- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-01
- Bylos Nr.
- eI-3181-406/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00843-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Čekanauskas
- Pareiškėjas
- K. D.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Kristina Česnauskienė
- Kategorijos
- 11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Gretai Gurkšnytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 15 d. patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 3508,57 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2007 m. vasario 7 d. K. D. nuosavybėn įsigijo 0,3000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2012 m. išaiškėjus problemai dėl privažiavimo jis kreipėsi į Nacionalinę Žemės tarnybą ir gavo 2012 m. birželio 6 d. raštą Nr. lSS-(7.5)- 1002, kuriuo buvo išaiškinta susiklosčiusi situacija ir teisė kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo. Jis kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, nurodydamas, kad negali patekti į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kadangi projektuojant sklypus, kelias nebuvo numatytas ir jis su trečiaisiais asmenimis liko be pravažiavimo ir prašydamas teismo nustatyti kelio servitutą - teisę važiuoti transporto priemonėmis, eiti pėsčiomis per atsakovams P. ir L. S. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, pagal 2012 m. lapkričio 13 d. UAB „Kauno komprojektas“ parengtą planą. Šioje civilinėje byloje trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų buvo įtraukta ir Nacionalinė žemės tarnyba, kuri nesutiko su prašomu nustatyti kelio servitutu, t.y. įstojo į bylą atsakovų pusėje. Pirmosios instancijos teismas 2014 m. liepos 25 d. sprendime konstatavo, kad dėl pareigūnų kaltės netinkamai atlikus projektavimo darbus K. D. ir kiti savininkai liko be privažiavimo kelio prie jiems priklausančių žemės sklypų. Teismas nurodė, kad nepriklausomai nuo to, kad tam tikri servitutai gretimuose sklypuose nustatyti, tačiau patekimas į Ieškovo sklypą negalimas, nes nėra nustatytas tarnaujantis daiktas sklype Nr. 752. Teismo Sprendime motyvuojama, kad buvo išspręstas laikino privažiavimo prie žemės sklypų klausimas. Nors teismas konstatavo, kad teisiškai privažiavimo prie K. D. ir kitų žemės savininkų sklypų klausimas neišspręstas ir šio klausimo sprendimas užtruko pernelyg ilgai, tačiau taip pat nurodė, kad yra nustatytas laikinas įvažiavimas, todėl servituto nustatymas teisme nėra objektyviai būtinas ir ieškinį atmetė. Sprendime nurodyta, kad servituto nustatymas iš esmės pažeistų savininkų teises, nes jiems ženkliai 213 kv. m. sumažėtų nuosavybės teise valdomas žemės sklypas, o jų sklypas ir taip gerokai mažesnis nei K. D., pažeistų atsakovų privatumą, galimybę naudotis turtu. Apeliacinės instancijos teismas 2014 m. lapkričio 8 d. nutartimi apeliacinio skundo netenkino, Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 27 d. sprendimą paliko nepakeistą, t.y. kelio servitutas į ieškovui priklausantį žemės sklypą liko nenustatytas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2015 m. vasario 10 d. nutartimi atsisakė priimti kasacinį skundą. Daro išvadą, kad NŽT privažiavimo klausimą sprendė labai vangiai ir neteisingai. Seimo kontrolieriaus išvadoje dar 2012 m. rugsėjo 24 d. buvo nurodyta, kad jo skundas pagrįstas ir atsakovė įpareigota imtis priemonių pažeistoms teisėms atkurti, t.y. suformuoti bendro naudojimo kelią, tačiau ši rekomendacija labai ilgai nebuvo vykdoma. Atsakovo pradėta privažiavimo kelio nustatymo procedūra 20l4 m pradžioje davė pagrindą teismui priimti sprendimą, ieškinį atmesti. Dėl praloštos bylos jis patyrė daug išlaidų, tačiau atsakovas, nepaisant vykusio teismo proceso, ir po to tinkamai neišsprendė problemos. Nurodo, kad po bylos išnagrinėjimo, nors turėjo būti iki 2014 m. gruodžio 4 d. patvirtintas žemėtvarkos projekto papildymas, tačiau tik 2015 m. kovo 27 d. NŽT įsakymu Nr. 7VĮ-407-( 14.7.2) Pąjiesio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte buvo suprojektuotas 4 m bendro naudojimo kelias. 