Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Egidijaus Laužiko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Anatolijaus Baranovo,

išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti klausimą dėl rūšinio teismingumo byloje pagal ieškovų R. K., R. Č., G. T. ir J. J. ieškinį atsakovui Lietuvos advokatūrai, trečiasis asmuo L. V. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad 2014 m. gegužės 16 d. vyko Lietuvos advokatūros eilinis Visuotinis advokatų susirinkimas. Susirinkimo metu, be kitų darbotvarkėje numatytų klausimų sprendimo, buvo renkamas Advokatų tarybos pirmininkas ir Advokatų tarybos nariai, taip pat buvo vertinama bei tvirtinama advokatų revizijos komisijos veiklos ataskaita. Ieškovų teigimu, nurodyti susirinkimo sprendimai buvo priimti pažeidžiant Lietuvos advokatūros įstatus bei Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymą, todėl yra neteisėti.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nutarė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašant išspręsti klausimą dėl bylos rūšinio teismingumo. Teismas nutartyje nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 11 punktu, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešųjų įstaigų, įmonių ir nevyriausybinių organizacijų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, priimtų sprendimų ir veiksmų viešojo administravimo srityje teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus, o viešojo administravimo samprata įtvirtinta ABTĮ 2 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią viešasis administravimas – tai įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad advokatų veikla yra susijusi ne tik su privačių teisinių paslaugų teikimu, tačiau taip pat ir su viešąja funkcija teikiant antrinę teisinę pagalbą Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka, advokatų veiklą teikiant tiek privataus pobūdžio paslaugas, tiek vykdant viešąsias funkcijas koordinuoja, reguliuoja bei tokių paslaugų kokybę užtikrina Lietuvos advokatų savivaldos organizacija – Lietuvos advokatūra. Teismas pažymėjo, kad Visuotinis advokatų susirinkimas yra vienas iš Lietuvos advokatūros valdymo organų, kuris, vykdydamas savo funkcijas, renka Advokatų tarybos narius ir jos pirmininką (Advokatūros įstatymo 59 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tuo tarpu Advokatų taryba, kaip Lietuvos advokatūros atstovaujamasis valdymo organas, be kitų funkcijų, atlieka ir tam tikras viešojo administravimo funkcijas, pavyzdžiui, tvarkant praktikuojančių advokatų ir advokatų padėjėjų sąrašus, teikiant juos suinteresuotiems asmenims, užtikrinant advokatų kvalifikacijos kokybę, registruojant Europos Sąjungos valstybių narių teisininkus, pageidaujančius verstis advokato veikla Lietuvos Respublikoje ir kt. (Advokatūros įstatymo 60 straipsnio 2 dalis). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovai pareikštu ieškiniu ginčija Visuotinio advokatų susirinkimo sprendimus, be kita ko, susijusius su Advokatų tarybos narių rinkimais. Teismo vertinimu, įstatyme numatytų Visuotinio advokatų susirinkimo funkcijų renkant Advokatų tarybos narius įgyvendinimas yra ginčas dėl nevyriausybinės organizacijos, turinčios viešojo administravimo įgaliojimus, priimtų sprendimų ir veiksmų viešojo administravimo srityje teisėtumo ir pagrįstumo, ir yra teismingas administraciniams teismams.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Šioje byloje ginčijami Lietuvos advokatūros aukščiausiojo organo – Visuotinio advokatų susirinkimo – sprendimai dėl trečiojo asmens įrašymo į Advokatų tarybos pirmininko ir tarybos narių rinkimų biuletenius, išrinkimo tarybos nariu bei dėl Lietuvos advokatūros revizijos komisijos veiklos ataskaitos patvirtinimo, taip pat prašoma įpareigoti Lietuvos advokatūros revizijos komisiją atlikti Lietuvos advokatūros veiklos auditą.

Advokatūros įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis. Pagal Advokatūros įstatymo 56 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, Lietuvos Respublikos advokatai vienijasi į juridinį asmenį – Lietuvos advokatūrą, kuri įgyvendina advokatų savivaldą. Jos valdymo organai, be kita ko, yra Visuotinis advokatų susirinkimas ir Advokatų taryba (Advokatūros įstatymo 58 straipsnio 1 dalis). Taigi, Lietuvos advokatūra yra Lietuvos advokatų, kaip nepriklausomos Lietuvos teisinės sistemos dalies, savivaldos institucija, turinti specifinę teisinę padėtį Lietuvos teisinėje sistemoje. Lietuvos advokatūra negali būti prilyginta viešojo administravimo subjektui, o jos vykdoma veikla nelaikytina viešuoju administravimu (ABTĮ 2 straipsnio 1, 4 dalys). Atsižvelgiant į tai, viešuoju administravimu nelaikytinas ir Advokatūros įstatymo 59 straipsnio 2 dalyje nustatytų Visuotinio advokatų susirinkimo bei to paties įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje nurodytų Advokatų tarybos funkcijų įgyvendinimas, nes tai yra susiję su advokatų savivaldos įgyvendinimu.

Administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnis). Konstatavus, kad Lietuvos advokatūra nėra viešojo administravimo subjektas ir nevykdo viešojo administravimo veiklos, ginčai dėl Lietuvos advokatūros priimtų sprendimų nėra teismingi administraciniams teismams. Juridinių asmenų organų kompetencija, funkcijos, juridinių asmenų organų sprendimų ginčijimas yra civilinės teisės reguliavimo dalyku (CK 2.81, 2.82 straipsniai). Šioje srityje kylantys ginčai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal ieškovų R. K., R. Č., G. T. ir J. J. ieškinį atsakovui Lietuvos advokatūrai, trečiasis asmuo L. V. P., grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Virgilijus GrabinskasLietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojasIrmantas Jarukaitis Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjasEgidijus LaužikasLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjasAnatolijus Baranovas