Telšių apylinkės teismo nutarimas

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Domeikienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinių teisės pažeidimų bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį traukiamas Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, baustas administracine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. B., uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktorius, būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, esant darbo sutarties požymiams, 2016 m. rugsėjo 7 d. leido dirbti A. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugpjūčio 11 – 18 dienomis V. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir L. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), faktiškai atlikti rūšiuotojų darbą, nors su minėtais darbuotojais ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nebuvo sudarytos rašytinės darbo sutartys, nustatyta tvarka nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, tokiu būdu neužtikrino, kad darbuotojai pradėtų dirbti tik pasirašę darbo sutartis, antrą darbo sutarties egzempliorių įteikus darbuotojams ir apie asmens darbo pradžią, ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, pranešus VSDFV teritoriniam Akmenės skyriui, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnį, 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus.

Byla išnagrinėta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, nes Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK tyrėjai vykdant 2016 m. lapkričio 22 d. teismo nutartį į teismo posėdį nepavyko Ž. B. atvesdinti. Konstatuotina, kad apie teismo posėdį Ž. B. pranešta tinkamai, nes 2016 m. lapkričio 29 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad dėl atvesdinimo į teismo posėdį tyrėja bendravo su Ž. B., išaiškino jam, kad jis 2016 m. lapkričio 29 d. privalo dalyvauti teismo posėdyje, tačiau sutartu laiku nuvykus į jo gyvenamąją vietą, Ž. B. nebuvo rastas.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai. Prašymų negauta.

Pažymėtina, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: yra Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią (DK 98 str. 1 d. 1–2 p.). Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (DK 93 str.).

Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu. Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą. Darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu vėlesnė darbo pradžia nenustatyta šalių susitarimu. Darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 99 str. 2–6 d.).

Darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka (DK 98 str. 2 d.). Nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų (ATPK 41³ str. 1 d.).

Siekiant darbą vertinti kaip nelegalų ATPK 41³ straipsnio prasme, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-19/2013). Jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, be to faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-87-895/2015).

Motyvuojamoji dalis

Teismas ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus: 2016 m. spalio 5 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) bei jame esantį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimą, kad su pažeidimu sutinka, labai gailisi; 2016 m. spalio 7 d. nelegalaus darbo tyrimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini); 2016 m. rugsėjo 7 d. V. T., V. L., L. M., A. R., L. N. paaiškinimus; Ž. B. darbo sutartį; UAB (duomenys neskelbtini) granuliavimo linijos operatoriaus pagrindinius nuostatus Nr. 3; konstatuoja, kad Ž. B. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, nes leido nelegaliai dirbti A. R., V. L., L. M., tai yra vykdyti rūšiuotojų darbus prie antrinių žaliavų apdirbimo – pjaustyti plastiko maišus, plėšyti etiketes, pjaustyti nereikalingas juosteles, darbuotojai pakluso nustatytai tvarkai, buvo aprūpinti darbo apsaugos priemonėmis – respiratoriais, pirštinėmis, dirbo darbo dieną nuo 8 val. iki 17 val., nors jų įdarbinimas nebuvo įformintas įstatymo nustatyta tvarka, t. y. nebuvo pasirašyta darbo sutartis, darbuotojams neįteiktas antras darbo sutarties egzempliorius, apie asmenų darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Darbams vadovavo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas V. T., kuris vykdė UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus Ž. B. nurodymus, todėl Ž. B. skirtina administracinė nuobauda.

Vadovaujantis ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktu administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad Ž. B. nuoširdžiai gailisi. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, įvykio aplinkybes, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę: dirbantis, neteistas, administracine tvarka baustas.

Vadovaujantis ATPK 24, 30 ir 30² straipsniais Ž. B. skirtina administracinė nuobauda – 868 Eur bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, t. y. straipsnio sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 224 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Pripažinti Ž. B. padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skirti jam administracinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, t. y. iš viso paskirti 2604 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų keturių eurų) baudą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad baudą privaloma sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skunde patenkinimą dienos.

Mokant baudą būtina nurodyti Administracinių teisės pažeidimų registro objekto identifikavimo kodą (ROIK) (duomenys neskelbtini) ir įmokos kodą 1001. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą viename iš bankų:

Sąskaitos Nr.Banko kodasBanko pavadinimasLT78 7290 0000 0013 015172900AB „Citadele“ bankasLT74 4010 0510 0132 476340100AB DNB bankasLT05 7044 0600 0788 717570440AB SEB bankasLT32 7180 0000 0014 103871800AB Šiaulių bankasLT74 7400 0000 0872 387074000Danske Bank A/S Lietuvos filialasLT12 2140 0300 0268 022021400Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriusLT24 7300 0101 1239 430073000„Swedbank“, ABLT42 7230 0000 0012 002572300UAB Medicinos bankas

Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimo nuorašą išsiųsti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nutarimą priėmusį Akmenės rajono apylinkės teismą.