2016 m. vasario 18 d. Seimo kontrolieriaus pažymoje Nr. 4D- 2015/1-1227 nurodyta, kad „Kauno r. sav. Pajiesio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 7VJ-407-( 14.7.2.) „Dėl Pajiesio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ buvo suformuotas bendro naudojimo kelias privažiuoti prie žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Rašte taip pat nurodoma, kad žemės reformos žemėtvarkos projekte vietinės reikšmės kelias gali būti suprojektuotas tik laisvos žemės fondo žemėje“. Taip pat pažymėjo, kad „galiojančiuose teisės aktuose nėra numatyta privačios ir valstybinės žemės mainų galimybė“. Iš rašte paminėtų argumentų matyti, kad atsakovo suprojektuoto bendro naudojimo kelio dalis yra pažymėta privačiuose žemės sklypuose (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl minėtas kelias buvo suprojektuotas nesivadovaujant galiojančių teisės aktų nuostatomis, dėl ko minėtas kelias Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamojo turto objektas nebuvo įregistruotas. Seimo kontrolieriaus 2016 m. vasario 18 d. pažymoje nurodyta, kad 2015 m. gruodžio 15 d. NŽT atliko Ieškovo žemės sklypo žemės naudojimo patikrinimą (toliau ir - Patikrinimas). Patikrinimo metu nustatyta, kad bendro naudojimo kelias neįrengtas ir kitų galimybių privažiuoti prie Ieškovo sklypo nėra. Vykdant seimo kontrolieriaus rekomendacijas NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjas 2016 m. balandžio 8 d įsakymu Nr. 7VJ- 396-( 14.7.2) panaikino bendro naudojimo 4 m pločio kelią, suprojektuotą prie jam priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtintą 2015-03-27 įsakymu Nr. 7Vį- 407-( 14.7.2) Pajiesio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Atsakovas 2016 m. balandžio 11 d. raštu Nr. 7SD-2408-(14.7.104.) jį informavo, kad 2016 m. balandžio 10 d. 10 val. bus organizuojamas žemės sklypų savininkų susirinkimas, kuriame turės būti aptariamos procedūros dėl servituto nustatymo. Į minėtą susirinkimą atvyko tik vienas žemės sklypo savininkas, todėl klausimas iš esmės nebuvo aptartas ir išspręstas. Aptarus su specialistais servituto į žemės sklypą nustatymą išaiškinta, kad visgi servituto nustatymas tikslingas tik per S. priklausantį žemės sklypą. Buvo išsiųstas jiems pasiūlymas, kuriuo prašoma nustatyti atlygintinį servitutą, tačiau žymiai mažesnio ploto, tačiau gautas neigiamas atsakymas. Teigia, jog atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovas ilgai neatliko būtinų kelio nustatymo procedūrų, siūlė kreiptis K. D. į teismą, o vėliau netinkamai atliko kelio projektavimo procedūras, t, y. buvo neleistinai pasyvus, todėl privalo atlyginti jo patirtą neturtinę ir turtinę žalą, nes iki šiol nėra privažiavimo į jo sklypą, yra patirta daug išgyvenimų, emocinės įtampos, nepatogumų. Nurodo, jog atsakovas veikia pagal žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu patvirtintus Nuostatus (toliau ir - Nuostatai), o jo kompetencija, teisės ir pareigos nustatytos minėtuose Nuostatuose ir Žemės įstatyme. Nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė Nuostatus bei netinkamai vykdė Žemės įstatyme numatytas pareigas. Dėl bylos iškėlimo ir visų, su jos nagrinėjimu susijusių klausimų sprendimais jis patyrė 3 508.57 Eur turtinę žalą, kurią sudaro advokato paslaugos už teisines konsultacijas, ieškinio, apeliacinio skundo, kasacinio skundo rengimas, civilinės bylos dėl servituto nustatymo vedimas, kitų procesinių dokumentų rengimas, priteistu išlaidų byloje išieškojimai, antstoliu vykdymo išlaidos, VĮ „Registrų centras“ pažymos, projektų, planų ir kitų dokumentų kopijavimas, žyminis mokesti, ), turto vertinimo ataskaita, kurią Ieškovas buvo įpareigotas atlikti bylos nagrinėjimo metu. Remiasi CK 6.271 straipsniu ir mano, kad nagrinėjamu atveju yra visos trys viešosios atsakomybės sąlygos. Pabrėžia, jog nagrinėjamu atveju atsakovas dar 2007 m. atlikdamas projektavimo darbus pareiškėją ir kitus žemės sklypų savininkus paliko be privažiavimo į jiems nuosavybės teise priklausančius sklypus. Dėl šios priežasties jis nuo 2007 m. metų vis dar neturi juridinės teisės, kuri leistų naudotis pravažiavimu į jo žemės sklypą. Dėl susiklosčiusios situacijos buvo priverstas kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo. Bylos iškėlimas ir nagrinėjimas sukėlė daug nepatogumų bei didelę įtampą ir stresą, kadangi bylos nagrinėjimas tęsėsi nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2015 m. vasario mėn. ieškovas jautė nuolatinį stresą, nuovargį, nerimą, kadangi bylos nagrinėjimas tęsėsi pirmosios, antrosios instancijos teismuose ir buvo rengiamas kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Teigia, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų jis ne tik patyrė ilgalaikius neigiamus padarinius, tokius kaip stresą, nerimą, baimę, įtampą, nepatogumus, tačiau tuo pačiu buvo pažeista jo teisė netrukdomai naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu daiktu. Dėl šios priežasties prašo priteisti iš atsakovo 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė nurodo, kad su skundu nesutinka. Paaiškino, kad 2007 m. vasario 7 d. K. D. nuosavybėn įsigijo 0,3000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Nacionalinei žemės tarnybai atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2012 m. rugsėjo 24 d. pažymoje Nr. 4D-2012/1-1041 „Dėl K. D. skundo prieš Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos“ pateiktą rekomendaciją buvo inicijuotos derybos tarp ieškovo ir suinteresuotų asmenų dėl servituto nustatymo sudarant sandorį arba imantis kitų priemonių, užtikrinančių galimybę K. D. ir kitiems asmenims tinkamai naudotis jiems priklausančiais žemės sklypais. 2012 m. spalio 23 d. Nacionalinė žemės tarnybos raštu Nr. 7SD-(14.7.104.)-2097 „Dėl kelio“ pareiškėjas (ir kiti suinteresuoti asmenys) buvo kviečiami 2012 m. lapkričio 7 d. atvykti į Kauno rajono skyrių, tačiau į kviestą susirinkimą neatvyko. Šiame susitikime, dalyvaujant žemės sklypų savininkams, kuriems taip pat aktualus privažiavimo kelias į nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, buvo sprendžiamas naujai projektuojamo kelio klausimas bei papildomai informuojama dėl nuovažos nuo valstybinės reikšmės kelio A-7-10 įrengimo ir supažindinama su UAB „Kelprojekto“ pateikta informacija apie numatomą šios kelio dalies rekonstravimo projektą. Buvo nagrinėjamas privažiavimo į nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus klausimas, nuo esamos nuovažos iki naujai projektuojamo 4 m. pločio lauko kelio valstybinės reikšmės krašto kelio juostos dalyje. Susirinkime buvo nutarta: įpareigoti Pajiesio kadastro vietovės projekto autorę, rengiant Pajiesio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą suprojektuoti 4 m. pločio kelią; kreiptis į VĮ „Kauno regiono keliai“ dėl sutikimo, laikinai važiuoti valstybinės reikšmės krašto kelio juostos dalyje (pakraščiu), atkarpoje nuo esamos nuovažos į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) iki naujai projektuojamo bendro naudojimo 4 m. pločio lauko kelio iki bus parengtas ir įgyvendintas kelio atkarpos Ilgakiemis - Prienai rekonstrukcijos projektas. Taip pat buvo gauti suinteresuotų asmenų P. Š., M. S. ir Z. G. sutikimai, kad neprieštarauja dėl 4 m. pločio bendro naudojimo kelio suprojektavimo pravažiavimui į kitus žemės sklypus, jiems nuosavybės teise priklausiančiuose žemės sklypuose. Paaiškino, kad 2012 m. gegužės 23 d. K. D. pateikė ieškinį Kauno apylinkės teismui dėl servituto nustatymo. K. D. teismo prašė nustatyti nuolatinį kelio servitutą - teisę važiuoti transporto priemonėmis (bendras servituto plotas 213 kv.m.) eiti pėsčiomis per P. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybes teise priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). (Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį pagal 2012-11-13 UAB „Kauno Komprojektas“ parengtą planą. Nacionalinė žemės tarnyba į minėtą bylą buvo įtraukta trečiuoju asmeniu. Kauno apylinkės teismas 2012 m. liepos 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-949-435/2014 K. D. civilinį ieškinį atmetė, priteisė iš K. D. atsakovui P. S. 2000,00 Lt advokato pagalbai apmokėti ir valstybei 234,35 Lt. Išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu. 2014 m. lapkričio 18 d. Kauno apygardos teismas nutartimi K. D. apeliacinio skundo netenkino, Kauno apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeista, priteisė iš K. D. L. S. 1500,00 Lt advokato pagalbai apmokėti. Lietuvos Aukščiausiasis teismas nutartimi atsisakė priimti K. D. kasacinį skundą. 