Kauno apygardos teismo nutartis

2011-12-08 · Civilinė byla Nr. 2A-1995-510/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-08
Bylos Nr.
2A-1995-510/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramūnas Mitkus (pirm.), Gintautas Koriaginas, Arūnas Rudzinskas
Ieškovas
L. J. M.
Atsakovas
D. Ž.
Trečiasis asmuo
notarė Rūta Palšauskienė
Civilinė byla Nr. 2A-1995-510/2011
2-05-3-20787-2010-7Pirmosios instancijos teismo teisėjas M. Plučas(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 34.; 21.4.; 121.21
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino ir Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. J. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2438-615/2011 pagal ieškovės L. J. M. ieškinį atsakovei D. Ž., trečiasis asmuo – notarė Rūta Palšauskienė, dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė L. J. M. ieškinyje nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 16 d. mirė jos mama B. K.. Po motinos mirties ieškovė kreipėsi į Kauno miesto 5-ojo notarų biuro notarę Rūtą Palšauskienę dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą. Dėl palikimo priėmimo pagal testamentą kreipėsi ir atsakovė D. Ž.. Testamentu išreiškiama testatoriaus valia, todėl sudarydamas testamentą asmuo turi suprasti savo veiksmų reikšmę, juos valdyti bei suprasti savo veiksmų padarinius. Mama niekada nebuvo išsakiusi savo noro visą turtą palikti atsakovei. Ji testamentą pasirašė nesuprasdama savo veiksmų ir neišreikšdama tikrosios savo valios. B. K. maždaug 2008 m. gruodžio pabaigoje, kaimynei pamačius testamentą ir paaiškinus jo turinį, labai nustebo ir norėjo jį pakeisti. Atsakovė pasinaudojo jos amžiumi, silpna sveikata ir suklaidinusi davė pasirašyti testamentą, B. K. nesuprantant kokį dokumentą ji pasirašo. Po mamos mirties liko namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), - žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkinis pastatas ir kiemo statiniai. Šiame name ieškovė visą laiką su mama gyveno. Ieškovė yra B. K. vienintelė dukra. Neesant testamento, ji, kaip pirmos eilės įpėdinė, paveldėtų pagal įstatymą. Atsakovė yra mirusios B. K. anūkė. Ieškovė prašė pripažinti B. K. testamentą, patvirtintą 2008 m. lapkričio 13 d. Kauno miesto 5-ojo notarų biuro notarės Rūtos Palšauskienės, reg. Nr. 5-2-6248, negaliojančiu.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 21 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovės mama ir atsakovės senelė B. K. testamento sudarymo ir patvirtinimo metu neveiksnia ar ribotai veiksnia pripažinta nebuvo. Vėliau pablogėjus sveikatai nuo 2010 m. kovo 2 d. ji lankėsi pas gydytoją-psichiatrą ir Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 23 d. sprendimu buvo pripažinta neveiksnia. Notarė Rūta Palšauskienė, kurios paaiškinimais teismas abejoti neturi jokio pagrindo, atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu nuosekliai paaiškino, kad testatorę B. K. atsimena, nors ji buvo garbingo amžiaus, tačiau bendravimas su ja nekėlė jokių abejonių dėl jos veiksnumo ir jos apsisprendimo, notarė iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatė, kad yra rentos, išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, testamentą pasirašė pati notarės akivaizdoje, puikiai suprato, ką pasirašo, buvo labai šviesaus proto, pasakojo, kad anūkė jai padeda. Notarė pati asmeniškai su ja bendravo kabinete, ji pasakojo apie savo gyvenimą, apie dukros ir jos sugyventinio gyvenimo būdą ir apie savo norą bei motyvus palikti turtą anūkei, kuri, kaip teigė testatorė, prižiūri namus ir ja rūpinasi. Norėdama įrodyti aplinkybę, kad B. K. testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, ieškovė privalėjo prašyti byloje paskirti B. K. pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Prašymo paskirti pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę ieškovė nepareiškė nei ieškiniu, nei dubliku, nei teismo posėdžio metu, nors tiek ieškinio pareiškimo metu, tiek viso civilinės bylos nagrinėjimo metu turėjo jai kvalifikuotą teisinę pagalbą teikiančią advokatę. Teismas negali pripažinti aplinkybės, kad asmuo konkrečiu laikotarpiu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, remdamasis liudytojų, kurie neturi specialių medicininių psichiatrijos žinių, parodymais. Aplinkybes, kad psichiniai sveikatos sutrikimai B. K. pasireiškė daug vėliau po testamento sudarymo, teismo posėdžio metu patvirtino liudytojai V. R., I. I. J., D. K., A. Ž.. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad B. K. 2008 metų gruodžio pabaigoje norėjo testamentą pakeisti, negalėtų būti ieškinio tenkinimo pagrindu netgi tuo atveju, jeigu ieškovė šią aplinkybę būtų įrodžiusi.

