- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-27
- Bylos Nr.
- TS-100-482/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-36282-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aksinija Žemantauskienė
- Nuteistasis
- R. A.
- Advokatai
- Erikas Rugienius
išnagrinėjusi rašytinio proceso tvarka nuteistojo R. A. gynėjo advokato Eriko Rugieniaus skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 81/04-724,
susipažinusi su Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu, nuteistojo asmens byla,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Marijampolės apylinkės teisme gautas nuteistojo R. A. gynėjo advokato Eriko Rugieniaus skundas, kuriuo prašo panaikinti 2020 m. rugpjūčio 3 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Skunde nurodoma, jog lygtinio paleidimo pagrindai ir sąlygos įtvirtintos BVK 157 str., kuriame nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šią minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį: pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės - nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo. Skunde teigiama, kad priimdama nutarimą, Komisija neteisingai vertino surinktus įrodymus bei neteisingai aiškino BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, ko pasėkoje buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam R. A.. Kaip vieną iš motyvų, atsisakyti nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, Komisija nurodė, kad „nors nuteistasis ir skatintas keturis kartus, dalyvavo pataisos namuose vykdomose socialinės reabilitacijos programose, jo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir jis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis“. Nuteistojo gynėjas nurodo, jog surinkti duomenys (nuteistąjį teigiamai charakterizuojanti medžiaga) leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis savo tolesnio gyvenimo su kriminaline subkultūra nesieja, nori integruotis į visuomenę ir būti pilnaverčiu jos nariu, į pastabas reaguoja ir sugeba iš jų padaryti atitinkamas išvadas. Nuteistasis turi ne tik norą gyventi normalų gyvenimą, bet ir tinkamas tam išorines sąlygas, t. y. turi tėvus, kurie sutinka priimti jį gyventi kartu, ketina įsidarbinti, stengiasi grąžinti visas skolas, puoselėja glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais. Šios aplinkybės kartu su nustatyta nusikalstamo elgesio rizika leidžia spręsti, kad R. A. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir iš esmės pakeitė savo elgesį, lygtinai paleistas integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Skunde pažymima, kad aplinkybės dėl ankstesnio teistumo, nusikaltimo, už kurį atliekama laisvės atėmimo bausmė, sunkumo nėra susijusios su lygtinio paleidimo taikymo sąlygomis. Lygtinio paleidimo taikymas siejamas išimtinai tik su nuteistojo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje. Be to, vien tik padaryto nusikaltimo priskyrimas prie sunkių nusikaltimų neapibūdina nuteistojo asmenybės, pasitaisymo laipsnio, o tik parodo įstatymų leidėjo požiūrį į tą nusikalstamą veiką.
Skunde nurodoma, kad aukštesnės instancijos teismas yra nurodęs, jog esant iš esmės tik teigiamoms nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančioms aplinkybėms, vien tik padaryto nusikaltimo sunkumas, ankstesnio teistumo faktas negali būti pagrindu atsisakyti taikyti lygtini paleidimą (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. liepos 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-526-966/2019).
Nuteistojo gynėjas skunde teigia, kad bausmės atlikimo laikotarpiu, nuteistasis suprato savo veiksmų pavojingumą, padarė išvadas ir siekia save reabilituoti. Iš skundžiamo Komisijos nutarimo matyti, kad nuteistojo elgesys bausmės vykdymo metu iš esmės vertinamas nepriekaištingai (už nepriekaištingą elgesį nuteistasis buvo skatintas net keletą kartų). Komisija nustatė, kad nuteistojo elgesyje yra teigiamų korekcijos požymių, jis aktyviai dalyvauja užimtumo renginiuose ir programose, ko pasėkoje buvo skatintas 4 kartus bei įgijo žinių ir įgūdžio, kurie jam leis lengviau adaptuotis išėjus iš įkalinimo įstaigos. Kaip matyti iš pateiktų faktinių aplinkybių, nuteistasis aktyviais veiksmais rodo savo elgesio pokyčius, siekia keisti savo gyvenimo būdą, todėl mano, kad yra pagrindas nuteistajam R. A. taikyti lygtinį paleidimą.
Šalies argumentai
Taip pat skunde nurodoma, kad Komisija nurodė, jog „bausmės atlikimo metu nuteistasis 2 kartus pažeidė pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus karkos taisyklių reikalavimus [...]. Nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, tačiau tai rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas“. Nuteistojo atstovas mano, kad šis motyvas, kaip pagrindas atsisakyti nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą yra visiškai nepagrįstas. Visų pirma dėl to, jog nuobaudos yra nebegaliojančios. Pripažinus šiuos Komisijos motyvus kaip teisėtus, būtu pažeisti fundamentalūs atsakomybės už teisės pažeidimus principai., kadangi nuobaudos sukeltos teisinės pasekmės negali varžyti nuteistojo teisių ir laisvių visą likusį jo gyvenimą, t. y. pasibaigus paskirtos nuobaudos galiojimui, baustumo stigma nebegali būti taikoma ir nebegali būti ja remiamasi.
