Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-10-21 · Civilinė byla Nr. 2A-2911-392/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-21
Bylos Nr.
2A-2911-392/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-17002-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Atsakovas
O. K., V. G.
Ieškovas
UAB „Antakalnio būstas“
Kategorijos
  • 35.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2911-392/2013(Teisminio proceso Nr. 2-01-3-17002-2012-1)Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.1.; 75.7.; 121.14.; 121.18.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. spalio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės O. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1176-235/2013 pagal ieškovo UAB „Antakalnio būstas“ ieškinį atsakovams V. G. ir O. K. dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Antakalnio būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo, kuriuo prašė iš atsakovų V. G. ir O. K. už laikotarpį nuo 2010-05-01 iki 2011-07-31 solidariai priteisti 416,69 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovo V. G. už laikotarpį nuo 2011-08-01 iki 2012-09-30 priteisti 259,19 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; taip pat prašė iš abiejų atsakovų lygiomis dalimis priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Antakalnio būstas“ yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalines nuosavybės administratorius. Laikotarpiu nuo 2009-02-19 iki 2011-08-02 atsakovai V. G. ir O. K. buvo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai, o 2011-08-02 teismo sprendimo pagrindu nuosavybės teisė į šį butą atiteko tik atsakovui V. G. Ieškovas pažymėjo, jog kiekvieną mėnesį atsakovams jiems nuosavybės teise priklausančio buto adresu už suteiktas paslaugas buvo pateikiamas mokėjimo pranešimas (sąskaita) su nurodyta mokėtina suma. Atsakovai už laikotarpį nuo 2010-05-01 iki 2012-09-30 su ieškovu nėra atsiskaitę, ir bendra skolos suma sudaro 675,88 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovė O. K. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė civilinę bylą jos atžvilgiu nutraukti. Nurodė, kad ji ieškovui neskolinga. Ieškovo reikalaujama skola turi būti priteista iš atsakovo V. G. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-08-02 sprendimu butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas V. G. asmenine nuosavybe. Atsakovė pažymėjo, kad šiame bute ji niekada negyveno, nėra jo savininkė, jokių sutarčių dėl paslaugų teikimo nepasirašė, todėl neprivalo mokėti jokių mokesčių ir skolų. Atsakovės O. K. tvirtinimu, ginčo buto nuosavybės teisė buvo įregistruota 2009-02-19 Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu, kurią pasirašė O. B. ir V. K. (po santuokos nutraukimo – G.). Pabrėžė, kad atsakovė šios sutarties nepasirašė, apie šią sutartį nieko nežinojo ir neįsipareigojo mokėti nei rentos O. B., nei komunalinių mokesčių už ginčo butą. Nuosavybės teisė atsakovės vardu buvo įregistruota be jos žinios ir sutikimo. Be to, Santuokos nutraukimo sutarties 5 p. nurodyta, kad bendrų kreditorinių įsipareigojimų nėra, todėl šios sutarties pasirašymas neįpareigoja atsakovės mokėti buvusio sutuoktinio skolų.

