- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-03
- Bylos Nr.
- 2-566-357/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00709-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Byla nutraukta.
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Lietrusa“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas UAB „Lietrusa“ kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, prašydami iki ieškinio padavimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ vykdyti bet kokius veiksmus pirkime Nr. 110840 „Mobilių elektroninių automobilių svarstyklių 4 vnt. pirkimas“. Nurodė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovas patirs didelius finansinius nuostolius, nes svarstyklių pirkimui buvo sudarytos preliminarios sutartys su Italijos gamintojų atstovu Lietuvoje ir gautos nemažos nuolaidos, bei moralinius nuostolius, nes UAB „Lietrusa“ taptų nepatikimu partneriu, kuris negali įvykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų, nors ir ne dėl savo kaltės.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tiekėjas gali pateikti prašymą teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tačiau spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, teismas turi įvertinti ne tik tai, ar nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.), bet ir tai, ar, atsižvelgiant į ekonomiškumo, efektyvumo, proporcingumo principus, viešąjį interesą, neigiamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmės neviršys jų teikiamos naudos (CPK 423⁷ str. 1 d.) (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012-01-12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-61/2012).
Viešojo intereso sąvoka apima pagrindinius principus, kuriais yra grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąja prasme viešasis interesas reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę. Vadinasi, jeigu konkrečioje byloje taikytinos ar jau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro ar gali daryti žalą visuomenei, jos daliai, neigiamą įtaką žmonių gerovei, teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o jei jos pritaikytos – panaikinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1579/2010).
Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams (LR CPK 147 str. 3 d.). Išanalizavus ieškovo UAB „Lietrusa“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turinį, nėra akivaizdus būsimo ieškinio pagrindas ir dalykas t. y. ar ieškinys bus reiškiamas dėl viešųjų pirkimų įstatymo normų pažeidimo ar civilinio kodekso pagrindu dėl nuostolių atlyginimo. Todėl teismas negali įvertinti konkrečios, realios grėsmės ieškovo turtiniams interesams, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ atžvilgiu. Be to, ieškovas UAB „Lietrusa“ prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo ne tik nenurodė kokį ieškinį ketina pateikti ateityje, bet ir nenurodė pagrįstų priežasčių, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu, kaip to reikalauja įstatymas (LR CPK 147 str. 3 d.).
Teismas pažymi, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas tik preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas būsimo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Tikimybės, kad bus priimtas ieškovui palankus sprendimas nebuvimas, eliminuoja sprendimo neįvykdymo riziką. Taip pat teismas pažymi, kad ieškovo pažeistų teisių gynimas galimas ne tik per laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bet ir per žalos atlyginimo institutą, LR civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Vadovaujantis nurodytais argumentais, siekiant išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą (LR CPK 17 str.), nevaržyti kitos šalies interesų labiau, nei reikia teisėtiems tikslams pasiekti, vadovaujantis ekonomiškumo principu (LR CPK 145 str. 2 d.) ieškovo UAB „Lietrusa“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144, 145, 147, 151, 290–291, 423⁷ straipsniais, teismas
nutaria:
Netenkinti ieškovo UAB „Lietrusa“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.