Skunde teigiama, kad aukščiau nurodyti Komisijos argumentai bei motyvai yra visiškai nepagrįsti surinktais faktiniais duomenimis. Priešingai - surinkti duomenys rodo, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį R. A. iš pataisos įstaigos, būtų įgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė, o priėmus sprendimą lygtinio paleidimo netaikyti - būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, nuteistasis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymu ir nebenusikals. Aplinkybė, dėl neatliktos laisvės atėmimo bausmės termino yra svarbi vertinat galimybę ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, tačiau nagrinėjant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu įvertinti ne tik neatliktos laisvės atėmimo bausmės terminą, tačiau atsižvelgti ir į kitų aplinkybių visumą įskaitant ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Nuteistasis pataisos namuose bausmės atlikimo metu keturis kartus paskatintas. Labai motyvuotas išeiti į laisvę. Nuteistasis pripažįsta, analizuoja ir geba įvardinti problemas, susijusias su jo nusikalstamu elgesiu. Geba atpažinti problemas, susijusias su jo nusikalstamu elgesiu, yra susiformulavęs ilgalaikius tikslus, kuriuos sieja su šeima (rūpinimusi tėvais, dukra) ir darbu. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis yra ne pasyvus pataisos proceso dalyvis, o siekia aktyviais veiksmais koreguoti savo elgesį tinkama linkme. Nuteistasis turi gyvenamąją vietą ir palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Todėl paskirtos bausmės šiuo metu atliktas laikas yra pakankamas ir nesudaro galimybės asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, juolab, kad iš Komisijos surinktų įrodymų seka, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra aukšta. Pažymėtina, kad skirdamas R. A. laisvės atėmimo bausmę, teismas jau atsižvelgė į jo padarytos veikos pavojingumą ir sunkumą. Tuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti, juolab turint omenyje, kad nuteistasis nepriekaištingai vykdė pirmojo Komisijos svarstymo metu jam nurodytas (pavestas) rekomendacijas.
Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas numato, lygtinio paleidimo būtiną sąlygą - nuteistasis turi būti pasitaisęs. Taigi, iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. A. pastaruoju metu pasikeitė į gerąją pusę, suprato savo elgesio negatyvumą, padarė išvadas ir stengėsi keistis. Nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Nuteistojo advokatas teigia, kad atsižvelgiant į surinktus įrodymus bei įvertinus nurodytas faktines ir teisines aplinkybes darytina išvada, kad Komisija, atsisakydama taikyti R. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė padaryto nusikaltimo pobūdžiui, faktui, kad nuteistajam anksčiau buvo skirtos nuobaudos, jis teistas, tačiau visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu. Komisija iš esmės nenustatė jokių patikimų įrodymų, dėl kurių R. A. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Komisijos motyvai turi būti vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, juolab, kad jis yra įvykdęs visus įstatyme keliamus reikalavimus.
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra teismo nustatytu termino atsiliepimo byloje nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo gynėjo skundas atmetamas.
Nustatyta, kad R. A., teistas 2017-10-17 Klaipėdos apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 str. 2 d., 180 str. 1 d., 178 str. 3 d., 259 str. 2 d., 63 str. 1, 4, 5 d. 2 p. 6 d. - galutinė bausmė 6 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 2 metai 6 mėnesiai.
2020 m. rugpjūčio 3 d. Komisija priimtu nutarimu Nr. 81/04-724 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“, keturiems Komisijos nariams balsavus „prieš“, nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nurodė, jog atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu 2 kartus pažeidė pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus. Dar du kartus nuteistajam buvo surašyti tarnybiniai pranešimai (2020-05-19 – dėl darbotvarkės pažeidimo ir 2020-06-05 – dėl neteisėtų sandorių) ir nors nuobauda neskirta, apsiribota pokalbiu, tačiau visa dokumentinė medžiaga yra nuteistojo asmens byloje. Nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, tačiau tai rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Taip pat visai tai leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Komisija taip pat atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis šiuo metu pataisos namuose nedirba, nuteistąjį finansiškai remia artimieji. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją galima teigti, kad nuteistasis praeityje naudojo smurtą, siekdamas, kad kiti paklustų. Savireguliacijos įgūdžiai pakankami. Pokalbio metu linkęs minimizuoti, racionalizuoti savo nusikalstamą elgesį, turi savitą tokio savo elgesio paaiškinimą. Nusikalstamo elgesio rizika žema – 44 balai. Nors nuteistasis ir skatintas keturis kartus, dalyvavo pataisos namuose vykdomose socialinės reabilitacijos programose, jo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir jis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis. Taip pat Komisija atsižvelgė į paskirtos bausmės trukmę, neatliktos bausmės dalis dar yra dar gana didelė, t. y. 2 metai 6 mėnesiai. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už nusikalstamą veiką. Todėl būtina atsižvelgti į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.