Šalies argumentai

Ieškovė L. J. M. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais. Nebuvo nuodugniai atsižvelgta į ieškovės rašytinius įrodymus. Ieškovės liudytojai neapklausti dėl tam tikrų priežasčių, vienašališkai buvo tikima atsakovės liudytojais. Nebuvo atkreipta dėmesio į ieškovės advokatės žodžius dėl ieškovei ir jos liudytojai daromo spaudimo. Liudytoja D. J. staiga „pamiršo“ pasiimti dokumentus, įrodančius jos tapatybę. Liudytoja D. K. darė spaudimą iš savo namų per D. J. sūnų. Ieškovei asmeniškai buvo grasinama. Pagal liudytojo A. M. laidomas replikas posėdžio metu, aiškėja, jog atsakovė ėmėsi visų priemonių apjuodinti ieškovę. Žentas A. M. pastatė naują metalinę tvorą vietoje medinės, kuri jam atsiėjo apytikriai nuo 1000 iki 2000 litų, išvalė lauko tualetą, juo naudojasi ir atsakovės šeima, nupirko mamai naują kampą-lovą, maitino tik tuo, ko norėdavo mama. Teismas ieškovei leido tik 2 klausimus ir vieną repliką, nesusidarė tikrojo vaizdo ir posėdį pravedė atmestinai. Kadangi ieškovės advokatė nemokama, visų šeimos niuansų nežino, todėl ji byloje nekompetentinga. Ieškovė teista ne už vagiliavimą, bet už narkomaniją. Jai buvo apribotos motinystės teisės, bet tik tuo metu, kol atlikinėjo bausmę Panevėžio moterų kalėjime, kad K. gautų globą ir pašalpą dukters naudai.

Atsiliepimas

Atsakovė D. Ž. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad apeliacinio skundo turinio nesuprato, bet remiantis CPK nuostatomis nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime teigiama, kad apeliaciniame skunde ieškovė nėra nurodžiusi, ką jos manymu neteisingai teismas padarė. Kauno miesto apylinkės teismas tinkamai išnagrinėjo bylą bei priėmė teisėtą sprendimą. Šioje civilinėje byloje buvo nagrinėjamas klausimas ar mirusioji B. K. savo testamentą sudarė veiksni ar neveiksni. Tai, kad velionė testamento sudarymo momentu buvo veiksni, patvirtino notarė. Tai netiesiogiai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Ieškovė, neturėdama jokių svarių argumentų dėl Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo neteisėtumo, tačiau turėdama teisę pateikti apeliacinį skundą, piktnaudžiaudama savo teise, sukelia daug nepatogumų, šmeižia kitus asmenis ir pažeidinėja jų teises.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto 5-ojo notarų biuro notarė Rūta Palšauskienė 2008 m. lapkričio 13 d. patvirtino B. K. pasirašytą testamentą (b. l. 7), kuriuo B. K. visą savo turtą paliko anūkei D. Ž.. B. K. 2010 m. rugpjūčio 16 d. mirė (mirties liudijimas, b. l. 5). D. Ž. kreipėsi į Kauno miesto 5-ojo notarų biurą dėl B. K. palikimo pagal testamentą priėmimo, šiame notarų biure yra užvesta paveldėjimo byla (b. l. 6).

B. K. duktė ieškovė L. J. M. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl minėto testamento pripažinimo negaliojančiu. Ieškovė savo ieškinį pagrindė teiginiais, jog atsakovė pasinaudojo B. K. amžiumi, silpna sveikata, ją suklaidinusi davė pasirašyti testamentą, kad B. K. nesuprato kokį dokumentą pasirašo. Ieškovės ieškinio faktinį pagrindą sudarančios aplinkybės kvalifikuotinos kaip atitinkančios CK 1.89 straipsnio 1 dalyje numatytą teisinį sandorio negaliojimo pagrindą (savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu).

Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnio 2 dalis).

Kauno miesto apylinkės teismas atmetė ieškovės ieškinį, nurodydamas, kad ieškovė neįrodė ieškinio pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Testamentą patvirtinusi ir trečiuoju asmeniu į bylos nagrinėjimą įtraukta Kauno miesto 5-ojo notarų biuro notarė Rūta Palšauskienė atsiliepime į ieškinį (b. l. 26) nurodė, kad su testatore B. K. asmeniškai bendravo savo kabinete, B. K. kalbėjo apie dukters ir jos sugyventinio gyvenimo būdą, apie savo norą bei motyvus palikti turtą anūkei. Kauno miesto apylinkės teismo posėdžio metu apklausta notarė R. Palšauskienė paaiškino, jog B. K. gerai atsimena, ji atėjo su anūke tvarkingai apsirengusi, sužinojo, kad dukters sugyventinis nori atimti jos turtą, kad yra sutartis dėl rentos, kad B. K. norėjo, jog ši sutartis būtų panaikinta. Notarė patvirtino, kad B. K. tikrai norėjo parašyti testamentą anūkei, jokių abejonių dėl jos valios nekilo, ji buvo šviesaus proto, pasakojo, kad anūkė ja rūpinasi (teismo posėdžio protokolas, b. l. 123). Šie notarės paaiškinimai yra išsamūs ir nuoseklūs, nepaneigti jokiais kitais įrodymais, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Notarė, prieš tvirtindama testamentą, įsitikino kad B. K. valia palikti turtą atsakovei buvo visiškai susiformavusi, ir kad ji testamento pasirašymo metu buvo tokios būsenos, jog suprato savo veiksmų reikšmę. B. K. ginčijamo testamento pasirašymo metu nebuvo pripažinta neveiksnia. Ieškovės ieškinio teiginys, jog B. K. nesuprato kokį dokumentą ji pasirašo, nepagrįstas jokiais įrodymais. B. K. buvo pripažinta neveiksnia 2010 m. liepos 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu (civilinė byla Nr. 2-11427-364/2010). Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-11427-364/2010 yra duomenys, jog B. K. pradėjo lankytis pas psichiatrą tik 2010 m. kovo mėnesį (b. l. 6, 7). Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-11427-364/2010 esančiame teismo 2010 m. birželio 22 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte (b. l. 38-39) konstatuota, kad B. K. psichinė būklė pradėjo blogėti prieš keletą metų, tačiau ypač pablogėjo per paskutiniuosius pusę metų. Kaip minėta, testamentas buvo sudarytas 2008 m. lapkričio 13 d. 2010 m. birželio 22 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog B. K. psichinė būklė testamento sudarymo metu buvo tokia, jog ji nebūtų supratusi savo veiksmų reikšmės. Apylinkės teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad aplinkybė, jog B. K. testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, turėjo būti įrodinėjama pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, tačiau prašymo paskirti ekspertizę ieškovė nepareiškė, nors buvo atstovaujama advokatės.

Apeliantė apeliaciniame skunde išdėstė faktus apie savo teistumą, įkalinimą, dukters globą, kitus savo ir kitų asmenų gyvenimo faktus, pateikė jų vertinimą, taip pat apeliaciniame skunde pateikė televizijos laidų komentarus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog šie apeliacinio skundo teiginiai sprendžiant skundžiamos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą neturi reikšmės, nes jie nėra susiję su ginčo esme, tai yra nesusiję su B. K. būsena testamento sudarymo metu.

Apeliantė apeliaciniame skunde išdėstė prašymus dėl namų knygos išreikalavimo, liudytojų D. K., D. J., A. M., nešališko psichiatro iškvietimo. Šie prašymai netenkintini, nes apeliantė nenurodė, kaip jie yra susiję su ginčo esme.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų nepažeidė ir bylą išsprendė teisingai. Apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Apeliantės L. J. M. apeliaciniame skunde išdėstytus prašymus dėl namų knygos išreikalavimo, liudytojų D. K., D. J., A. M. ir nešališko psichiatro iškvietimo atmesti.

Kolegijos pirmininkas Ramūnas MitkusTeisėjai Gintautas KoriaginasArūnas Rudzinskas