Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-01-24 · Civilinė byla Nr. 2A-54/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-01-24
Bylos Nr.
2A-54/2006
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Donatas Šernas (pirm.), Maryte Mitkuviene, Virginija Cekanauskaite
Atsakovas
uždarosios akcines bendroves ,,Kauno gelžbetonis“
Ieškovas
akcines bendroves ,,Kauno žemkasys“
Advokatai
Deividas Poška, Povilas Jegorovas
Kategorijos
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civiline byla Nr. 2A-54/2006Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. sausio 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Donato Šerno (pranešejas),kolegijos teiseju: Marytes Mitkuvienes ir Virginijos Cekanauskaites,sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,dalyvaujant ieškovo atstovams advokatui Deividui Poškai, Vilmai Pavlovienei,atsakovo atstovui advokatui Povilui Jegorovui,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo civiline byla pagal atsakovo uždarosios akcines bendroves ,,Kauno gelžbetonis“ apeliacini skunda del Kauno apygardos teismo 2005 m. liepos 12 d. sprendimo, priimto civilineje byloje Nr.2-651-260/2005 pagal ieškovo akcines bendroves ,,Kauno žemkasys“ ieškini atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Kauno gelžbetonis“, dalyvaujant treciajam asmeniui Valstybes imones Registru centro Kauno filialui, del turto atidalijimo iš bendros dalines nuosavybes.

Teiseju kolegija, išnagrinejusi byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

Šalies argumentai

Ieškovas AB ,,Kauno žemkasys“ 2005 m. vasario 28 d. ieškiniu kreipesi i Kauno apygardos teisma ir praše jo naudai natura atidalinti jam priklausancias 43/100 dalis pastato, kurio unikalus Nr. 196-0032-4310, paskirtis – administracine, bendras plotas – 1477,48 kv.m., plane pažymeto 40B2p, esancio Pramones pr. 8, Kaune, iš bendrosios dalines nuosavybes, ieškovui nuosavybes teise paliekant naudoti, valdyti ir disponuoti pastato patalpomis, plane pažymetomis nuo 2-1 iki 2-3 (imtinai), 2-8, 2-9, nuo 2-14 iki 2-53 (imtinai).

Ieškovas nurode, kad turedamas visus reikalingus leidimus ir siekdamas atsidalinti iš bendrosios dalines nuosavybes pastato dali, suformuojant du atskirus turto objektus, pasiule atsakovui pasirašyti sutarti del atidalijimo iš bendrosios dalines nuosavybes. Atsakovas šia sutarti pasirašyti atsisake, nurodydamas, jog atidalijimas iš bendrosios dalines nuosavybes yra padarytas dar 1994 metais. Atsisakydamas pasirašyti sutarti del atidalijimo, atsakovas pažeidžias ieškovo teises ir teisetus interesus, nes ieškovas, negaledamas užregistruoti nuosavybes teise pastato dali savo vardu, negalis pilnai naudotis ir disponuoti šiuo turtu. Ieškovo teigimu, atsakovas negincija faktinio pasidalijimo pastato patalpomis. Pagal toki pasidalijima VI Registru centro Kauno filialas atliko pastato daliu paskaiciavima. Ieškovas taip pat nurode, kad jokiu kliuciu atidalinti pastato dali nera, turtas gali buti padalijamas natura be neproporcingos žalos jo paskirciai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu i ieškini atsakovas uždaroji akcine bendrove ,,Kauno gelžbetonis“ gincijo ieškinio pagristuma, nurodydamas, kad 1994 m. buvo patvirtinta dvieju savininku - AB „Kauno gelžbetonis“ ir AB „Kauno žemkasys“ - bendrosios nuosavybes teise valdyti, naudoti jiems priklausanti nuosavybes teises forma objekta - administracini pastata 40B2p, bei juo disponuoti. Atsakovas jokiais veiksmais nesas pažeides ieškovo teisiu bendrosios dalines nuosavybes valdyme, naudojimesi, patalpu disponavime. Gincu del pastato tarp šaliu nuo 1994 metu niekada nebuvo. Todel ieškovo teiginiai, jog jeigu nesutariama del atidalijimo budo, kiekvienas bendraturtis turi teise reikalauti atidalyti jo dali iš bendrosios dalines nuosavybes, neturi teisinio pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2005 m. liepos 12 d. sprendimu ieškovo AB ,,Kauno žemkasys“ ieškini patenkino. Atidalino akcinei bendrovei ,,Kauno žemkasys“ priklausancias 43/100 dalis pastato, kurio unikalus Nr. 196-0032-4310, bendras plotas 1477,48 kv.m, plane pažymeto 40B2p, esancio Pramones pr. 8, Kaune, iš bendrosios su atsakovu uždaraja akcine bendrove ,,Kauno gelžbetonis“ dalines nuosavybes, ieškovui nuosavybes teise paliekant naudoti, valdyti ir disponuoti 633, 29 kv.m ploto pastato patalpomis, plane pažymetomis indeksais nuo 2-1 iki 2-3(imtinai), 2-8, 2-9, nuo 2-14 iki 2-53 (imtinai).