2016 m. balandžio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius raštu Nr. 4D-2015/1 -1227/3d-1036 atsakydamas į K. D. 2016-03-28 pateiktą skundą, pateikė išvadą, jog susiklosčiusios problemos sprendimo būdas- servituto suteikiančio teisę privažiuoti prie žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatymas sandorio būdu, o žemės sklypų savininkams nesusitarus dėl servituto nustatymo sandoriu - nurodyto servituto nustatymas teisminiu būdu. Atsakovo atstovės nuomone, pareiškėjas neįrodo būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų - neteisėtų Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų, žalos ir priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio. Prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos biudžeto turtinę 3 508,57 Eur ir neturtinę 2 500 Eur žalą, pareiškėjas nurodo, kad tokia žala kildinama dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, Nacionalinei žemės tarnybai pažeidus Žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu patvirtintas nuostatas bei netinkamai vykdžius Žemės įstatyme numatytas pareigas, tačiau jis nenurodo, kokios valdžios institucijos veiklą reglamentuojančios konkrečios teisės normos buvo pažeistos, dėl kurių jam atsirado žala. Pareiškėjas tik abstrakčiais teiginiais nurodo, jog dėl Nacionalinės žemės tarnybos neteisėtų veiksmų, pareiškėjui atsirado turtinė ir neturtinė žala. Pažymi ir tai, kad pareiškėjas 0,3000 ha žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo ne iš valstybės, bet sudarė civilinį sandorį dėl privačios žemės. Taigi, pareiškėjas nedalyvavo žemės reformos teisiniuose santykiuose su valstybe, todėl jo atžvilgiu valdžios institucijos jokių neteisėtų veiksmų atlikti ir negalėjo. Pareiškėjas įsigydamas žemės sklypą be privažiavimo iš privataus asmens veikė savo rizika. Pareiškėjas nurodo, kad yra patyręs 3508,57 Eur turtinę žalą, kurią sieją su civilinėje byloje patirtomis išlaidomis, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-949-435/2014 šalys buvo pareiškėjas (ieškovas), P. S. ir L. S. (atsakovai), Nacionalinė žemės tarnyba (tretieji asmenys). Bylos nagrinėjimo ribos buvo apibrėžtos pagal pareiškėjo K. D. pareikštus konkrečius reikalavimus. Pareiškėjas pats pasirinko tokį savo teisių gynimo būdą teismine tvarka. Pabrėžtina, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos atsirado ne dėl Nacionalinės žemės tarnybos neteisėtų veiksmų, todėl jos neatitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje pateikto žalos apibrėžimo. Mano, jog pareiškėjo prašoma priteisti 3508,57 Eur suma yra ne Nacionalinės žemės tarnybos neveikimo pasekmė, o pareiškėjo pareiga pagal Civilinio proceso kodekso 18 straipsnį, 80 straipsnio 1 dalį ir 95 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju tarp Nacionalinės žemės tarnybos veikimo (dėl servituto nustatymo), galinčio nulemti civilinę atsakomybę, ir pareiškėjo nurodytų nuostolių (3 508 ,57 Eur) nėra tiesioginio priežastinio ryšio, todėl pareiškėjo nurodyta suma, kaip žalos atlyginimas, jam negali būti priteista. Akcentuoja, kad pareiškėjo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuris grindžiamas tuo, kad jis dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nuo 2013 metų patiria stresą, nerimą, baimę, įtampą, nepatogumus, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjui neįrodžius būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų - neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio Nacionalinei žemės tarnybai nekyla pareiga atlyginti ir neturtinę žalą. Be to, pareiškėjas tik abstrakčiais teiginiais nurodo, jog pareiškėjas dėl neva tai valdžios institucijos veiksmų patiria stresą, nerimą, baimę, įtampą, nepatogumus, tačiau nepagrindžia tokių teiginių jokiais įrodymais, o rūpesčiai ginant savo teises yra neišvengiama objektyvi būsena. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas nepagrįstas ir atmestinas.