Bylos duomenimis nustatyta, kad R. A. ankščiau teistas vieną kartą. Laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą. Lygtinio paleidimo komisijai buvo pristatytas antrą kartą. Nuteistasis pataisos namuose drausminėmis nuobaudomis buvo baustas du kartus, nuobaudos šiuo metu negaliojančios. Nutarimo priėmimo dienai neatlikta bausmės dalis didelė 2 metai 6 mėnesiai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, negalima teigti, jog asmuo padarė pakankamas išvadas dėl savo elgesio ir yra pasiruošęs gyventi neizoliuotas nuo visuomenės bei laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių.
Skunde nuteistojo atstovas nurodo, kad BVK 157 str. įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2264, buvo pakeistos 157 straipsnio nuostatos. Nuo 2020-07-01 galiojančiame BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tačiau pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi, remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.
Teismas, spręsdamas skundo argumentus dėl komisijos nutarimo panaikinimo ir nuteistajam lygtinio paleidimo taikymo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgia į kitų aplinkybių visumą: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių, ar anksčiau nuteistojo atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas, kaip nuteistasis elgėsi lygtinio paleidimo metu. Padaryti nusikaltimai, jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai - nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Visos nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenė saugumo pusiausvyra.
Komisija priimdama sprendimą atsižvelgė į tai, jog nuteistasis už dalyvavimą pataisos programose ar už gerą elgesį buvo skatintas 4 kartus. 2 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau nors jos ir yra negaliojančios. Be to nutarime nurodoma, kad du kartus nuteistajam buvo surašyti tarnybiniai pranešimai (2020-05-19 – dėl darbotvarkės pažeidimo ir 2020-06-05 – dėl neteisėtų sandorių) nuobauda neskirta, apsiribota pokalbiu. Aukščiau paminėtos aplinkybės rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Teismas visiškai sutinka su šiais Komisijos argumentais ir sprendžia jog nuteistojo elgesio negalima vertinti kaip palankaus jam ir nepriekaištingo.
Skunde nuteistojo advokatas cituoja Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. liepos 16 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1S-526-966/2019, o būtent: „kad aukštesnės instancijos teismas yra nurodęs, jog esant iš esmės tik teigiamoms nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančioms aplinkybėms, vien tik padaryto nusikaltimo sunkumas, ankstesnio teistumo faktas negali būti pagrindu atsisakyti taikyti lygtini paleidimą.“ Teismas konstatuoja, jog Komisija priimdama nutarimą, netenkino nuteistojo prašymo dėl lygtinio paleidimo, ne tik atsižvelgdama į ankstesnį nuteistojo teistumą, bet į visumą neigiamai charakterizuojančių duomenų apie nuteistąjį tokių kaip drausminės nuobaudos, tarnybiniai pranešimai dėl tvarkos pažeidimų, likusi nemaža bausmės dalis.
Pripažintina, kad nuteistasis dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, 4 kartus skatintas. Tačiau minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 81/04-522 nurodyta, kad nuteistojo nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją galima teigti, kad nuteistasis praeityje naudojo smurtą, siekdamas, kad kiti paklustų. Nuteistasis supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip jis pats prisidėjo prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Nuteistasis daugeliu atvejų sugeba įžvelgti tam tikrus alternatyvius sprendimus, tačiau remiantis nuteistojo kriminaline istorija galima teigti, kad ne visuomet tai sekasi pritaikyti sau, turi nesėkmingų pastangų sprendžiant problemas patirtį, pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe. Nuteistasis linkęs minimizuoti, racionalizuoti savo nusikalstamą elgesį, turi savitą tokio savo elgesio paaiškinimą. Kriminologiniai veiksniai: lėšų tvarkymas; gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimas padarytas kartu su draugu), mąstymas ir elgesys; nuostatos.
R. A. pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika remiantis OASys metodikos gautais duomenimis, priskiriama prie žemos rizikos grupės - 44 balai. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Pažymėtina, kad net 24 nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai su daro kintamuosius balius, t. y. tokius kuriuos nuteistasis savo tinkamu elgesiu gali keisti.
Kaip minėta aukščiau nutarimo priėmimo dienai neatlikta bausmės dalis labai didelė 2 metai 6 mėnesiai. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką. Todėl būtina atsižvelgti į visuomenės interesą, jog pavojingą nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.
Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į psichologinės tarnybos išvadą bei socialinio tyrimo išvadoje nurodytais tyrimo duomenimis, sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis būdamas laisvėje šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas konstatuoja, kad Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo komisija priėmė pagrįstą ir pakankamai motyvuotą nutarimą. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo elgesio koregavimą ir įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį, nėra pagrindo tenkinti skundo dėl jame nurodytų argumentų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu teismas,
nutaria:
Nuteistojo R. A. gynėjo advokato Eriko Rugieniaus skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 81/04-724 panaikinimo atmesti.
Nutartis per 7 dienas ( nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.