Teismas sprendime nurode, kad pagal civilinio kodekso (toliau tekste - CK) 4.80 straipsnio pirmaja dali, kiekvienas bendraturtis turi teise reikalauti atidalyti jo dali iš bendrosios dalines nuosavybes. Spresdamas del ieškovo reikalavimo atidalyti jo dali pagristumo, teismas padare išvada, jog toks atidalijimas yra galimas. Teismas pripažino, kad ieškovo reikalavimas atidalyti jo visiškai nuo atsakovo patalpu izoliuotas patalpas natura, paskiriant ieškovui pastate patalpas, kuriomis jis faktiškai naudojasi ir kuriu plotas atitinka ieškovui pastate priklausancia idealine dali, yra teisetas, neprieštarauja CK 4.80 str. 2 d. numatytoms taisyklems. Atsakovo teiginius, kad toks atidalijimas yra neimanomas del abieju bendraturciu naudojimosi bendromis inžinerinemis magistralinemis komunikacijomis bei statinio skaidymo negalimumo, teismas pripažino nepagristais ir juos atmete, nurodydamas, kad naudojimasis bendromis inžinerinemis komunikacijomis netrukdo atidalyti pastato dali, nes ir po atidalijimo tokia pat, kaip buvo iki atidalijimo, naudojimosi komunikacijomis tvarka yra galima. Statinio skaidymas i du objektus, teismo teigimu, yra galimas, nes atsakovas nepateike irodymu, jog padalijus pastata i du nekilnojamojo turto objektus, butu padaryta žala paties pastato paskirciai. Teismas nesutiko ir su atsakovo teiginiais, jog naudojimosi administracinio pastato patalpomis tarp savininku tvarka yra oficialiai iforminta ir nurode, kad nei viena iš šaliu nepateike teismui viešo registro duomenu apie toki fakta. Tai, kad šalys faktiškai naudojasi atitinkamomis patalpomis pastate ir del to tarp ju nera gincu, teismo teigimu nedraudžia ir netrukdo bet kuriam bendraturciui kreiptis del jo dalies atidalijimo iš bendrosios dalines nuosavybes. Teismas padare išvada, kad ieškovas turejo teise pareikšti ieškini del atidalijimo iš bendrosios dalines nuosavybes.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,,Kauno gelžbetonis“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2005 m. liepos 12 d. sprendima ir priimti nauja sprendima – ieškovo ieškini atmesti.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas prieme nepagrista ir neteiseta sprendima, todel jis turi buti panaikintas. Apeliacini skunda grindžia šiais argumentais:

1. Teismas klaidingai nurode, kad ginco administracinio pastato naudojimosi tvarka tarp savininku nera oficialiai iforminta. Iš byloje esanciu irodymu (Statybos ir urbanistikos ministerijos isakymai, VI Registru centro pažyma) matyti, jog tai atlikta dar 1994 metais, todel naudojimosi pastatu tvarka yra ne faktine, o juridine. Šio fakto neneigia ir pats ieškovas.

2. Teismas nepagristai konstatavo, jog šalys naudojasi bendromis inžinierinemis magistralinemis komunikacijomis. Šios komunikacijos priklauso tik atsakovui UAB ,,Kauno gelžbetonis“ ir tik jis yra abonentas ir naudotojas. Tai patvirtina byloje esantys duomenys bei apeliacinio skundo priedai. Del šios priežasties ieškovui atidalinto pastato dalies neimanoma atskirai eksploatuoti ir jis kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas negali funkcionuoti, todel ateityje neišvengiamai kils gincai ir problemos.

3. Pastato dalies atidalyti negalima ir del to, kad viena pastato dalis priklauso nuo kitos, vertikaliai pastato i du nekilnojamojo turto objektus suskaidyti neimanoma, pastato dalys negali funkcionuoti bei buti eksploatuojamos atskirai. Norint pastatus rekonstruoti, neišvengiamai tarp šaliu kils gincai.

4. Dabartinis pastato teisinis statusas nekliudo tvarkyti žemes nuosavybes dokumentu. Taip pat nera reikalo registruoti ieškovo vardu nuosavybe teise priklausancios pastato dalies, nes ji jau yra iregistruota ieškovo vardu.