Pareiškėjas keliamu ginču siekia iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarybos prie Žemės ūkio ministerijos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas patirtą turtinę žalą sieja su atsakovo neveikimu, neišsprendžiant privažiavimo kelio klausimo į jam nuosavybės teise priklausantį sklypą. Teigia, jog atsakovui išsprendus privažiavimo kelio į sklypą klausimą, pareiškėjui nebūtų tekę kreiptis į Kauno apylinkės teismą ir jis nebūtų patyręs išlaidų, turėtų nagrinėjant civilinę bylą teisme pagal jo ieškinį, kurias vertina kaip 3 508.57 turtinę žalą. Be to, bylos iškėlimas ir nagrinėjimas nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2015 m. vasario mėn. jam sukėlė daug nepatogumų, didelę įtampą, nuolatinį stresą, nuovargį, todėl prašo priteisti iš atsakovo ir 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo dėl žalos atlyginimo pagrįstumą, pirmiausia pažymėtina, kad turtinės (kaip ir neturtinės) žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.). Pažymėtina, kad valdžios institucija – tai bet koks viešosios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.), todėl valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių ar savivaldybių viešojo administravimo subjektų atliekant viešojo administravimo funkcijas neteisėtais veiksmais padarytos žalos. Nors CK 6.271 straipsnyje įtvirtinta speciali viešosios atsakomybės sistema, skirta atlyginti žalai, kurią inter alia asmuo patyrė dalyvaudamas administraciniuose teisiniuose santykiuose, ir nors ginčus, kylančius dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, pagal šį straipsnį sprendžia specializuoti administraciniai teismai, santykiai, susiję su tokios žalos atlyginimu, yra civiliniai teisiniai, o ne administraciniai teisiniai santykiai. Dėl to šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į bendrąsias civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1485/2009).
CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala (taip pat ir neturtinė žala) turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjos nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).
Apibendrinant aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo galėtų būti patenkinamas tik nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos institucijos, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, veiksmus, žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pabrėžtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Nagrinėjamu atveju analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (neveikimas) – būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovas, atlikdamas pareiškėjo nurodomus veiksmus (neveikimą), iš kurių kildinama žala, neveikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
Byloje nėra ginčo, kad Pajiesio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plane kelias, reikalingas privažiuoti iki žemės sklypo, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės K. K. ir kurį vėliau įsigijo pareiškėjas, nebuvo pažymėtas.
Nagrinėjamam ginčui yra reikšmingos byloje nustatytos aplinkybės, kad 2007 m. vasario 7 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi pareiškėjas 0.3000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pirko iš Z. G. ir K. K., kurie sklypą nuosavybės teise valdė kaip turto paveldėtojai, atkūrus nuosavybės teises šį sklypą 2006 m. spalio 27 d. Kauno apskrities sprendimu Nr. 52/21199 K. K. (mirusiai). Pabrėžtina, jog šis žemės sklypas be privažiavimo kelio buvo suprojektuotas dar atkuriant nuosavybės teises į žemę K. K., taigi, kaip yra pažymėta Lietuvos Respublikos seimo kontrolieriaus 2012 m. rugsėjo 24 d. pažymoje Nr. 4D-2012/1-1041 „Dėl K. D. skundo prieš Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos“, tuometiniai žemėtvarkos darbų vykdytojai bei Kauno apskrities viršininko administracijos pareigūnai netinkamai, pažeidžiant teisės aktus, neatliko jų kompetencijai priskirtų veiksmų. Vertinant, ar tokie neteisėti veiksmai įtakojo žalos pareiškėjui padarymo faktą, teismas pabrėžia, jog pareiškėjas, formuojant žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, nebuvo tų administracinių teisinių santykių ir nuosavybės teisių atkūrimo į nekilnojamąjį turtą proceso dalyvis, nedalyvavo žemės reformos teisiniuose santykiuose su valstybe, žemės sklypą įgijo ne iš valstybės, bet sudarydamas