Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. S. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str. 1 d., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir J. S. galutinė bausmė paskirta – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant J. S. per šį laikotarpį atlyginti nusikalstama veika Vilniaus teritorinei ligonių kasai ir V. B. padarytą žalą, neišeiti iš namų nuo 23.00 iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, įsidarbinti ir tęsti darbą.

Vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d., 66 str., į J. S. paskirtą bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2015 m. gegužės 8 d., 18.39 val., iki 2015 m. gegužės 9 d., 16.25 val. (viena para).

Bausmės pradžią J. S. nustatyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Iš J. S. priteista 561,83 eurai Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai turtinei žalai atlyginti bei 46 eurai V. B. turtinei žalai ir 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

J. S. nuteistas už tai, kad 2015 m. gegužės 8 d., apie 17.30 val., viešoje vietoje, prie Šilo tilto, Žirmūnų gatvėje, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,96 promilių neblaivumas), iš už nugaros priėjęs prie nukentėjusiojo V. B., be priežasties vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam V. B. į galvos sritį, dėl ko nukentėjusysis V. B. nugriuvo, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. B. sveikatą dėl padarytos muštinės žaizdos pakaušio srityje ir nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. B. sveikatą dėl padaryto apatinio žandikaulio kairės pusės lūžio su aplinkine kraujosruva.

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. S. prašo panaikinti/pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nuosprendį jo veiką iš BK 138 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuojant į BK 138 str. 1 d. ir paskiriant laisvės apribojimą 1 metams arba skiriant švelnesnę bausmę bei priteistą V. B. neturtinę žalą sumažinant iki 1500 eurų.

Apeliantas nurodo manantis, kad priimtas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Mano, kad jo veika turėjo būti kvalifikuota pagal LR BK 138 str. 1 d. ir skirta švelnesnė bausmė arba paskirta švelnesnė bausmė pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. Nurodo, kad byloje nėra objektyvių ir faktinių duomenų, kad veika padaryta dėl chuliganiškų paskatų, apeliantas nenorėjo ir neturėjo galimybės pažeisti viešąją tvarką, teigia, kad konfliktas buvo asmeninio pobūdžio. Nurodo pamatęs, kaip M. P. ant tilto stumdėsi su nukentėjusiuoju, pribėgęs padėti M. P. ir tik vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam V. B., kadangi bijojo, kad V. B. gali sumušti draugą M. P.. Nurodo, kad jeigu nebūtų buvusios grėsmės M. P., tai nebūtų net priėjęs prie nukentėjusiojo. Teigia, kad šį faktą patvirtina liudytoju apklaustas M. P. bei pats nukentėjusysis V. B. bei kiti liudytojai. Apelianto teigimu, jo veiksmuose noro pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą ir kt. nebuvo. Nurodo, kad jo veiksmai nebuvo įžūlūs, ciniški, ilgai trunkantys, tai buvo momentinis veiksmais, nukreiptas betarpiškai prieš nukentėjusįjį. Apeliantas nurodo neturėjęs tikslo nukentėjusiajam padaryti apatinio žandikaulio kairės pusės lūžį, taip pat niekas iš aplinkinių nenukentėjo.

Nesutinka apeliantas ir su priteista 2000 eurų suma V. B. naudai neturtinei žalai atlyginti. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į jo turtinę padėtį ir kitas aplinkybes. Nurodo esantis vedęs, auginantis 2 mažamečius vaikus 2010-03-29 ir 2015-08-19 gimimo, dabartiniu metu yra registruotas darbo biržoje, jokių išmokų negauna, žmona gauna tik nedidelę 246,08 eurų išmoką, intensyviai ieškosi darbo.

Teismo posėdyje nuteistasis J. S. ir jo gynėjas prašė patenkinti jo apeliacinį skundą, prokuroras ir nukentėjusysis V. B. siūlė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo J. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmos instancijos teismo išvados dėl faktinių aplinkybių nustatymo yra pagrįstos , tačiau teismas, nuteisdamas J. S. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2d. 8 p. , padarymą, padarė procesinius pažeidimus, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą .

Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2d. 8 p. yra numatyta asmeniui , kuris nesunkiai dėl chuliganiškų paskatų sužalojo kitą asmenį.

Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistasis J. S. nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį V. B. viešoje vietoje be priežasties , tai pagal teisminę praktiką yra vertinama kaip chuliganiškos paskatos. Vienok šiuo atveju kaltinime pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2d. 8 p., pagal kurį yra nuteistas J. S. , nėra nurodytas tokią veiką kvalifikuojantis požymis – chuliganiškos paskatos, tik , kaip jau buvo paminėta , yra nurodyta galimai tokias paskatas patvirtinantis faktinis domuo, kad jis nesunkiai sužalojo V. B. be priežasties. Esant tokiai situacijai, kai nuteistajam J. S. kaltinime, už kurį jis yra nuteistas, nėra inkriminuotos chuliganiškos paskatos , apylinkės teismas neturėjo teisinio pagrindo jį nuteisti dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2d. 8 p. , padarymo. Šiuo atveju teismas , pirmoje instancijoje nagrinėdamas baudžiamąją bylą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 256 str. 2d. nuostatomis, įspėdamas apie tai proceso dalyvius, turėjo galimybę pašalinti nuteistajam J. S. inkriminuoto kaltinimo ydingumą , inkriminuojant tokią veiką kvalifikuojantį požymį- chuliganiškas paskatas. Bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, apeliacinė instancija neturi procesinės galimybės papildyti kaltinimą minėta kvalifikuojančia aplinkybe , nes , sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. ,4 d., teismas , nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, bylą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, jeigu dėl to yra gautas prokuroro ar nukentėjusiojo skundas. Šiuo atveju yra nagrinėjamas tik nuteistojo J. S. skundas, todėl nuteistojo teisinės padėties sunkinimas, inkriminuojant nusikalstamą veiką kvalifikuojantį požymį –chuliganiškas paskatas, yra negalimas. Kaltas asmuo turi teisę žinoti, už ką jis yra nuteistas, jo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės turi būti nurodytos aiškiai ir taip, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos BPK 305 str. nuostatos, priešingu atveju būtų pažeidžiamos jo gynybos teisės. Šiuo atveju aprašant apelianto J. S. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, buvo būtina nurodyti tokią veiką kvalifikuojantį požymį , ne vien faktinius duomenis . Nenurodžius apeliantui J. S. nusikalstamą veiką kvalifikuojančio požymio, jo veika negali būti kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2d. 8 p.

Dėl išdėstytų motyvų nuteistojo J. S. nusikalstama veika iš Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2d. 8p. perkvalifikuotina į Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1d., kolegijai nustačius :

J. S. 2015 m. gegužės 8 d., apie 17.30 val., prie Šilo tilto, Žirmūnų gatvėje, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,96 promilių neblaivumas), iš už nugaros priėjęs prie nukentėjusiojo V. B., vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam V. B. į galvos sritį, dėl ko nukentėjusysis V. B. nugriuvo, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. B. sveikatą dėl padarytos muštinės žaizdos pakaušio srityje ir nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. B. sveikatą dėl padaryto apatinio žandikaulio kairės pusės lūžio su aplinkine kraujosruva.

Kolegijai pakeitus nuteistojo J. S. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimą į tokią veiką, į kurią perkvalifikuoti prašoma jo apeliaciniam skunde, jo skundo kitokie nei kolegijos argumentai , grindžiantys tokį prašymą, neanalizuotini.

Apylinkės teismas , nuteisdamas J. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2d. 8 p., tinkamai taikydamas BK 41 str. ir 54 str. nuostatas, paskyrė jam laisvės atėmimo bausmę, pritaikydamas BK 75 str. nuostatas. Tokios bausmės skyrimas buvo teisiškai pagrįstas teismo nustatyta nusikalstamos veikos kvalifikacija .