5. Ieškovo teises nera pažeistos, todel jis neturi pagrindo kreiptis i teisma ir reikalauti pažeistu teisiu gynybos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu i atsakovo apeliacini skunda ieškovas AB ,,Kauno žemkasys“ gincija skundo pagristuma ir prašo palikti apygardos teismo sprendima nepakeista.

Ieškovas atsiliepime nurodo, kad pagristas yra pirmosios instancijos teismo teiginys, jog ginco objekto – pastato – naudojimosi tvarka nera oficialiai iforminta, o tik nustatyta faktiškai ir tai neatima teises ieškovui siekti atsidalinti jam priklausancia pastato dali iš bendrosios nuosavybes. Teismas pagristai nurode, jog ieškovas turejo teise pareikšti ieškini del atidalijimo iš bendrosios nuosavybes. Atsakovas nepateike irodymu ir negalejo paaiškinti apie tai, kaip, atidalijus ieškovui priklausancia pastato dali, pasikeis atsakovo pastato dalies valdymas ar bus pažeistos jo teises ar teiseti interesai. Pastato inžinerinemis komunikacijomis šalys naudojasi bendrai ir atidalijus pastato dali, šis naudojimas nepasikeistu. Pirmosios instancijos teismas padare pagrista išvada, kad jokiu kliuciu atidalinti bendrosios dalines nuosavybes teisemis valdoma turta nera ir turtas gali buti padalijamas natura be neproporcingos žalos jo paskirciai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagrindai panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendima yra proceso ar materialines teises normu pažeidimai arba netinkamas šiu normu taikymas, t.y. pažeidimai, nurodyti Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau tekste CPK) 329, 330 straipsniuose.

Teiseju kolegija, išnagrinejusi civiline byla pagal atsakovo uždarosios akcines bendroves ,,Kauno gelžbetonis“ apeliacini skunda, daro išvada, jog pagrindu, nurodytu CPK 329, 330 straipsniuose, del kuriu pirmosios instancijos teismo sprendimas turetu buti naikinamas apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio antroje dalyje nurodytu absoliuciu šio sprendimo negaliojimo pagrindu nera.

Gincas tarp šaliu šioje byloje kilo del ieškovo teises atidalinti jam priklausancia pastato, esancio Pramones pr. 8, Kaune, dali iš bendrosios dalines nuosavybes. Gincydamas tokia ieškovo teise tiek byla nagrinejant pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacineje instancijoje, atsakovas iš esmes gincija galimybe atidalinti ieškovui priklausancia pastato dali natura.

Bendraturcio teise atidalyti jo dali iš bendrosios dalines nuosavybes yra itvirtinta CK 4.80 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dali kiekvienas bendraturtis turi teise reikalauti atidalyti jo dali iš bendrosios dalines nuosavybes. Taigi šiai teisei igyvendinti kitu bendraturciu sutikimo istatymas nereikalauja.

Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostata, jeigu nesusitariama del atidalijimo budo, tai pagal bet kurio bendraturcio ieškini daiktas padalijamas natura kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirciai. Vadinasi, bendroji istatyme itvirtinta taisykle yra ta, kad atidalijimo siekiantis bendraturtis gali reikalauti atskirti jo dali natura ir jam tenka pareiga irodyti, kad jo siulomas bendrosios dalines nuosavybes nutraukimo budas yra priimtiniausias, nepažeis kitu bendraturciu teisiu ir teisetu interesu, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirciai.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinejes byla iš esmes, padare bylos duomenimis bei istatymu pagristas išvadas, kad ieškovas turejo teise pareikšti ieškini del atidalijimo iš bendrosios dalines nuosavybes, toks ieškovo reikalavimas yra teisetas, neprieštarauja CK 4.80 straipsnio 2 dalyje numatytoms taisyklems, o atsakovas nepateike irodymu, jog padalijus pastata i du nekilnojamojo turto objektus, butu padaryta žala paties pastato paskirciai. Tokios pirmosios instancijos teismo išvados nera paneigtos ir išnagrinejus byla apeliacine tvarka.

Kaip jau mineta, kiekvienas bendraturtis turi teise reikalauti atidalyti jo dali iš bendrosios dalines nuosavybes ir šiai teisei igyvendinti kitu bendraturciu sutikimo istatymas nereikalauja. Todel aplinkybe, ar ginco pastato naudojimosi tvarka buvo oficialiai iforminta tarp savininku, ieškovo teises reikalauti atidalyti jo dali iš bendrosios dalines nuosavybes igyvendinimui reikšmes neturi. Del tos pacios priežasties šios ieškovo teises igyvendinimui negali tureti itakos ir žemes nuosavybes tvarkymo klausimai.

