Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2016-02-17 · Civilinė byla Nr. e2YT-997-772/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-02-17
Bylos Nr.
e2YT-997-772/2016
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-00206-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jonas Stubrys
Pareiškėjas
R. Z.
Suinteresuotas asmuo
A. Z.
Kategorijos
El. civilinė byla Nr. 2-997-772/2016
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00206-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1.; 3.4.4.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 17 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo A. Z..

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po velionio tėvo P. Z. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, tai yra jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą ir 37/100 dalis gyvenamojo namo su priklausiniais, esantį adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs šį turtą valdyti. Pareiškėjas teigė, kad po tėvo mirties nepertraukiamai valdo ir prižiūri nekilnojamuosius daiktus, moka mokesčius, naudojosi jais, bei atliko kitus aktyvius veiksmus. Pareiškėjas nurodė, kad tėvas su motina A. Z. šiuos daiktus kartu valdė iki motinos mirties (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties jai priklausančią 1/2 dalį santuokoje įgyto turto paveldėjo tėvas P. Z.. Į palikimo sudėtį įeinantys daiktai VĮ ,,Registrų centras“ Šiaulių filiale yra įregistruoti velionio tėvo vardu. Kadangi pareiškėjas po tėvo mirties laiku nesikreipė į notarą, todėl negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui reikalingas, paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. Z. atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja ir su juo sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo pareiškimas tenkintinas.

Iš bylai pateiktų dokumentų ir juose užfiksuotų faktų, matyti, kad pareiškėjas yra turto palikėjo P. Z. sūnus (39 b.l.). Iš teismui pateikto mirties liudijimo nuorašo seka, kad P. Z. mirė (duomenys neskelbtini) (26 b.l.). Iš VĮ ,,Registrų centras“ Šiaulių filialo pažymėjimo darytina išvada, kad turto palikėjui P. Z. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir 37/100 dalys nekilnojamojo daikto (gyvenamojo namo su priklausiniais), kurie viešame registre įregistruoti jo vardu (34-37 b.l.). Kitą nekilnojamojo daikto dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise pareiškėjas valdė su kitu bendraturčiu, šiuo metu velioniu tėvu, nes šis daiktas viešame registre yra įregistruotas abiejų bendraturčių vardu (35 b.l.) (CK 4.72 str., CK 4.73 str.). Po tėvo mirties pareiškėjas priėmė palikėjo palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti, naudoti, prižiūrėti ir rūpinosi juo kaip savo turtu (5-10, 25, b.l.). Kadangi suinteresuotas asmuo A. Z. prieštaravimo nepareiškė, nes ir pats yra pateikęs pareiškimą vietos notaro biurui dėl palikimo priėmimo, dėl to laikytina, kad abu įpėdiniai priėmė velionio tėvo palikimą (33 b.l.).

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, patvirtinančiais jo sutikimą įgyti teises į palikimą. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti, atlikdamas LR CK 5.50 straipsnyje nurodytus veiksmus. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl remiantis aukščiau nurodytais įrodymais laikytina, kad pareiškėjas R. Z. priėmė velionio tėvo P. Z. palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Civilinio kodekso 5. 50 str. 3 d. nuostata nustato, kad įpėdiniai dėl atsiradusio palikimo savo valią turi pareikšti per tris mėnesius, paduodami pareiškimą atsiradimo vietos notarų biurui. Kadangi po velionio tėvo P. Z. mirties pareiškėjas R. Z. į vietos notarų biurą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė, tačiau pripažintina, kad palikimą jis priėmė pardėdamas jį faktiškai valdyti. Esant šiems įrodymams ir nesant kitų, darytina išvada, kad pareiškėjas R. Z. po velionio tėvo P. Z. mirties (duomenys neskelbtini), būdamas teisėtu atsiradusio palikimo įpėdiniu (CK 5.11 str. 1d. 1p.), priėmė palikėjo palikimą, tai yra nekilnojamuosius daiktus (jų dalį), pradėdamas juos faktiškai valdyti ir naudoti, o kitiems asmenims šis turtas neperėjo ir nėra perduotas ( LR CK 5.51 str., LR CPK 444 str. 2 d. 5 p.). Dėl pareiškėjo teisės priimti palikėjo vardu atsiradusi palikimą jam pretenzijų neturi ir kitas suinteresuotas asmuo (44 b.l.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 443, 448 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) po velionio tėvo P. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, tai yra nekilnojamuosius daiktus (jo dalį), esančius adresu (duomenys neskelbtini), pradėdamas juos faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas R. Z. paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėjas Jonas Stubrys