- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-31
- Bylos Nr.
- TS-35-932/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Nuteistasis
- V. B.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 59-47 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
V. B. pateikė teismui skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 59-47 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad Komisija, priimdama nutarimą netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, tinkamai neįvertino jo pateiktų duomenų ir išdėstytų faktų. Anot V. B., Komisija neatsižvelgė į tai, kad jis turi tris mažamečius vaikus, iš kurių vienas serga epilepsija ir kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra. Jis, būdamas nelaisvėje, negali padėti savo žmonai tinkamai rūpintis vaikais. Toliau nurodo, kad jo pataisos namuose padarytos nuobaudos nėra reikšmingos, jis nėra narkomanas ar alkoholikas, turi specialybę ir darbą, nuolatinę gyvenamąją vietą, išėjęs į laisvę, galėtų dirbti ir savo šeimai padėti finansiškai.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2015 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 59-47 nutarė netaikyti nuteistajam V. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Priimtą nutarimą motyvavo tuo, kad nuteistasis svarstomas trečią kartą. Pirmus du kartus Komisija nutarė netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam. V. B. Komisijos rekomendacijas įvykdė pilnai - lankosi psichologo konsultacijose, yra motyvuotas teigiamai spręsti problemas, pakartotinai lankė psichologinius užsiėmimus „Bendravimas ir emocijų valdymas”, atliko gerbūvio darbus, tačiau toliau pažeidinėjo įstaigos režimo reikalavimus ir nuo 2014-12-29 perkeltas į drausmės grupę. V. B. anksčiau teistas 5 kartus, 1 kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, 4 kartus buvo paleistas lygtinai, 1 kartą pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas. Nuteistojo amžius pirmojo teistumo metu - 18 m., būdingas nusikaltimų modelis, dėl savo nusikaltimų kaltės nepripažįsta, už savo veiksmus atsakomybės neprisiima, mažina ir teisina savo vaidmenį. Izoliacijos sąlygomis V. B. adaptavosi vidutiniškai, turi suformavęs aiškius ir pasiekiamus ateities planus. Bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė 22 kartus, šiuo metu turi 16 galiojančių nuobaudų, skatintas nebuvo. Laisvės atėmimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, laisvės atėmimo įstaigoje šiuo metu dirba, motyvuotas prasmingam užimtumui: žiūri TV laidas, skaito. Socialiniai ryšiai išlikę, bendrauja telefonu, laiškais, iki perkėlimo į drausmės grupę pasimatymų metu buvo lankomas. Paleidimo atveju planuoja apsigyventi pas žmoną (Panevėžyje). OAsys vertinimo duomenimis, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika išlieka vidutinė – 47 balai.
Atsiliepimas
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorė D. M. 2015 m. kovo-20 d. atsiliepimu prašė atmesti nuteistojo V. B. skundą bei netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Mano, jog nėra formalaus pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kadangi pastarasis neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų, nes jo elgesys bausmės atlikimo metu yra netinkamas, jis sistemingas pažeidinėja įstaigos režimo reikalavimus ir nuo 2014-12-29 bausmę atlieka drausmės grupėje. Šiuo metu turi galiojančių drausminių nuobaudų. Pažymi, kad V. B. teistas 5 kartus, jam buvo atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, 4 kartus paleistas lygtinai, tačiau parodyto pasitikėjimo neįvertino ir nepasinaudojo suteikta galimybe pasitaisyti, savo elgesio nekeitė, darė naujas nusikalstamas veikas. Visa tai rodo, kad nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, savo elgesiu demonstruoja piktybinį polinkį daryti teisei priešingas veikas, dėl ko V. B. skundas atmestinas.
Nuteistojo skundas dėl Komisijos 201 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 59-47 netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
BVK 57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Vertinant galimybę taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, apsvarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, įvertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, kitos aplinkybės, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo (BVK 164 straipsnio 2 dalis).
Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą. Tad svarstant, ar yra pagrindas taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kiekvienu atveju būtina visapusiškai įvertinti ir tokias aplinkybes, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, pasireiškiantis nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri nuteistąjį paveiktų taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat, jog būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Įvertinus teismui pateiktą bylos medžiagą, nustatyta, kad V. B. anksčiau teistas 5 kartus, 1 kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, 4 kartus buvo paleistas lygtinai, 1 kartą pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas. Nors pastarasis pilnai įvykdė Komisijos rekomendacijas (lankė psichologo konsultacijas, dalyvavo atitinkamuose užsiėmimuose bei atliko jam pavestus gerbūvio darbus), tačiau sistemingai pažeidinėjo bausmės atlikimo įstaigos režimo reikalavimus, dėl ko nuo 2014-12-29 buvo perkeltas į drausmės grupę. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis net 22 kartus pažeidė režimo reikalavimus ir šiuo metu turi 16 galiojančių nuobaudų. Visą bausmės atlikimo laikotarpį nė karto nebuvo skatintas. Šios aplinkybės rodo, kad, net būdamas laisvės atėmimo vietoje, nuteistasis turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nepaklūsta privalomoms elgesio taisyklėms, todėl nėra pagrindo manyti, kad paskirtos bausmės tikslai yra jau pilnai pasiekti, o nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, jog V. B. pirmąkart nusikalto, būdamas 18 metų amžiaus, pastarajam būdingas nusikaltimų modelis, dėl įvykdytų nusikaltimų kaltės nepripažįsta, už savo veiksmus atsakomybės neprisiima, mažina ir teisina savo vaidmenį. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinės rizikos grupei – 47 balai.
Pažymėtina, kad nuteistojo skunde akcentuotos aplinkybės, kad jis turi šeimą, tris mažamečius vaikus, kuriems, būdamas laisvėje, galėtų padėti finansiškai, taip pat tai, kad neturi jokių priklausomybių, nors ir yra pakankamai reikšmingos, tačiau jos, atsižvelgiant į visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekstą, negali būti laikytinos išskirtinėmis ir nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nagrinėjamu atveju teismas neturi objektyvaus pagrindo nepritarti Komisijos nutarimui netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Šiuo atveju teismas įvertina ir visuomenės interesą, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kurią, įvertinęs visas aplinkybes, paskyrė teismas ir kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Teismo manymu, šiai dienai nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 364 straipsniu,
nutarė:
atmesti nuteistojo V. B. skundą dėl Komisijos 2015 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 59-47, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.