Atsakovas V. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas, remdamasis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, nustatė, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2009-02-19 iki 2011-08-02 priklausė atsakovams V. G. ir O. K. 2009-02-19 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. 3-1280 pagrindu. Duomenų apie tai, kad ši sutartis būtų pakeista ar panaikinta, nėra. Taip pat nėra pakeistas Nekilnojamojo turto registro įrašas apie ginčo buto savininkus laikotarpiu nuo 2009-02-19 iki 2011-08-02. Pagal Gyventojų registro įstatymo 9 str. 5 d., registro duomenys laikomi teisingais, kol jie nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis CK 4.82, 4.84, 5.50 straipsniais, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad skola už ginčo butui suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2010-05-01 iki 2011-07-31 ieškovui iš atsakovų priteistina solidariai ir 416,69 Lt priteisė iš abejų atsakovų, o 259,19 Lt skolą už suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2011-08-01 iki 2012-09-30 priteisė iš atsakovo V. G., kadangi Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-08-02 sprendimu butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise, po santuokos nutraukimo atiteko V. G.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė O. K. prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, visą skolą bei bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo V. G., o atsakovės atžvilgiu civilinę bylą nutraukti. Apeliantė nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-1394-816/2011 buvo įrodyta ir šalių pripažinta, jog ginčo butas buvo asmeninė V. G. nuosavybė. Pagal CPK 182 str. 2 d. ir 5 d. bei 187 str. šaliai nereikia įrodinėti aplinkybių, įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintų kitoje byloje arba kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais. Vadovaujantis CK 1.92 str., 2.133 str. 6 d. ir 8 d., 6.235 str., 6.190 str. bei 6.191 str., iš sutarties atsiradusios teisės ir pareigos tenka ją pasirašiusiam asmeniui. Taigi iš 2009-02-19 Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties atsiradusios teisės ir pareigos tenka V. G., kadangi šioje sutartyje apeliantės parašo nėra. Be to atsakovė pažymėjo, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta, atsakovui V. G. neišsiuntus šaukimo į teismo posėdį ir jam nedalyvaujant, todėl byla turi būti nagrinėjama iš naujo, dalyvaujant tikrajam skolininkui, o ne tam, kurį teismui pavyko surasti.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Antakalnio būstas“ atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad skola už ieškovo suteiktas paslaugas tenka butui. Ieškovas, kaip namo bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, butų ir kitų patalpų savininkų, įskaitant ir apeliantę, asmeniškai nepažįsta ir neturi apie juos jokios informacijos, išskyrus tą, kurią galima gauti iš viešų valstybės registrų – Nekilnojamojo turto registro ir Gyventojų registro tarnybos. Apie tarp atsakovų susiklosčiusius santykius ieškovas jokių duomenų neturėjo ir negalėjo bei neprivalėjo gauti. Skola už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), susidarė už laikotarpį nuo 2010-05-01 iki 2012-09-30. Nekilnojamojo turto registro duomenimis šio buto savininkai nuo 2009-02-19 iki 2011-08-02 buvo V. G. ir O. K., ir šiuo laikotarpiu įrašas apie minėto buto savininkus pakeistas nebuvo. Pagal Gyventojų registro įstatymo 9 str. 5 d. registro duomenys laikomi teisingais, kol jie nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Todėl, ieškovo teigimu, teismas įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-05-01 iki 2011-07-31 pagrįstai priteisė iš abiejų atsakovų solidariai ir atsižvelgė į civilinėje byloje Nr. 2-1394-816/2011 konstatuotą faktą, kad nuo 2011-08-02 butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso V. G. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad apeliantės argumentai dėl Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nagrinėjamai bylai neturi nei tiesioginės, nei netiesioginės įtakos, nes butas, už kuriam suteiktas paslaugas atsakovai ieškovui yra skolingi, buvo įgytas V. G. ir O. K. santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o įgijimo pagrindas šiuo atveju neturi reikšmės. Apeliantės argumentas, kad atsakovas V. G. Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties 3.1.1. p. įsipareigojo savo lėšomis mokėti visus mokesčius, susijusius su minėtu butu, ieškovo manymu, nagrinėjamai bylai taip pat neturi jokios reikšmės, nes įstatyminės bendrasavininkio pareigos išlaikyti namo bendrojo naudojimo objektus negali panaikinti jokia sutartis. Ieškovo nuomone, atsakovė O. K. nenurodė jokios objektyvios ir pagrįstos aplinkybės, dėl kurios pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas, bei kuri apeliantę galėtų atleisti nuo imperatyvios, įstatymu nustatytos pareigos, kurią ji nepagrįstai pažeidė, vykdymo.