civilinį sandorį dėl privačios žemės, taigi, jeigu institucijos veiksmai ir buvo neteisėti, tai iki pareiškėjui įsigyjant sklypą nuosavybėn ir ne jo atžvilgiu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigyjant šį žemės sklypą, kelias į sklypą nebuvo suprojektuotas, taigi žemės sklypą jis įsigijo be kelio, reikalingo privažiuoti prie sklypo. Pabrėžtina, kad ši aplinkybė yra nustatyta ir įsiteisėjusiame Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. sprendime, nurodant, jog „...ieškovas, 2007 metais įsigydamas žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), žinojo, kad privažiavimo prie jo sklypo nėra, tačiau architekto buvo patikintas, kad tokį kelią turi suprojektuoti atitinkamos institucijos.“
Akcentuotina, kad pareiškėjas pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną susipažino bei įvertino turto būklę jo kokybę, pareiškė, kad turto būklė ir kokybė jam yra priimtina ir tinkama, turto kokybė atitinka šioje sutartyje šalių sutartą perkamo-parduodamo turto kainą, kad dėl turto būklės ir kokybės jis, kaip pirkėjas, jokių pastabų ir/ar pretenzijų neturi (Sutarties 5.4 punktas). Pirkėjas (pareiškėjas) pareiškė, kad su perkamo-parduodamo žemės sklypo planu yra susipažinęs, žemės sklypo ribos jam aiškios, jokių pastabų ar pretenzijų neturi. Jis prisiėmė visą riziką ir nuostolius, susijusius su žemės sklypo ribų ir ploto tikslinimu atliekant kadastrinius žemės sklypo matavimus (Sutarties 5.8 punktas). Teismo vertinimu, pareiškėjas, būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, prieš įsigydamas žemės sklypą, privalėjo domėtis įsigyjamo turto būkle, savo teisėmis bei galimais jos apribojimais, t. y. išsiaiškinti, ar teisės aktais yra suformuotas privažiavimas prie jam priklausysiančio žemės sklypo ir tokiu būdu išvengti jo atžvilgiu kilsiančių neigiamų padarinių. Pareiškėjas, įsigydamas iš privačių asmenų žemės sklypą be privažiavimo kelio, veikė savo rizika, o apie tokią savo teisę pradėjo domėtis tik po sklypo įsigijimo 2010 metais.
Iš bylos medžiagos matyti, kad įsigijęs žemės sklypą be privažiavimo, nesant nustatyto kelio servituto ir esant ribotai galimybei patekti į šį įsigytą sklypą, pareiškėjas 2010 m. balandžio 1 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydamas pateikti informaciją dėl privažiavimo kelio prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Persiuntus šį raštą VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos skyriui, šis 2011 m. spalio 6 d. raštu Nr. K5-2091 informavo atsakovą, kad gretimų privačių žemės sklypų savininkai nesutinka su kelio servituto nustatymu jų nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose. 2012 m. birželio 6 d. raštu Nr. 1SS-(7.5)-1002 atsakovas į pakartotinį 2012 m. balandžio 19 d. pareiškėjo prašymą dėl privažiavimo kelio jam atsakė, kad privačių žemės sklypų savininkams nesutinkant su kelio servituto nustatymu jų nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose, jo keliamas klausimas dėl kelio, reikalingo privažiuoti prie žemės sklypo, negali būti sprendžiamas administracine tvarka. Buvo pažymėta, kad privačiuose žemės sklypuose servitutai gali būti nustatomi sandoriu ar teismo sprendimu, todėl pareiškėjui buvo išaiškinta teisė kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu.
Pareiškėjas šio atsakovo sprendimo neskundė, bet siekdamas apginti jo teisių ir įstatymo saugomų interesų pažeidimą, kreipėsi su ieškiniu į Kauno apylinkės teismą, prašydamas nustatyti nuolatinį kelio servitutą - teisę važiuoti transporto priemonėmis, eiti pėsčiomis per P. S. ir L. S. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dalį pagal UAB Kauno Komprojektas“ parengtą planą. 2014 m. liepos 25 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8949-435/2014 ieškinys buvo atmestas. Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 8 d. nutartimi apeliacinio skundo netenkino, Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 27 d. sprendimą paliko nepakeistą, t.y. kelio servitutas į pareiškėjui K. D. priklausantį žemės sklypą nebuvo nustatytas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2015 m. vasario 10 d. nutartimi atsisakė priimti kasacinį skundą. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtuose teismų sprendimuose teismas nenustatė jokių neteisėtų Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų (neveikimo).
