Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2019-06-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1158-900/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-06-25
Bylos Nr.
1-1158-900/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23275-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alma Berniūnaitė
Kaltinamasis
T. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1158-900/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23275-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.12.; 1.1.9.10.; 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 25 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu,

yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė

T. T. smurtaudamas nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį - senelį L. K., būtent: 2019 m. birželio 2 d. apie 17 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, nukentėjusiajam L. K. sėdint fotelyje, tyčia kumščiu ne mažiau kaip dešimt kartų sudavė jam į įvairias kūno vietas, padarydamas galvos žaizdą, galvos kaklo ir krūtinės poodines kraujosruvas, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas:

Kaltinamojo (įtariamojo) T. T. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokoluose (b. l. 74-75; 80; 83), kuriuose nurodyta, kad 2019 m. birželio 2 d. buvo adresu (duomenys neskelbtini), pas senelį L. K.. Kadangi buvo tėvo diena, buvo ir daugiau žmonių, t. y. jo mama L. K., močiutė O. K., mamos sesuo R. B.. Būdami pas senelį, visi vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė brendį. Pas senelį atėjo apie 14 val., visi išsiskirstė apie 17 val. Kaltinamasis palydėjo mamą į namus ir netrukus grįžo atgal. Kambaryje senelis jam prikišo, kad nuolat neturi pinigų, niekur nedirba. Kaltinamasis buvo išgėręs ir nepatiko senelio priekaištai, todėl iš pykčio sudavė seneliui kumščiu į įvairias kūno vietas. Gali būti, kad sudavė mažiausiai apie dešimt kartų. Nepasakys, kiek kartų ir į kurią konkrečiai kūno vietą sudavė, bet kliuvo į galvą, krūtinę. Šio įvykio niekas nematė. Namuose buvo močiutė, tačiau ji į kambarį atėjo kiek vėliau, kai kaltinamasis jau buvo sumušęs senelį. Po to kaltinamasis išėjo į namus ir apie 19 val. sugrįžo pas močiutę. Duris atidarė močiutė, paskui ją atėjo senelis ir, nieko nesakęs, jam bei močiutei į akis pripurškė dujų. Tada kaltinamasis išėjo iš tų namų ir daugiau ten negrįžo. Dėl to, kad senelis jam į akis pripurškė dujų, pretenzijų neturi. Kaltinamasis atsiprašė senelio, tačiau šis rodo savo principus ir nenori su juo taikytis, nors jis tikrai nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo manymu, jo veiksmams įtakos turėjo alkoholis, be to, buvo labai supykęs.

Nukentėjusiojo L. K. parodymais, užfiksuotais protokole - pareiškime ir apklausos protokoluose (b. l. 10, 36-37, 42-43), kuriuose teigiama, kad jo vaikai 2019 m. birželio 2 d. apie 14 val. atvyko pas jį į namus adresu (duomenys neskelbtini), pasveikinti tėvo dienos proga. Ten buvo ir anūkas T. T.. Namuose su giminėmis išgėrė šiek tiek alkoholio. Svečiai iš namų išvyko apie 17 val. Anūkas taip pat išėjo, tačiau netrukus grįžo. Gali būti, kad įvykis įvyko apie 17 val. Nukentėjusysis buvo svetainėje. Kiek pamena, papriekaištavo anūkui, kad jis niekada neturi pinigų, kad yra didelis vyras ir galėtų susirasti kokį nors darbą. Dėl šių žodžių anūkas ant jo supyko. Nukentėjusiajam sėdint fotelyje, anūkas ėmė jį mušti kumščiais. Anūkas sudavė ne mažiau nei dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, sukeldamas fizinį skausmą. Sąmonės nebuvo praradęs. Liovęsis mušti, anūkas pasišalino iš buto. Nuo smūgių iš nosies, ausies bėgo kraujas, svaigo galva. Nukentėjusysis tą vakarą į medikus ir policiją nesikreipė. Nusiplovęs kraują ėjo miegoti. Apie 19 val. anūkas sugrįžo ir norėjo įeiti į butą. Duris atidarė jo buvusi sutuoktinė O. K.. Nukentėjusysis, nenorėdamas, kad anūkas prieš jį vėl smurtautų, norėdamas apsiginti, išvengti anūko buvimo pas jį namuose, pripurškė jam į akis ašarinių dujų. Galėjo kliūti ir O. K.. Jei dujų pataikė O. K. į akis, tai buvo netyčia. Kitą dieną, t. y. 2019 m. birželio 3 d., pablogėjus sveikatos būklei, nukentėjusysis nusprendė kreiptis į VšĮ Šiaulių centro polikliniką. Negali nurodyti, ką diagnozavo medikai, tačiau jie sakė, kad suteiks visą informaciją pareigūnams. Anūkas ir toliau nesiliovė pas jį lankytis. Anūkas ateina pas jį beveik kasdien, nes gyvena gretimame name. Anūkas vartoja alkoholį ir dažniausiai neturi pinigų, todėl ateina skolintis. Dujų balionėlį įsigijo savo saugumui, bet nemano, kad sugebėtų nuo anūko apsiginti. Anūkas prieš jį smurtauja pirmą kartą. Savo anūkui neatleis, su juo nesitaikys ir nori, kad anūkas atsakytų už savo veiksmus teisme.

