Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų G. K. ir D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, suinteresuoti asmenys G. K., D. K. (skolininkai), Z. V., O. V. (įkeisto turto savininkai),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011 m. lapkričio 22 d. nutartimi areštavo įkeistus nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės teise priklausančius Z. V. ir O. V., taip pat skolininkei D. K.. Išaiškino įkeistų daiktų savininkams ir skolininkams, kad areštavus įkeistą turtą, jie netenka teisės perleisti turto kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į turtą arba mažinti jo vertę. Įspėjo skolininkus ir įkeistų daiktų savininkus, kad negrąžinus skolos, t. y. 359 695,72 Lt panaudoto ir negrąžinto kredito, 8 978,95 Lt nesumokėtų palūkanų, 2 502,61 Lt nesumokėtų įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, viso 371 177,28 Lt, taip pat 139 Lt žyminio mokesčio išlaidų per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrius 2012 m. gegužės 17 d. nutartimi išieškojo iš G. K. ir D. K. pareiškėjo naudai 399 851,97 Lt skolą, taip pat 139 Lt žyminio mokesčio išlaidų, 16 proc. metinių įsipareigojimų nevykdymo palūkanų nuo negrąžinto kredito ir nesumokėtų palūkanų sumos (368 674,67 Lt), skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t.y. 2012-05-15, iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą. Priverstinai pardavė iš varžytynių įkeistą nekilnojamąjį turtą: pirma eile - butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) , nuosavybės teise priklausantį D. K., antra eile – 0,1125 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) , nuosavybės teise priklausantį Z. V., O. V.; 58,84 kv.m. ploto sodo pastatą, (duomenys neskelbtini) , nuosavybės teise priklausantį Z. V., O. V..

Teismas nutartį motyvavo tuo, kad hipoteka užtikrinta prievolė iki šiol neįvykdyta, todėl kreditoriaus reikalavimai tenkintini priverstinai parduodant įkeistus daiktus iš varžytynių.

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad bankas kredito sutartį prieš terminą nutraukė neteisėtai, todėl teismui nebuvo jokio pagrindo pradėti priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Kredito gavėjų neįvykdyta prievolė, dėl kurios bankas nutraukė sutartį, sudaro tik nedidelę sutartį pažeidusių kredito gavėjų sutartinių įsipareigojimų dalį, todėl bankas neturėjo teisės dėl tokio dydžio nepriemokos nutraukti kredito sutartį. Banko elgesys, kai jis, prieš 10 kalendorinių dienų įspėjęs dėl 16 232,82 Lt nepriemokos, nutraukė kredito sutartį bei pareikalavo grąžinti visą kreditą, nesumokėtas palūkanas ir 16 proc. metinių įsipareigojimų nevykdymo palūkanas, prieštarauja CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

Be to, pareiškėjas praleido 2 mėnesių naikinamąjį terminą pakartotiniam pareiškimui dėl skolos išieškojimo paduoti, todėl teismas turėjo atmesti banko pareiškimą kaip nepagrįstą. Pasak apeliantų, 2011-11-22 teismo nutartis dėl įkeistų daiktų arešto skolininkams buvo įteikta 2011-11-25, tuo tarpu bankas iki 2012-01-25 nesikreipė į teismą su pakartotiniu prašymu dėl skolos išieškojimo, todėl prarado teisę reikalauti teismo areštuotų daiktų pardavimo iš varžytynių arba perdavimo administruoti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, byloje surinktą medžiagą, sprendžia, kad hipotekos skyriaus teisėjos nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta laikantis procesinės teisės normų, reglamentuojančių prašymų dėl skolos iš įkeisto turto išieškojimo pateikimo ir tenkinimo, nepažeidžiant kitų procesinės bei materialinės teisės normų, civilinio proceso principų, todėl tokios teismo nutarties nėra pagrindo keisti ar naikinti.

Atskirajame skunde keliami klausimai dėl kredito sutarties nutraukimo teisėtumo vertinimo priimant nutartį dėl priverstinio skolos išieškojimo, taip pat pakartotinio pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo nustatytu terminu, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo tik atskirojo skundo argumentais, nes išeiti už atskirojo skundo ribų nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.

