Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. Z. ieškinį atsakovui E. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje Vilniaus m. savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius, suinteresuotas asmuo UAB „Blankų leidykla“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. 4 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 5 d. nutartimi (b. l. 19-20) ieškovės A. Z. (A. Z.) prašymą dėl laikino išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo tenkino iš dalies. Nurodė, kad pagal byloje esančius duomenis apie atsakovo turtinę padėtį, kuris nuo 2011-12-02 oficialiai niekur nedirba, taip pat nesant duomenų apie tai, jog nepilnametė G. Z. būtų ligota, jai būtų reikalingas slaugymas ar nuolatinė priežiūra, ji turėtų kitokių specialiųjų poreikių, yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą iš dalies, nepilnametės dukters išlaikymui iš atsakovo priteisiant laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2011-07-27, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas (CK 1.8 str. 1 d., 3.198 str. 2 d., 3.201 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliantė nurodo, kad teismas priimdamas nutartį dėl laikino išlaikymo sumažinimo nurodė motyvus, kurie negali būti vertinami kaip teisiškai ir logiškai pakankami ir pagrįsti. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Taikydamas specialias šeimos teisinių santykių byloms CK 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones teismas gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui. CK 3.192 straipsnio „Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus“ 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį dėl laikino išlaikymo vadovavosi į bylą pateiktais šalių dokumentais, atsižvelgė į sutuoktinių turtinę padėtį bei į formuojamą teismų praktiką, todėl pagrįstai nustatė 300 Lt išlaikymą mėnesinėmis išmokomis iki įsiteisės teismo sprendimas.

Teismas, vadovaudamasis CK 3.3 straipsnyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu ir atsižvelgdamas į byloje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes, nenustatė teisinio pagrindo padidinti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydį iki 500 Lt per mėnesį. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad atsakovas savo galimybes mokėti po 400 Lt išlaikymą per mėnesį nurodo tik po to, kai gaus darbą, o ne laikino išlaikymo nustatomo iki sprendimo įsiteisėjimo metu. Įvertinant išlaikymo prievolės proporcingą paskirstymą vaiko tėvams ir atsižvelgiant į aplinkybę, kad tėvų turtinė padėtis šiuo laikotarpiu yra nelygiavertė, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė 300 Lt per mėnesį išlaikymą iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo. Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Atskirojo skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatyto pagrindo keisti teismo priimtą nutartį dėl šio reikalavimo.

Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodė, kad jeigu teismas manytų, kad trūksta įrodymų dėl nepilnametės G. Z. ligotumo, jai reikalingo slaugymo ar nuolatinės priežiūros, tai galėtų ištaisyti tokį reikalavimą per trūkumų šalinimo procedūrą. Toks apeliantės argumentas atmestinas, kadangi CPK 178 str. numato, jog pačios šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškinyje dėl santuokos nutraukimo, nėra net užsimenama apie tai, kad ieškovės nepilnametė duktė ligota ir jai yra reikalingas slaugymas ar nuolatinė priežiūra, ar ji turėtų kitokių specialiųjų poreikių. Todėl, nors ir CPK 179 str. 2 d. numato, kad teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik šio Kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, tačiau teismui net nebuvo pagrindo kelti klausimo dėl tokių įrodymų rinkimo. Pažymėtina, kad apeliantė teikdama atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų dėl nepilnametės G. Z. ligotumo, jai reikalingo slaugymo ar nuolatinės priežiūros, todėl šis apeliantės argumentas atmestinas.

Kiti atskirajame skundė išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.

Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., teismas

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį nepakeistą.