Liudytojos O. K. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (b. l. 61-62), kuriame sakoma, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), su buvusiu sutuoktiniu L. K.. 2019 m. birželio 2 d. L. K. dukros L. K. bei R. B. atėjo pasveikinti buvusį sutuoktinį su tėvo diena. Atėjo ir anūkas T. T., L. K. sūnus. Visi gėrė brendį. Apie 17 val. svečiai išsiskirstė, tačiau anūkas, palydėjęs mamą, sugrįžo. Anūkas nuėjo pas senelį į kambarį. Liudytoja O. K. nežino, kas ten tarp jų vyko, ji tuo metu buvo virtuvėje. Atėjo į kambarį tik tada, kai išgirdo triukšmą. Atėjusi liudytoja O. K. pamatė, kad L. K. marškiniai kruvini. Suprato, kad čia kažkas įvyko, ir liepė T. T. eiti lauk, jį išstūmė lauk. L. K. buvo labai girtas, todėl buvo nukritęs ant žemės ir liudytoja O. K. su juo apie nieką nekalbėjo. Apskritai ji su juo mažai bendrauja. liudytoja O. K. jo nieko neklausė, o jis nieko nesakė. T. T. taip pat išėjo nieko nepasakęs. Apie 19 val. T. T. vėl sugrįžo. Liudytoja O. K. atidarė duris, o L. K. atėjo jai iš paskos ir ėmė purkšti anūkui į akis dujas. Anūkas greitai nieko nesakęs išėjo. Liudytojai O. K. taip pat truputį kliuvo, tačiau nedaug. Fizinio skausmo nepatyrė ir pretenzijų neturi. Liudytoja O. K. atėmė dujų balionėlį iš L. K. ir kažkur paslėpė, šiuo metu nežino kur.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. birželio 4 d. specialisto išvada Nr. G 716/2019(04), kurioje nurodyta (b. l. 58), kad L. K. nustatyti šie sužalojimai: galvos žaizda, galvos, kaklo ir krūtinės poodinės kraujosruvos. Sužalojimai galėjo būti padaryti per 3 paras iki apžiūros, gali būti, kad užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiesioginiais trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais. Sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei traumai. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip 5 trauminiais poveikiais. L. K. nustatyti visi sužalojimai, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Įvykio vietos apžiūros 2019 m. birželio 4 d. protokolu su foto lentelėmis, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios bute (duomenys neskelbtini), apžiūra (b. l. 17-23).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad nusikalstami kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiojo sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Iš kaltinimo šalinama aplinkybė, kad kaltinamasis nukentėjusiajam, be kita ko, sukėlė fizinį skausmą. Nežymus sveikatos sutrikdymas apima ir fizinio skausmo sukėlimą, todėl šios pasekmės inkriminavimas perteklinis. Kaltinamojo veiksmai, padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu nėra pagrindo.

Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą ar nežymiai jį sužalojo, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 metų (BK 140 str. 2 d.).

Prokuroras siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti kaltinamajam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei nebuvimas nesusijęs su darbu; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio). Bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 107).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine neapibrėžta tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra vidutinio amžiaus (39 m.), išsiskyręs, turi du nepilnamečius vaikus. Nuo 2019 m. kovo 5 d. nedirba, turi oficialaus darbo stažo, nuo 2019 m. kovo 26 d. yra registruotas užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 90, 94, 97-98, 103). Per pastaruosius 5 metus 4 kartus baustas administracine tvarka už smulkius viešosios tvarkos pažeidimus, susijusius ar padarytus vartojant alkoholį (b. l. 99-102). 2 kartus teistas, teistumai išnykę, todėl juridiškai laikomas neteistu (b. l. 96). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikaltimą ir gailisi, jį padaręs (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos priežastis, eigą, trukmę, nukentėjusiųjų, smūgių skaičių ir dislokaciją, padarinius, teismas mano, kad tiek laisvės atėmimo bausmė, tiek areštas, kaip trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 str. 2 d.), būtų pernelyg griežta bausmė. Kaltinamajam skiriama švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai. Viešųjų darbų bausmės trukmė ir valandų skaičius per mėnesį parenkami artimi sankcijos vidurkiui (BK 46 str. 2 d.).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, siekiant ugdyti, skatinti, plėtoti tokias savybes kaip atjauta, tolerancija, pagarba ir siekiant užkirsti kelią fiziniam smurtui artimoje aplinkoje (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 86-87) – taikoma tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė (BPK 139 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia

T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę sumažinti trečdaliu iki 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmės, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui.

Viešųjų darbų bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Skirti T. T. baudžiamojo poveikio priemonę – 4 (keturis) mėnesius skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

T. T. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo paskirta viešųjų darbų bausmė.

Išaiškinti T. T., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir/ar jos dydžiu, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.

Teisėja Alma Berniūnaitė