Civilinio proceso kodekso 558 straipsnis numato hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarką bei sąlygas. Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 1 dalyje numatytas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistą turtą areštuoti, o Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 2 dalyje numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu - pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Taigi šios dvi teisės normos reglamentuoja skirtingas procedūras: įkeisto turto areštą ir įkeisto, areštuoto turto realizavimą arba perdavimą administruoti. Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta procedūros paskirtis - įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu, t. y. suvaržant įkaito davėjo nuosavybės teises Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 3 dalyje nustatytu terminu, per kurį, jei kreditoriaus reikalavimas nebuvo patenkintas, jis turi nuspręsti dėl skolos išieškojimo procedūros tęsimo. Kreipimasis į hipotekos skyrių su pirmuoju pareiškimu iš esmės yra tik prašymas areštuoti įkeistą turtą ir įspėti skolininką vykdyti prievoles, tačiau išieškojimas teismine tvarka iš įkeisto turto šio pareiškimo pagrindu neprasideda. Galutinis kreditoriaus apsisprendimas pradėti išieškojimą išreiškiamas per du mėnesius pakartotiniu kreipimusi, priešingu atveju - jam per du mėnesius nuo įspėjimo skolininkui įteikimo pakartotinai nesikreipus dėl skolos išieškojimo, turto areštas panaikinamas ir išieškojimas nepradedamas, o kreditorius siekdamas išieškoti skolą, vėl privalo pakartoti minėtą procedūrą (Civilinio proceso kodekso 558 str. 3 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-18 nutartis civilinėje byloje 3K-7-751/2003).

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad pareiškėjas (kreditorius) pareiškė teismui pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo praleidęs CPK 558 str. 3 d. nustatytą 2 mėnesių terminą. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-11-22 nutartis buvo apskųsta apeliacine tvarka ir Vilniaus apygardos teismo 2012-03-22 nutartimi atmetus suinteresuotų asmenų atskirąjį skundą ji buvo palikta nepakeista bei šios nutarties priėmimo dieną įsiteisėjo, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškimas buvo paduotas praleidus minėtą terminą. Pažymėtina, kad apskundus hipotekos skyriaus teisėjos nutartį apeliacine tvarka, buvo sustabdyta visų nepasibaigusių procesinių terminų eiga (CPK 76 str.). Kreditorius kreipėsi su pakartotiniu pareiškimu tik po to, kai įsiteisėjo teismo nutartis laikydamasis nustatytų terminų, t.y. tuomet, kai buvo atnaujinti procesiniai terminai tokiems procesiniams veiksmams atlikti (t. 1, b.l. 169-170).

Atskirajame skunde dėstomi argumentai, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo pradėti priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, nes bankas kredito sutartį prieš terminą nutraukė neteisėtai, be to, teismas nepatikrino kredito sutarties vienašališko nutraukimo prieš terminą teisėtumo, yra atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad apeliantai šį klausimą kėlė skųsdami hipotekos teisėjos nutartį dėl įkeisto turto arešto, o apeliacinės instancijos teismas 2012-03-22 nutartimi, peržiūrėdamas šią nutartį apeliacine tvarka, konstatavo, jog sutartis buvo nutraukta dėl esminio jos pažeidimo, be to, kasacinis teismas, peržiūrėdamas paminėtą teismo nutartis kasacine tvarka, pasisakė, kad skolininkams nuolat ilgą laiką nevykdant prisiimtų prievolių, nereaguojant į banko raginimus atsiskaityti ir nebendradarbiaujant su kreditoriumi, t.y. nesiekiant abipusių derybų būdu rasti abiems šalims priimtiną susidariusios skolos grąžinimo klausimo sprendimą; banko pranešimo apie galimą kredito sutarties nutraukimą išsiuntimo dieną pradelstų kredito įmokų suma buvo susidariusi už 339 dienas, nėra pagrindo išvadai, kad kredito sutarties nutraukimas buvo neesminis, o sutarties nutraukimas neatitiko CK 6.217 str. reikalavimų. Esant tokioms teismų įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais konstatuotoms aplinkybėms, pakartotinai nėra pagrindo dėl to pasisakyti.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nesant bylos nagrinėjimo dienai pateiktų duomenų apie apeliantų atsiskaitymą su pareiškėju, atsižvelgdamas į tai, jog hipotekos kreditorius turi teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas nevykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (Civilinio kodekso 4.192 straipsnio 1 dalis, 4.216 straipsnis), sprendžia, kad hipotekos teisėja neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti pareikšto pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš suinteresuoto asmens hipoteka įkeisto turto.

Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiama hipotekos skyriaus teisėjos nutartis paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kreditorius pateikė prašymą priteisti jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą 1 887,60 Lt sumai.

Atsižvelgiant į tai, kad byla dėl hipotekos teisinių santykių yra nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka (Civilinio proceso kodekso 442 str. 11 p.) ir šioje byloje dalyvaujančių pareiškėjo bei suinteresuotų asmenų interesai yra priešingi, o suinteresuotų asmenų atskirasis skundas atmestas, iš jų kreditoriaus naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

Pagal Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalį išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, priteistinos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pareiškėjui priteistina 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti iš suinteresuotų asmenų G. K. ir D. K. lygiomis dalimis, toks teismo nustatytas išlaidų dydis neprieštarauja Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimaliam dydžiui bei atitinka kitus kriterijus, numatytus Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje ir 93 str. 1-3 dalių kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais, teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, j.a.k. 112025592, naudai po 500 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.