- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-12-04
- Bylos Nr.
- II-300-674/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00204-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Kategorijos
- 7.8Tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas (ANK 115 str.)
- 21.18.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.18.12pavadinimo nepavyko patikrinti
nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato atstovui Vytautui Globiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. T. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimo Nr. 82-ANR_N-1459-2019 panaikinimo dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 115 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – PK) tyrėjas Mantas Galbuogis 2019 m. lapkričio 7 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo pareiškėjui A. T. už ANK 115 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą paskyrė 50 Eur baudą bei įpareigojo atlyginti padarytą 7,50 Eur žalą, už tai, kad jis 2019 m. lapkričio 1 d., apie 18 val. 55 min., (duomenys neskelbtini), nuo privačioje teritorijoje esančio šlagbaumo savavališkai nudaužė kabėjusią spyną, taip UAB ,,R. ž.“ padarydamas 7 eurų 50 centų žalą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. T. skundu kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti nutarimą administracinio pažeidimo byloje Nr. 82-ARN_P2991-2019 pagal LR Civilinio kodekso šeštosios knygos 6.253 straipsnio Civilinės atsakomybės netaikymas ir atleidimas nuo civilinės atsakomybės 5. Nukentėjusio asmens veiksmai - veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Šis nukentėjusio asmens sutikimas gali būti pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir žalos padarymas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams.
Skunde ir teismo posėdžio metu A. T. nurodė, kad jis nesutinka su priimtu nutarimu, jis nepagrįstas, todėl naikintinas. Paaiškino, kad policijos pareigūnas į situaciją nesigilino, o surašė administracinio nusižengimo protokolą. Kelias kurį užtvėrė spyna užrakintas šlagbaumas yra servitutinis registruotas Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazėje. Tai yra vienintelis kelias pravažiuojamas iki jų sodybos. Nėra kito kelio kuriuo galėtų susisiekti su miestu, ar juos pasiektų specialiosios tarnybos. Nuo jų sodybos iki šlagbaumo yra 4 kilometrai. Sodyboje gyvena jis su žmona ir dviem mažamečiais vaikais, todėl nekliudomas susisiekimas yra būtinybė. Praėjusiais metais žiemą buvo susižeidusi nugarą jo žmona ir tada suprato, kad šlagbaumo rakinimas jiems sukelia problemų. Raktą jie buvo palikę žmogui, kuris gyvena šalia tų vartų, bet UAB ,,R. ž.“ tą raktą atsiėmė. 2019 metų spalio 7 d. A. T. parašė UAB „R. ž." direktoriui A. G. prašymą niekada nerakinti užtvaro. O apsaugai pasakė žodžiu. Nuo 2019 m. spalio 13 d. iki lapkričio 1 d. šlagbaumas buvo nerakinamas. Lapkričio 1 dieną anksti ryte jam grįžtant iš Kauno rado šlagbaumą užrakintą. UAB „R. ž." darbuotojai nekėlė ragelio, teritorijos apsauga atsisakė atvažiuoti atrakinti. Jis iškvietė policijos ekipažą, policijos pareigūnai iškvietė įmonės teritoriją saugančios apsaugos darbuotoją ir pareikalavo spyną atrakinti. A. T. užpildė policijai pareiškimą dėl fakto, kad jam yra užtveriamas kelias grįžti namo. Apsauga šlagbaumą atrakino. Tos pačios lapkričio 1 d. vakare jis vėl važiavo ir vėl rado šlagbaumą užrakintą. Kadangi apsaugos darbuotojas buvo davęs UAB „R. ž." direktoriaus A. G. numerį, jis paskambino tiesiai jam. Direktorius pasakė kad važiuoti servitutiniu keliu nuo šiol yra draudžiama, ir niekas jam vartų nebeatrakins niekada. Iškvietė policijos ekipažą, kad padėtų. Policijos pareigūnai skambino Įmonės darbuotojams bet niekas jiems nekėlė ragelių. Policijos pareigūnai pasakė kad jie negali, neturi jokių priemonių padėti, atsisakė pildyti naują pareiškimą dėl šio atvejo motyvuodami tuo, kad turi svarbesnių užduočių. Jis dar pasakė, kad lauš spyną. Ekipažas išvažiavo, o jis liko. Neturėdamas kitų išeičių nulaužė spyną. Jis neturi ir neturėjo ketinimo sugadinti įmonės turtą, taip elgėsi dėl būtinojo reikalingumo. Tas šlagbaumas yra stebimas medžiokline kamera ir viską kas tuo metu vyksta apsauga mato. Policijos pareigūnas jau atsivežė nutarimą jį bausti iš anksto paruošęs, priėmė jo pasiaiškinimą tačiau į išaiškinimą neatsižvelgė.
