Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-10-17 · Civilinė byla Nr. 2S-1911-123/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-17
Bylos Nr.
2S-1911-123/2012
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-01207-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Nijolė Griškevičienė
Atsakovas
A. G.
Ieškovas
U. G.
Išvadą teikia
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1911-123/2012

Teisėjas M. Ūsas (Proceso Nr. 2-24-3-01207-2012-6)
Procesinio sprendimo kategorija: 110.1; 122.4 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. spalio 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės U. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė pareiškė reikalavimą teismui nustatyti sūnaus R. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja bei prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę iki byloje bus priimtas sprendimas – nustatyti sūnaus laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove. Paaiškino, kad sūnui R. suėjus penkiems mėnesiams, atsakovas nutraukė darbo sutartį, dėl to ieškovė buvo priversta grįžti į darbą. Atsakovas nuo 2005 m. iki dabar niekur nedirba, šeimą išlaiko viena ieškovė. 2008 m. sausio mėnesį visa šeima išvyko laikinai gyventi ir dirbti į Šveicariją. Ieškovės darbdavys „Philip Morris Management S.A.“ U. G. nuo 2012-04-01 paskyrė trims metams dirbti jo padalinyje Sankt Peterburge, Rusijoje. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu jos darbo užmokestis per mėnesį yra 182 028 rub. (15 779,83 Lt), neįskaitant papildomų priedų. Darbdavys apmoka tiek ieškovės, tiek jos šeimos narių, kartu gyvenančių užsienyje, sveikatos bei gyvybės draudimą, būsto nuomą, sūnaus mokslus. Sūnus nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2012 m. birželio mėn. Šveicarijoje lankė Tarptautinę „Lausanne“ mokyklą. Sankt Peterburge, Rusijoje, sūnus R. galėtų mokytis Sankt Peterburgo Anglų-Amerikos mokykloje, kuri visame pasaulyje yra vertinama kaip itin aukšto lygio mokymo įstaiga. R. nuo 2008 m. lankė analogišką mokyklą Šveicarijoje, kurioje dėstymo pobūdis ir metodai buvo tokie patys, kurie taikomi ir Sankt Peterburgo Anglų-Amerikos mokykloje, todėl gyvendamas su ieškove Sankt Peterburge sūnus R. galėtų tęsti mokymąsi tarptautinėje mokykloje ir gauti itin aukšto lygio išsilavinimą. Ieškovė patvirtino, kad Sankt Peterburge gyvena labai erdviame 4 kambarių bute, sūnui būtų sudarytos geros gyvenimo sąlygos mokytis, ilsėtis, žaisti, leisti laiką su draugais. Ieškovė įsipareigoja nekliudyti bei sudaryti sąlygas sūnui bendrauti su tėvu Lietuvoje, tai yra po savaitę rudens ir pavasario atostogų bei dvi savaites žiemos atostogų metu, taip pat du mėnesius vasaros atostogų metu. Sutinka, kad atsakovas lankytų sūnų Sankt Peterburge jam patogiu metu ir sutinka, kad atsakovas galėtų apsistoti jos nuomojamame bute. Taip pat kartą per mėnesį įsipareigoja sūnų parvežti savaitgaliui į Lietuvą, kad jis galėtų susitikti su tėvu. Vaiko ir jo lydinčio asmens kelionės išlaidas įsipareigoja apmokėti pati.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012-08-21 nutartimi ieškovės prašymą tenkino visiškai. Taikė laikinąją apsaugos priemonę – iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas nustatė nepilnamečio R. G., gim. (duomenys neskelbtini), laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove. Iki byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas nustatė atsakovui bendravimo tvarką su jo sūnumi R. G. ir įpareigojo ieškovę: 1) nekliudyti bei sudaryti sąlygas sūnui R. G. bendrauti su tėvu A. G. telefono bei elektroninio ryšio pagalba; 2) sūnų R. G. parvežti po savaitę rudens ir pavasario atostogų bei dvi savaites žiemos atostogų metu, taip pat du mėnesius vasaros atostogų metu, taip pat kartą per mėnesį, savaitgaliui, į Lietuvą, adresu (duomenys neskelbtini), kad sūnus R. G. galėtų susitikti su tėvu A. G. Ieškovė U. G. apmoka vaiko ir jo lydinčio asmens visas kelionės išlaidas; 3) leisti atsakovui A. G. lankyti sūnų ieškovės U. G. gyvenamojoje vietoje ir leisti atsakovui A. G. tuo laiku apsistoti ieškovės gyvenamajame bute. Atsakovas A. G. įpareigotas prieš 10 dienų įspėti ieškovę U. G. apie planuojamus jo ir vaiko susitikimus. Jeigu atsakovas A. G. nustatytu laiku negali pasiimti sūnaus (ar su juo bendrauti) apie tai jis iš anksto privalo informuoti ieškovę U. G. Atsakovas A. G. bendrauti su sūnumi kitu laiku ar kitoje aplinkoje, nei nustatyta bendravimo tvarkoje, gali tik sutinkant ieškovei U. G. Abi šalys privalo teikti viena kitai informaciją apie R. G. būklę ir kitus svarbius jo gyvenimo įvykius jų buvimo su vaiku metu telefonu arba SMS žinutėmis. Ieškovė U. G. įpareigota iš anksto raštu teikti atsakovui A. G. informaciją apie ketinimą keisti sūnaus gyvenamąją vietą. Teismas įvertinęs bylos medžiagą pripažino, kad R. G. santykiai yra stiprūs su abiem tėvais, vaikas nori bendrauti tiek su ieškove, tiek su atsakovu. Teismas prioritetu pripažino nustatyti kiek įmanomą intensyvesnį vaiko bendravimą su abiem tėvais tvarką. Nustatė, kad ieškovė, kurios turtinė bei socialinė padėtis atsakovo atžvilgiu žymiai geresnė, geriausiai gali užtikrinti vaiko, gyvenančio pas ją, bendravimą su tėvu, todėl ieškovės prašymą tenkino ir nustatė atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas A. G. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-08-21 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą laikinai nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja atmesti. Nurodo, kad su ieškove susitarė, jog savo asmeninės profesinės karjeros atsisakys jos profesinės karjeros labui, visais kasdieniais sūnaus priežiūros, ugdymo, fiziologiniais ir socialinio bendravimo poreikiais nuo penkių mėn. amžiaus nuolat rūpinosi atsakovas. Ieškovė visiškai atsidėjo asmeninei profesinei karjerai didelėje tarptautinėje korporacijoje. Mano, kad psichologinis ryšys tarp vaiko ir atsakovo yra stipresnis ir svarbesnis nei ryšys su motina. Per aštuonerius metus vaikas nė karto nebuvo ilgesniam laikui išsiskyręs su tėvu, tačiau dažnai nematydavo motinos, ir tai gali sukelti saugumo jausmo praradimą. Teismo sprendimui motyvuoti pasitelktas aritmetinis gaunamų pajamų palyginimas negali būti vertinamas kaip tinkamas, nes su ieškove santuoka nenutraukta, todėl gaunamoms pajamoms taikomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinis režimas, be to, darbuotojui (ieškovei), išvykstančiam dirbti iš nuolatinės gyvenamosios vietos, yra mokamas priedas prie atlyginimo, skirtas sutuoktinio finansiniams praradimams dėl prarasto darbo kompensuoti. Nurodo, kad po atvykimo į Lietuvą ėmėsi aktyvių veiksmų darbui susirasti ir yra įregistravęs individualią veiklą, leidžiančią uždirbti pakankamas pajamas vaikui išlaikyti. Vaikas turi Lietuvos pilietybę, todėl yra išplėšiamas iš įprastos socialinės ir kultūrinės aplinkos. Paaiškino, kad vaikas turi galimybę mokytis Klaipėdoje veikiančiame licėjuje, kuris nenusileidžia ieškovės siūlomai mokymo įstaigai Sankt Peterburge. Teismo nutartimi paskirtų įpareigojimų vykdymas priklauso tik nuo ieškovės geranoriškumo ir neužtikrina jo vykdymo. Be to, mažametis bus priverstas dažnai važinėti didelius atstumus. Gyvenimas su atsakovu geriau atitiktų vaiko interesus, padėtų užtikrinti jo gyvenimo pastovumą, suteiktų galimybę matytis su abiem tėvais.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė U. G. prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-08-21 nutartį palikti nepakeistą. Mano, kad gyvenimas su motina šiuo metu labiausiai atitinka vaiko interesus. Nustačius gyvenamąją vietą su atsakovu vaiko bendravimo galimybės su ieškove būtų labai apribotos. Nurodo, kad yra suinteresuota, jog vaikas neprarastų ryšio su tėvu, artimaisiais giminaičiais, atostogas leistų Lietuvoje. Šiuo metu R. G. Sankt Peterburge lanko tarptautinę mokyklą, kurioje susirado draugų. Po pamokų sūnų prižiūri auklė, vaikas lanko būrelius. Nesutinka, kad atsakovas nuo to laiko, kai sūnui sukako penki mėnesiai vienintelis rūpinosi vaiko priežiūra, ugdymu ir kitais poreikiais, taip pat, kad dėl ieškovės karjeros atsakovas turėjo atsisakyti savosios. Mano, kad vaikas prisirišęs prie jos ne mažiau nei prie tėvo. Paaiškino, kad R. pats sutiko su ja išvykti į Sankt Peterburgą. Teismas priimdamas skundžiamą nutartį rėmėsi ne geresne ieškovės socialine ir materialine padėtimi, o vaiko galimybe maksimaliai bendrauti su abiem tėvais. Atsakovas niekur nedirba, pajamų negauna, ieškovės gaunamos pajamos didelės, todėl ji gali sudaryti geresnes sąlygas vaikui vystytis. Sūnus R. G. nuo dvejų metų amžiaus iki šios vasaros gyveno Šveicarijoje, todėl vaiko išvykimas nevertintinas kaip jo išplėšimas iš įprastos socialinės ir kultūrinės aplinkos. Paaiškino, kad Anglų-Amerikos mokykla Sankt Peterburge yra tarptautinė mokykla, kurioje dėstoma anglų kalba, analogišką mokyklą R. lankė Šveicarijoje, todėl jo mokymasis laikytinas tęstiniu. Atsakovo pasiūlytame Klaipėdos licėjuje dalykai dėstomi lietuviškai, tačiau sūnus sunkiai skaito ir rašo lietuvių kalba.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas taikė laikinąją apsaugos priemonę – nustatė laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina Sankt Peterburge ir nustatė atsakovo, gyvenančio Lietuvoje, bendravimo su sūnumi tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo.

Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas ir bendravimo su vienu iš tėvų tvarkos nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, ir nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka iki civilinėje byloje bus priimtas sprendimas dėl bylos esmės, yra teisėta ir pagrįsta.

Pirmosios instancijos teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo klausimą – vaiko gyvenamosios vietos nustatymą, prioritetu pagrįstai pripažino kiek įmanomą intensyvesnį vaiko bendravimo su abiem tėvais tvarkos nustatymą. Iš nustatytos laikinos bendravimo tvarkos matyti, kad nepilnametis šalių sūnus Lietuvoje su tėvu per metus praleistų tris mėnesius jo atostogų metu, ieškovė įsipareigojo sūnų parvežti į Lietuvą kartą per mėnesį savaitgaliui į Lietuvą, apmokant vaiko ir jo lydinčio asmens visas kelionės išlaidas, taip pat įsipareigojo leisti atsakovui lankyti sūnų ieškovės gyvenamojoje vietoje ir leisti atsakovui tuo laiku apsistoti ieškovės gyvenamajame bute. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovė, kurios turtinė bei socialinė padėtis žymiai geresnė nei atsakovo (jos gaunamas mėnesinis darbo užmokestis yra 15 779,83 Lt neįskaitant papildomų priedų), geriausiai gali užtikrinti vaiko, gyvenančio su ja, bendravimą su tėvu. Atsakovas nurodo, kad po atvykimo į Lietuvą ėmėsi aktyvių veiksmų darbui susirasti ir yra įregistravęs individualią veiklą, leidžiančią uždirbti pakankamas pajamas vaikui išlaikyti, tačiau nepateikia duomenų, kad kokios nors pajamos būtų gaunamos realiai.

Apelianto nurodytas teiginys, kad psichologinis ryšys tarp vaiko ir atsakovo yra stipresnis ir svarbesnis, nei ryšys su motina, laikytinas subjektyviu, nes nepilnametis vaikas nebuvo apklaustas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo šalims nesutikus, kad būtų bendraujama su vaiku prieš tai jo neparuošus psichologiškai.

Apeliantas taip pat nurodo, kad vaikas turi Lietuvos pilietybę, todėl su ieškove išvykęs į kitą šalį yra išplėšiamas iš įprastos socialinės ir kultūrinės aplinkos. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos ir šalių paaiškinimų, R. G. nuo dvejų metų amžiaus (2006 m.) iki 2012 m. vasaros gyveno Šveicarijoje, kur nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2012 m. birželio mėn. mokėsi Anglų-Amerikos mokykloje, tokią pat mokyklą R. G. šiuo metu lanko Sankt Peterburge, todėl vaiko mokslas šioje mokykloje laikytinas tęstiniu ir tikėtina geriausiai atitinkančiu vaiko interesus.

Byloje nėra pateikta duomenų apie apelianto netinkamą elgesį su sūnumi, todėl akivaizdu, kad jis turi teisę bendrauti su savo vaiku ir bylos nagrinėjimo metu. Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad ieškovė ir nepilnametis šalių sūnus R. G. šiuo metu gyvena Sankt Peterburge, atsakovas – Lietuvoje. Laikinos bendravimo tvarkos nustatymas būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių ir tokiu būdu apsaugoti vaiko interesus. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas, status quo išsaugojimas, nes vaikų tėvams faktiškai gyvenant skyrium, nepilnametis šalių vaikas šiuo metu gyvena su motina. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokia laikinoji apsaugos priemonė – laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymas ir bendravimo tvarkos su atsakovu nustatymas buvo paskirta tikslingai, atsižvelgiant į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus.

Konstatuotina, kad nustatyta laikina vaiko gyvenamoji vieta ir bendravimo su atsakovu tvarka užtikrina vaiko teisę ir galimybę maksimaliai bendrauti su abiem tėvais. Esant šioms aplinkybėms atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė