Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arvydas Daugėla Baudžiamoji byla Nr. 1A-115-458/2016

Teisėjas Virginijus Gedeikis Teisminio proceso Nr. 1-301-1-50272-2015-7

2016 m. kovo 2 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Daugėlos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. R. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo O. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) BK 259 str. 2 d., ir nuteistas 30 parų arešto bausme, kuri, remiantis BK 64¹ str., sumažinta vienu trečdaliu ir jam skirta 20 parų arešto bausmė. Paskirta bausmė, remiantis BK 64 str. 1 ir 2 d., 65 str. 1 d. 1 p. „a“ papunkčiu, subendrinta su neatlikta 3 metų laisvės atėmimo bausme pagal 2015 m. gegužės 26 d. nutartį ir jam skirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai ir 20 dienų terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas O. R. laikino sulaikymo laikas nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki 2015 m. rugsėjo 10 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. R. nuteistas už tai, kad 2015 m. rugsėjo 8 d., apie 13 val., prie autobusų stoties Plungėje, Stoties gatvėje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo 1 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurią neteisėtai savo kelnių kišenėje laikė iki 2015 m. rugsėjo 8 d. 14.50 val., kol (duomenys neskelbtini), sustabdžius patikrinimui I. R. vairuojamą automobilį „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) narkotinę medžiagą surado policijos pareigūnai.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Lietuvos Respublik?s baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).

Apeliaciniame skunde nuteistasis O. R. nesutinka su jo padarytos nusikalstamos veiks kvalifikavimu pagal BK 259 str. 2 d. Mano, jog jam turėtų būti taikyta administracinė atsakomybė, numatyta ATPK 44 str. 1 d.

BK 259 str. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Pagal BK 259 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. ATPK 44 str. 1 d. už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti numatyta administracinė atsakomybė. Taigi už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymą neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti įstatyme nustatyta tiek baudžiamoji, tiek administracinė atsakomybė – ATPK 44 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai sutampa su dalimi BK 259 str. 2 d. nustatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendžiant klausimą, kokia – baudžiamoji ar administracinė – atsakomybė taikytina, turėtų būti atsižvelgiama į padarytos veikos pavojingumą apibūdinančių požymių visumą – narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, rūšį (jos poveikį žmogaus organizmui), kaltininko veiksmų ypatybes, jų atlikimo vietą ir kitas aplinkybes, t. y. į objektyviuosius ir subjektyviuosius veikos požymius ir jų kiekybinę bei kokybinę išraišką konkrečioje situacijoje (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76/2012).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nurodyta, kad nedideliu kanapių kiekiu laikoma ne daugiau kaip 5 g kanapių. Specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 18–21) konstatuota, kad pas O. R. rasta 1 g narkotinės medžiagos – kanapių. Nors apeliantas skunde pabrėžia, kad šis kiekis yra 5 kartus mažesnis už maksimalų kiekį, kuris būtų laikomas nedideliu, atkreiptinas dėmesys, kad minėtose narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio nustatymo rekomendacijose nustatytos tik viršutinės narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio kiekio ribos, žemutinė konkrečių medžiagų nedidelio kiekio riba neapibrėžta. Teismo vertinimu, pas O. R. rastas narkotinės medžiagos kiekis nėra išskirtinai mažas. Šis kiekis tik 5 kartus mažesnis už tokį, kuris remiantis minėtomis rekomendacijomis, viršytų numatytą nedidelio kiekio maksimalią ribą.

Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad kanapės ir jų dalys nėra priskiriamos stiprių sintetinių narkotinių medžiagų grupei, o kai kuriose valstybėse jų vartojimas netgi nėra draudžiamas. Kanapės (antžeminės dalys) įtrauktos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus kaip medžiagos, draudžiamos Lietuvoje vartoti medicinos tikslams. BK 4 str. 1 d. numato, kad asmenys, padarę nusikalstamas veikas Lietuvos valstybės teritorijoje arba laivuose ar orlaiviuose su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais, atsako pagal šį kodeksą. Aplinkybė, kad kitose valstybėse galiojantys draudimai galbūt nesutampa su BK normomis, nesudaro pagrindo O. R. nusikalstamą veiką vertinti kaip mažiau pavojingą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad O. R. draudžiamų medžiagų įgijo neatsitiktinai. Pastebėjęs narkotines medžiagas vartojantį asmenį, kreipėsi į jį su prašymu parduoti šios medžiagos, taigi aktyviais veiksmai siekė įgyti narkotinių medžiagų. Nors nuteistasis teismo posėdžio metu nurodė, kad narkotinių medžiagų nevartoja, tačiau jis pats patvirtino dvi savaites iki sulaikymo vartojęs narkotines medžiagas, 2015 m. rugsėjo 9 d. atlikus nuteistojo šlapimo tyrimą jame rasta psichoaktyvios medžiagos – tetrahidrokanabinolio (THC) (t. 1, b. l. 8). Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, kolegijos vertinimu, Plungės rajono apylinkės teismas O. R. veiką tinkamai įvertino kaip baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 str. 2 d.