Teismo vertinimu, atsakovas, nesant teisinio pagrindo išspręsti servituto klausimą administracine tvarka, atsakydamas į pareiškėjo prašymus, pagrįstai jį informavo apie šią aplinkybę, taip pat pagrįstai išaiškino jam teisę nustatyti servitutą sandoriu arba kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu. Pareiškėjo argumentas, kuriuo jis grindžia savo reikalavimą priteisti turtinę žalą, kad dar 2006 metais dėl atsakovo aplaidumo netinkamai atlikus projektavimo darbus žemės sklypų savininkai liko be privažiavimo kelio prie jiems priklausančių žemės sklypų, teismo nuomone, turtinės žalos padarymo pareiškėjui fakto nepagrindžia, nes nuosavybės teisių atkūrimo procese valstybės valdžios institucijos, nesuprojektuodamos privažiavimo kelio, galėjo pažeisti tik šiame procese dalyvavusių asmenų teises, tuo tarpu jokie neteisėti veiksmai (neveikimas) būtent pareiškėjo, kuris nebuvo šių teisinių santykių dalyvis, atžvilgiu atlikti nebuvo. Įvertinus aukščiau išdėstytas bylai reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, kad ir nuo to momento, kai pareiškėjas pagal pirkimo - pardavimo sutartį įsigijo žemės sklypą iš privačių asmenų iki bylos išnagrinėjimo bendrosios kompetencijos teismuose, atsakovas taip pat jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo) iš kurių galėtų būti kildinama žala, pareiškėjo atžvilgiu neatliko bei veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad teisminio proceso civilinėje byloje metu atsakovas, kuris šioje byloje dalyvavo kaip tretysis asmuo, nesutiko su pareikštu ieškiniu dėl servituto nustatymo ir tai nulėmė teismo sprendimą, taip pat nepatvirtina atsakovo neteisėtų veiksmų atlikimo fakto.
Pareiškėjas taip pat nepagrįstai teigia, kad po bylos išnagrinėjimo teisme, atsakovas ir toliau nesprendė klausimo dėl privažiavimo prie jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo suprojektavimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad po teismo proceso atsakovas bandė administracinėmis priemonėmis geranoriškai išspręsti pareiškėjo keliamą klausimą, susijusį su jo teisių pažeidimu, organizavo ir kvietė į žemės sklypų savininkų susirinkimą dėl servituto nustatymo procedūrų pareiškėją ir kitus suinteresuotus asmenis, teikė jam informaciją, todėl pripažinti, kad atsakovas neteisėtai neveikė nėra pagrindo. Iš bylos medžiagos matyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 7VĮ-407-(14.7.2) „Dėl Pajiesio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ buvo suprojektuotas bendro naudojimo 4 m. pločio kelias (duomenys neskelbtini) Kauno rajono savivaldybėje tiek prie pareiškėjui, tiek ir kitiems asmenims priklausančių žemės sklypų. Tačiau Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2016 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 7VĮ-396-(14.7.2), pagrįstai pripažinus, kad kelias suprojektuotas neteisėtai, šis suprojektuotas kelias buvo panaikintas. Teismo vertinimu, šios nurodytos aplinkybės taip pat nepagrindžia pareiškėjo skunde keliamų reikalavimų.
Apibendrinus išdėstytas reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, jog pareiškėjo patirti nuostoliai, susiję su civiliniu procesu Kauno apylinkės teisme, nelaikytini dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo) kilusia pareiškėjo turtine žala.
Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuris yra grindžiamas tuo, kad jis dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nuo 2013 metų patiria stresą, nerimą, baimę, įtampą, nepatogumus, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjui neįrodžius būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų - neteisėtų veiksmų, atitinkamai žalos ir priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio, Nacionalinei žemės tarnybai nekyla pareiga atlyginti ir neturtinę žalą. Pabrėžtina ir tai, kad pareiškėjas tik abstrakčiais teiginiais nurodė, jog dėl neteisėtų institucijos veiksmų jis patyrė stresą, nerimą, baimę, įtampą, nepatogumus, tačiau šių teiginių jokiais įrodymais nepagrindė.
Kiti pareiškėjo skunde nurodyti argumentai yra pertekliniai, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v N., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Apibendrinus tai, kas išdėstyta aukščiau ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.