T

3+arp šaliu nera ginco del jiems priklausanciu ginco pastato daliu dydžio bei naudojimosi patalpomis tvarkos. Atsakovas negincija ir pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybes, kad patalpomis, kurios atidalijamos ieškovui, pastarasis faktiškai naudojasi iki šiol ir ju plotas atitinka ieškovui pastate priklausancia idealine dali. Šia aplinkybe iš esmes patvirtinta ir atsakovo nurodyti rašytiniai irodymai - Statybos ir urbanistikos ministerijos isakymai, VI Registru centro pažymejimas (b.l. 17-26, 58-62, 35). Taigi aplinkybe, kad ieškovas ir atsakovas iki šiol naudojosi tomis paciomis pastato dalimis, kurios joms ir paliekamos po atidalijimo, ir del to gincu nekilo, rodo, jog toks atidalijimas ir yra priimtiniausias bendrosios dalines nuosavybes nutraukimo budas.

Negalima sutikti ir su tuo apelianto teiginiu, kad ieškovui atidalinto pastato dalies neimanoma atskirai eksploatuoti ir jis, kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, negali funkcionuoti del to, kad šalys naudojasi bendromis inžinierinemis magistralinemis komunikacijomis. Kaip matyti iš ieškovo pateiktu irodymu apeliacines instancijos teismui, atsakovas yra isirenges autonomine jam priklausancios pastato dalies šildymo sistema bei jos savarankiška aprupinima elektros energija (b.l. 157-161, 186-193). Šios aplinkybes atsakovas negincija (b.l. 199). Iš naujai pateiktu irodymu taip pat matyti, kad ieškovas yra sudares sutartis ir su vandens tiekimo bei nuoteku šalinimo ir valymo paslaugu tiekeju (b.l. 169). Ieškovas ir iki šiol naudojosi tais paciais vandens tiekimo ir nuoteku šalinimo tinklais. Taigi, naudojimosi šiais tinklais tvarka ir po pastato atidalijimo nesikeicia. Todel vien šiu tinklu nuosavybes klausimas negali buti kliutimi atidalinti ieškovui priklausancia pastato dali natura, tuo labiau nesudaro pagrindo daryti išvada, kad atidalijimas padarys neproporcinga žala pastatui bei jo paskirciai. Taip pat nera pagrindo teigti, kad atidalijimas kaip nors pažeistu atsakovo, kaip bendraturcio, teises ir/ar teisetus interesus, nes, kaip jau mineta, naudojimosi pastatu bei vandens tiekimo ir nuoteku šalinimo tinklais tvarka ir po atidalijimo lieka tokia pat, kaip iki atidalijimo, t.y. faktine padetis iš esmes nepasikeicia.

Negali buti pakankamu pagrindu atmesti reikalavima atidalyti pastata natura ir apelianto nurodyta aplinkybe, kad viena pastato dalis priklauso nuo kitos ir vertikaliai pastato i du nekilnojamojo turto objektus suskaidyti neimanoma. Tai kad, pastato dalys priklauso viena nuo kitos ir fiziškai negalima ju atskirti, nera kliutis jas atidalinti ir suformuoti du nekilnojamojo turto objektus - istatymas tokio draudimo nenustato. Kaip matyti iš byloje esanciu ginco pastato planu (b.l. 56, 57), bendro naudojimosi patalpu šalys neturi, atidalijama pastato dalis faktiškai yra vienoje pastato puseje per du aukštus ir gali buti naudojama autonomiškai nuo kitos šios pastato dalies.

Del aukšciau išdestytu aplinkybiu teiseju kolegija atsakovo apeliacini skunda, kaip nepagrista istatymu bei faktinemis bylos aplinkybemis, atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendima palieka nepakeista.

Atmetus atsakovo apeliacini skunda, iš jo valstybei priteisiamos išlaidos, susijusios su procesiniu dokumentu iteikimu, o ieškovui – išlaidos advokato pagalbai apmoketi (CPK 96 str., 98 str. 1 d.). Kolegija taip pat pažymi, kad atsakovo prašymas priteisti 3540 Lt. suma išlaidu advokato pagalbai apmoketi (b.l. 155) negali buti pilna apimtimi tenkinamas, šia suma priteisiant iš atsakovo, nes tokios išlaidos šioje byloje vien apeliacineje instancijoje nera visiškai proporcingos šios bylos sudetingumui bei reikalingoms advokato darbo ir laiko sanaudoms.

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutar i a:

Kauno apygardos teismo 2005 m. liepos 12 d. sprendima palikti nepakeista.

Priteisti iš atsakovo akcines bendroves ,,Kauno gelžbetonis“ 1500 Lt bylinejimosi išlaidu akcinei bendrovei ,,Kauno žemkasys“ ir 11 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu, valstybei.

Kolegijos pirmininkas: Donatas ŠernasTeisejos: Virginija CekanauskaiteMaryte Mitkuviene