Atsakovas V. G. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Atsakovė O. K. apeliaciniame skunde nurodė, kad 2013-05-22 posėdžio metu teismas išnagrinėjo bylą iš esmės, neišsiuntęs atsakovui V. G. šaukimo ir jam teismo posėdyje nedalyvaujant. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 130 str. 1 d. įtvirtint, kad kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai šio Kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Kadangi atsakovui V. G. teismo šaukimas, siųstas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), į 2013-04-16 9:00 val. teismo posėdį buvo neįteiktas (b. l. 75) ir dėl šios priežasties bylos nagrinėjimas iš esmės buvo atidėtas 2013-05-22 13:30 val. (b. l. 76-77), teismas 2013-04-16 nutartimi atsakovui V. G. apie 2013-05-22 13:30 val. teismo posėdį nutarė pranešti ir pranešė viešo paskelbimo būdu (b. l. 79, 80). Be to, teismo sprendimas gali būti naikinamas dėl nepranešimo apie teismo posėdį nedalyvavusiam jame asmeniui tik tuo atveju, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą (CPK 329 str. 3 d. 1 p.).

Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Antakalnio būstas“ (buvęs pavadinimas – UAB „Antakalnio ūkis“) 2012-08-22 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1654 pagrindu buvo paskirtas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi. Taigi ieškovas suteikė šiame name esantiems butams, taip pat ir butui Nr. (duomenys neskelbtini), namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Iš skolų valdymo ataskaitos matyti, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovui už suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2010-05-01 iki 2012-09-30 iš viso yra skolingas 675,88 Lt (b. l. 15). Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, minėtas butas Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. 3-1280 pagrindu laikotarpiu nuo 2009-02-19 iki 2011-08-02 bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė atsakovams O. K. ir V. G., o laikotarpiu nuo 2011-08-02 iki 2012-12-18 šį butą asmeninės nuosavybės teise, Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta atsakovų sudaryta santuoka, padalintas sutuoktinių turtas ir išspręsti kiti klausimai (b. l. 38-39, 68-71) pagrindu, valdė V. G. Pastarajam butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė iki jo pardavimo iš varžytynių akto surašymo (b. l. 9-12, 48, 49). Duomenų apie tai, kad 2009-02-19 Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis Nr. 3-1280 (b. l. 55-57) būtų pakeista ar panaikinta, nėra. Taip pat nėra pakeistas Nekilnojamojo turto registro įrašas apie buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkus laikotarpiu nuo 2009-02-19 iki 2011-08-02. Gyventojų registro įstatymo 9 str. 5 d. sakoma, kad registro duomenys laikomi teisingais, kol jie nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka.

Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad už įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu, kai buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė buvo ir apeliantė, V. G. ir O. K. yra atsakingi solidariai, nes CK 6,6 str. 3 d. sakoma, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jei prievolė yra susijusi su paslaugų teikimu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2010-05-01 iki 2011-07-31 priteistinas iš abiejų atsakovų, o apeliacinio skundo argumentai, jog iš 2009-02-19 Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties atsiradusios teisės ir pareigos tenka tik V. G., nes butas buvo asmeninė V. G. nuosavybė, kadangi Sutartyje nėra apeliantės parašo, yra atmestini kaip nepagrįsti.

Iš byloje esančių 2013-07-11 Paslaugų priėmimo – perdavimo akto (b. l. 117), 2013-07-12 PVM sąskaitos – faktūros Serija ir Nr. SK00719 (b. l. 118), 2013-07-15 Mokėjimo nurodymo Nr. 46 (b. l. 119) matyti, kad ieškovas UAB „Antakalnio būstas“ už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra sumokėjęs 242 Lt. Taigi apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės O. K. ieškovui priteistina 242 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma.

Kiti apeliacinio skundo argumentai skundžiamo sprendimo pagrįstumo neįtakoja, todėl laikytini teisiškai nereikšmingais, ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Apeliantės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. sprendimą ar jo dalį, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

nutarė:

Atsakovės O. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš O. K. 242 litus bylinėjimosi išlaidų UAB „Antakalnio būstas“.

Teisėjas Virginijus Kairevičius