Skunde nurodoma, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, padėjo nustatyti faktines aplinkybes ir objektyviąją tiesą byloje, todėl tikėjosi, kad tokia aktyvios atgailos forma sudarys pagrindą skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teismas įvertino šią aplinkybę ir remdamasis BK 64¹ str., skiriamą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Apelianto nuomone, teismas už padarytą nusikalstamą veiką galėjo skirti baudą ir šią bausmę vykdyti atskirai, nepanaikinant BK 75 str. taikymo, tačiau BK 64 str.1 d. nurodyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. BK 65 str. 2 d. numato, kad teismas, subendrindamas bausmes šio kodekso 63 ir 64 str. numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme. Nors baudžiamasis įstatymas numato, kad bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme, tai nereiškia, kad teismui asmenį pripažinus kaltu ir jam skyrus baudą, paskirta bausmė nėra bendrinama su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme. Naujo nusikaltimo, kuris įvertintas apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, padarymas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu sukelia probuojamajam (nuteistajam) teisines pasekmes ir yra vienas iš probacijos vykdymo nutraukimo pagrindų (Probacijos įstatymo 31 str. 2 d. 4 p.). Toks asmuo pagal Probacijos įstatymo 31 str. nuostatas nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, todėl jo neatlikta pagal ankstesnįjį nuosprendį bausmė subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

Iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad O. R. Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi, buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme trejiems metams, taikant BK 75 str. nuostatas, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Atkreiptinas dėmesys, kad O. R. Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą, padarytą 2015 m. rugsėjo 8 d. Naują nusikalstamą veiką, dėl kurios O. R. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nuteistasis padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu nustatęs, kad O. R. naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, jam paskirtą bausmę už naujai padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 64 str. 1 ir 2 d. pagrįstai subendrino su Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi paskirta bausme, tačiau neteisingai apskaičiavo neatliktos bausmės dydį.

BK 64 str. 2 d. numato, kad kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Plungės rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 7 d. nutartimi išaiškino, kad Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. nuosprendžio O. R. vykdymo pradžia turi būti skaičiuojama nuo faktinio jo sulaikymo 2015 m. balandžio 6 d., o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuria atidėtas šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas, priimta tik 2015 m. gegužės 26 d., taigi nuteistajam atlikus 1 mėnesio ir 20 dienų dydžio bausmės dalį. Vertinant nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad neatlikta bausmės dalis yra 2 metai 10 mėnesių ir 10 dienų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nuosprendis keistinas dėl neteisingai subendrintos bausmės. Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirta 30 parų arešto bausmė, kuri, remiantis BK 64¹ str., sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 20 parų arešto bausmė, remiantis BK 64 str. 1 ir 2 d., 65 str. 1 d. 1 p. „a“ papupnkčiu, subendrintina su neatlikta 2 metų 10 mėnesių ir 10 dienų laisvės atėmimo bausme ir nuteistajam O. R. skirtina 2 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Apeliantas skunde nurodo, jog tikėjosi, kad bausmės vykdymo atidėjimas nebus panaikintas ir jam neteks atlikti realios laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina, kad subendrinus skundžiamu nuosprendžiu skiriamą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu skirta bausme, nuteistajam skiriama bausmė, kuriai negalioja ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės vykdymo atidėjimas. Tai reiškia, kad bausmės atidėjimo klausimas svarstomas iš naujo. BK 75 str. 1 d. numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. O. R. naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuria atidėtas ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas, priimta 2015 m. gegužės 26 d., o nauja nusikalstama veika, už kurią apeliantas nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, įvykdyta 2015 m. rugsėjo 8 d., t. y. praėjus 3 mėnesiams ir 13 dienų po to, kai jis buvo paleistas iš pataisos įstaigos atidėjus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis nesiekia pasikeisti ir bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, O. R. BK 75 str. nuostatos netaikytinos ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas negali būti atidėtas.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nuosprendis keistinas BPK 328 str. 4 p. numatytais pagrindais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo O. R. apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nuosprendį BPK 328 str. 4 p. numatytais pagrindais: Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirtą 20 parų arešto bausmę remiantis BK 64 str. 1 d., 2 d. subendrinti su Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi paskirtos bausmės neatlikta 2 metų 10 mėnesių ir 10 dienų dalimi, ir galutinę bausmę O. R. paskirti terminuotą laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 11 (vienuolikai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.