Pareiškėjas nurodė, kad šiai dienai spyną laužė du kartus. Šiuo metu spyna nuimta, yra kabliukas, taip yra kol vyksta teisminiai procesai. Dar spalio mėnesį jam buvo siūlytas raktas, bet jis atsisakė jį imti. Paaiškino, kad žmona viena lieka su mažamečiais vaikais, o jei kas atsitiktų tai tarnyboms nebus galimybės laiku atvažiuoti. Jis civiline tvarka nesibylinėja. Yra skundęsis tik savivaldybei, kuri įpareigojo nacionalinę žemės tarnybą. Tuo keliu dar važinėja vienas ūkininkas, jis važiuoja retai, nors nusiskundimų turi. Dėl žalos 7,50 Eur jis žalą galėtų atlyginti, bet iš principo mano, kad nėra kaltas dėl šios žalos.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato atsiliepime į skundą bei komisariato atstovas teismo posėdžio metu su A. T. skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Pažymėjo, jog iš surinktos medžiagos matyti, kad A. T. tyčia gadindamas įmonės veiklai būtiną naudoti turtą elgiasi piktybiškai ir 2019 m. lapkričio 7 d. jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas bei paskirta 50 Eur bauda, įpareigojant atlyginti UAB ,,R. ž.“ padarytą žalą 7,50 Eur. Teismo posėdžio metu pažymėjo, jog pagal CK 4.113 straipsnio 2 dalį servituto turėtojas, įgyvendindamas servituto suteikiamas teises, privalo nepažeisti kitų savininkų teisių. Šiuo atveju svarbiau kuri teisė stipresnė. Pagal žuvininkystės įstatymą draudžiama be savininko leidimo būti šiose teritorijose. Atstovo manymu, įsigydamas sodybą A. T. žinojo sąlygas, su jom sutiko, be to pats neėmė duodamo rakto, todėl mano, kad pažeidimą padarė. Prašo skundo netenkinti ir palikti galioti priimtą nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimu A. T. buvo nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje padarymą, 50 Eur bauda ir įpareigotas UAB ,,R. ž.“ atlyginti 7,50 Eur žalą.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 5 straipsnyje nurodyta, jog administracinis nusižengimas yra uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. N9-990/2006, N63-5437/2010).
Administracinė atsakomybė pagal ANK 115 straipsnį kyla tam, kas tyčia sunaikino ar sugadino svetimą turtą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija vieno bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio. Svetimo turto sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių pasekmių nori ar jeigu ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti. Pagrindinis argumentas, kuriuo savo skundą grindžia A. T., yra tas, kad jo veikoje nėra ANK 115 straipsnyje numatyto nusižengimo požymių – tyčinio sugadinti UAB ,,R. ž.“ turto. Teismas su šiuo pareiškėjo argumentu sutinka.
Šiuo atveju nėra administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės – kaltės, pasireiškusios A. T. tyčia, nes jis neturėjo tikslo sunaikinti ar sugadinti svetimą turtą. Kaip matyti iš nurodytų aplinkybių, nors A. T. atsisakė imti jam duodamą raktą (2019-10-14 Materialinių vertybių perdavimo ir priėmimo aktas), tačiau lapkričio 1 d., kai jis nulaužė užtvaro spyną, A. T. skambino UAB ,,R. ž.“ direktoriui A. G., kuris pasakė, kad servitutinio kelio užtvaro atrakinti darbuotojai neatvažiuos, kvietė policiją, prašė pagalbos, tačiau pagalbos negavo. Iš pateikto nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad nuomojamam žemės sklypui UN (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku. Tik tikėjosi, kad kelias nebus rakinamas. Be to, kaip nurodė A. T. – užtvaras nuo spalio 13 iki lapkričio 1 d. nebuvo rakinamas. Pirmą kartą jis užtvarką užrakintą rado lapkričio 1 d. ryte, kai grįžo į namus. Tuomet užtvaras buvo atrakintas, o tos pačios dienos vakare jam užtvaro niekas neatrakino ir nesiekė atrakinti.