Kolegijai pripažinus, kad apelianto J. S. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą , keistinas ir teismo sprendimas dėl bausmės paskyrimo. Už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. padarymą, gali būti skiriamos laisvės apribojimo, arešto ar laisvės atėmimo bausmės. Apeliantas J. S. anksčiau nebuvo teistas, yra teisiamas už nesunkaus nusikaltimo padarymą , todėl, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 55 str. nuostatomis, jam skiriama bausmė, kuri nėra susijusi su laisvės atėmimu. Jam skiriama laisvės apribojimo bausmė, kuri kaip viena iš alternatyvių bausmių, yra numatyta įstatymo sankcijoje. Nustatant jos trukmę, atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pobūdį, į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į BK 48 str. , reglamentuojančio tokios bausmės skyrimą, nuostatas.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, apelianto išsakytos gynybinės pozicijos apeliacinio proceso metu , jis prisipažįsta kaltu dėl kolegijos nustatytos nusikalstamos veikos padarymo , todėl jam kolegijos skiriama bausmė mažintina trečdaliu, taikant Lietuvos Respublikos BK 64 ¹ str. nuostatas. Tai darytina ir dėl to, kad skundžiamu nuosprendžiu šios nuostatos buvo taikytos , o apeliacinėje instancijoje , nagrinėjant tik nuteistojo skundą, jo teisinės padėties pabloginti negalima. Kolegijos skiriamos laisvės apribojimo atlikimo laikotarpiu, apeliantui skiriama įpareigojimas būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokymųsi bei įpareigojimas per tą laikotarpį atlyginti jam priteistą turtinę žalą (Lietuvos Respublikos BK 48 str. 48 str. 6d. 1p., 2p.). .

Į skiriamos laisvės apribojimo bausmės laiką, įskaitomas laikas, kurį apeliantas išbuvo laikiniame sulaikyme (Lietuvos Respublikos BK 66 str.), už vieną parą, išbūtą sulaikyme, įskaitomos 2 laisvės apribojimo dienos (Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1d. 2p. c p.p.).

Apeliantas skundžia teismo sprendimą iš jo priteisti nukentėjusiajam V. B. neturtinę žalą 2000 Eurų, prašydamas ją sumažinti iki 1500 Eurų, tą grindžia bloga savo ir šeimos materialine padėtimi , nukentėjusysis V. B. tokiam sumažinimui prieštarauja.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstumo bei dėl jos dydžio nustatymo. Bylos įrodymais, tai yra įvertinta ir skundžiamame nuosprendyje , yra nustatyta, kad nukentėjusysis V. B. dėl nusikalstamų nuteistojo veiksmų patyrė fizinį skausmą tiek įvykio metu, tiek po jo, turėjo dvi savaites dėl žandikaulio lūžio vaikščioti su įtvaru , apie 3 savaites buvo sutrikdytas jo socialinis gyvenimas tiek dėl fizinio skausmo, tiek dėl negalėjimo normaliai valgyti, bendrauti, dirbti ir pan. Be to, vertinant nusikaltimo, kurio metu buvo sužalotas nukentėjusysis V. B. , padarymo aplinkybes, atkreiptinas dėmesys , kad jis buvo sužalotas dienos metu , viešoje vietoje, ramiai einantis , nepažįstamo jam apelianto . Tokios aplinkybės patvirtina apylinkės teismo išvadą , kad dėl šio įvykio nukentėjusysis V. B. jaučiasi psichologiškai nesaugus . Teismas, nustatydamas priteistinos nukentėjusiajam neturtinės žalos dydį , tinkamai vadovavosi teismine praktika tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose. Šiuo atveju , vertinant priteistos neturtinės -žalos dydį, neturi reikšmės apelianto veikos kvalifikavimas pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą. Apeliantas apeliacinio proceso metu pateikė duomenis apie savo, jo sutuoktinės gaunamas pajamas, apie tai, kad turi išlaikyti du mažamečius vaikus , ir kolegija sutinka , kad šeimos materialinė padėtis nėra lengva . Vienok , nagrinėjamu atveju , veikos kaltininkas, padaręs nusikalstamais veiksmais neturtinę žalą, turi prisiimti ir jam ar jo šeimai nepatogią turtinę prievolę , todėl šiuo pagrindu priteistos neturtinės žalos dydžio nemažina.

Apibendrinus aukščiau išdėstytus motyvus, kolegija keičia nuosprendį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, kitą nuosprendžio dalį paliekant nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

nuteistojo J. S. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 7d. nuosprendį pakeisti.

J. S. , pripažinto kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2d. 8 p., veiką perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1d. ir paskirti laisvės apribojimą 2 (dvejus) metus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 ¹ str., J. S. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paliekant 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius. Į šios bausmės laiką įskaičiuoti J. S. sulaikyme išbūtą 1 parą, už ją skaičiuojant 2 laisvės apribojimo dienas.

Laisvės apribojimo laikotarpiu J. S. įpareigoti būti namuose (duomenys neskelbtini) nuo 23 val. iki 6 val. , jei tai nesusiję su darbu ar mokymųsi.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio nuorašo gavimo dienos jį vykdančioje institucijoje.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja po jo paskelbimo dienos.