteistojo prašymas paskirtos bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2006-04-26 d., yra atmestinas. Iš byloje esančios W. M. bylos santraukos matyti, kad Sijavušas J. J. Karalystėje Wolverhampton mieste buvo suimtas 2006-01-11, po 2006-01-12 apklausos S. J. buvo apkaltintas išžaginimu ir palestas iki teismo posėdžio Wolverhampton magistratų teisme, įvykusio 2006-11-03 d. Iš apeliacinės instancijos teisme gauto LR Teisingumo ministerijos tarptautinės teisės departamento rašto matyti, kad pagal 2007-01-27 Jungtinės Karalystės W. K. teismo nuosprendį joks sulaikymas S. J. į bausmės laiką nebuvo įskaitytas dėl to, kad nuteistasis S. J. jau buvo įkalintas ir atlikinėjo 54 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už plėšimą, paskirtą Wolverhampton karališkojo teismo 2006-12-20 d. nuosprendžiu.
Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad S. J. J. Karalystės W. K. teismo nuosprendžiu bausmė paskirta pagal 2003 m. Baudžiamosios teisenos įstatymą ir paskirta neapibrėžtos trukmės bausmė, nustatant minimalų 4 metų laisvės atėmimo terminą, kuris turi būti praleistas įkalinimo įstaigoje prieš tai, kai galės būti svarstomas nuteistojo paleidimas iš įkalinimo įstaigos bei atsižvelgiant į tai nustatyta bausmės vykdymo pradžia nuo 2007-10-26 ir pabaiga iki 2011-10-26. Kadangi nuteistasis S. J. jau atlikinėjo bausmę pagal ankstesnį teismo nuosprendį, todėl atsižvelgiant į šią aplinkybę Jungtinės Karalystės W. K. teismo nuosprendžiu paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo 2007-10-26.
Dėl šių motyvų nuteistojo S. J. skundas negali būti tenkinamas, jo skundo argumentai, esant nurodytoms aplinkybėms, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo S. J. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 13 d. nutartį .
Nutartis galutinė ir neskundžiama.