Skundą padavęs asmuo A. T. kategoriškai nesutinka su tuo, kad jis padarė pažeidimą – savo veiksmus traktuoja kaip būtinąjį reikalingumą susisiekimui tarp namų ir Raseinių miesto ar kitų objektų esančių už UAB ,,R. ž.“ teritorijos. Neneigia, kad spyną nulaužė. A. T. nurodė, kad šis užtvaru užtvertas kelias (servitutinis) yra vienintelis kelias susisiekti jam su savo sodyba, kuri nuo užtvaro yra už keturių kilometrų. Tokius veiksmus (spynos nulaužimas) jis atliko dar vieną kartą. Administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) UAB ,,R. ž.“ žuvies sandėlių ir žiemojimo tvenkinių apsaugos darbuotojas S. K. paaiškinime nurodė, kad teritorija privalo būti rakinama, kadangi teritorijoje vykdoma žuvininkystės komercinė veikla, bei paliekama ūkio priežiūros technika. Teismo posėdžio metu A. T. nurodė, kad šiuo metu ant užtvaro yra tik kabliukas (nerakinta), taip bus kol vyksta teismo procesai. Be to, kaip teismo posėdžio metu nurodė A. T., užtvaras anksčiau, tai yra prieš kelis metus nebuvo rakinamas, o iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad UAB ,,R. ž.“ savo veiklą vykdo jau kelis dešimtmečius. Teismo posėdžio metu Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK atstovas V. Globys nurodė, kad A. T. veiksmai buvo piktybiški, pagal CK 4.113 straipsnio 2 dalį servituto turėtojas, įgyvendindamas servituto suteikiamas teises, privalo nepažeisti kitų savininkų teisių. Pagal žuvininkystės įstatymą draudžiama be savininko leidimo būti šiose teritorijose. Iš aptarto matyti, kad A. T. neturėjo pareigos tikėtis, kad servitutinis kelias, kuris yra vienintelis susisiekimas su sodyba esančia už keturių kilometrų nuo užtvaro, bus rakinamas ir apsunkintas jo susisiekimas.
Byloje nėra surinkta įrodymų paneigiančių A. T. aiškinimą, kad jis nulaužė užtvaro spyną, nes nesulaukė pagalbos, ar asmenų kas atrakins spyną, nes reikėjo susisiekti su miestu, vėliau grįžti į namus, o ne tam, kad tikslingai sugadintų ar sulaužytų užtvaro spyną. Tai yra veiksmas nebuvo atliktas tyčia, siekiant sugadinti ar sunaikinti svetimą turtą.
Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog byloje kilę neaiškumai ir abejonės negali būti pašalinti, nes teismas išnaudojo visas priemones objektyviai tiesai išaiškinti – buvo išsamiai ištirti byloje surinkti rašytiniai įrodymai, išklausyta šalių pozicija, kitų byloje nesančių ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę patvirtinančių įrodymų nėra, todėl remiantis in dubio pro reo principu, visos abejonės bei neaiškumai aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Esant nustatytoms aplinkybėms, pagal nurodytą teisinį tokio pobūdžio santykių reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad A. T. veiksmuose nenustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje, požymių, todėl jo skundas tenkintinas, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimas Nr. 82-ANR_N-1459-2019 naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 642 straipsnio 6 dalimi, teismas
nutaria:
pareiškėjo A. T. skundą tenkinti.
Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimą Nr. 82-ANR_N-1459-2019 administracinio nusižengimo byloje dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymo ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.