Vilniaus apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-13446-631/2019 pagal ieškovo E. A. K. ieškinį atsakovei G. S. dėl žalos atlyginimo už komunalines ir ryšio paslaugas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

3.1. ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo E. A. K. 320 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės G. S. naudai;

3.2. skirti ieškovui E. A. K. 200 Eur baudą, iš šios sumos 100 Eur priteisiant G. S. naudai, 100 Eur – valstybės naudai.

4. Teismas nustatė, kad gyvenamasis namas ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso 3/16 G. S., 3/16 E. A. K., 5/8 O. L. K. 2015 m. balandžio 1 d. testamentu O. L. K. paliko jai asmeninės nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalis savo sūnui E. A. K. ir įpareigojo per 20 metų nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos išmokėti G. S. ½ turto vertės kompensaciją. (duomenys neskelbtini) O. L. K. mirė. 2015 m. balandžio 1 d. testamentas nėra įsigaliojęs, paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 27 d. sprendimu nusprendė tenkinti G. S. ieškinį iš dalies ir pripažinti testamentą negaliojančiu. Sprendimas nėra įsiteisėjęs, kadangi buvo apskųstas apeliaciniu skundu.

5. Teismas nurodė, kad nėra teisinio pagrindo prašomą priteisti atsakovės skolą ieškovui, atsiradusią iš jo įvykdytos prievolės komunalinių paslaugų tiekėjams, traktuoti kaip žalą. Taip pat nėra teisinio pagrindo ieškovo patirtų išlaidų už komunalines paslaugas traktuoti, kaip atsakovės periodinių mokėjimų prievolės. Periodinių mokėjimų prievolę komunalinių paslaugų tiekėjams turi ieškovas, nes jis yra sutartinių santykių su paslaugų tiekėjais šalis, o atsakovės prievolė ieškovui traktuotina, kaip skola, neturinti periodinio mokėjimo pobūdžio.

6. Teismas nustatė, kad pusę visų išlaidų už komunalines paslaugas ieškovui mokėjo kartu gyvenantis atsakovės sūnus G. S., kuris 2015 m. gegužės mėn.–2016 m. spalio mėn. iš atsakovės lėšų ieškovui sumokėjo 966,82 Eur.

7. Teismas nurodė, kad pagal G. S. tenkančią gyvenamojo namo dalį (3/16) ir ieškovo ieškinyje nurodomą visą jo sumokėtą 5 307,18 Eur sumą 2015 m. gegužės 1 d.–2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu už visam namui tenkančias paslaugas pagal sąskaitas, atsakovės mokesčių dalis už jos nuosavybės teise turimas 18,75 procentų dalis gyvenamojo namo, iš nurodytos sumos sudaro 995,10 Eur.

8. Teismas iš šalių paaiškinimų, liudytojo G. S. parodymų, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, namų valdos bylos išrašo kopijos, nustatė, kad didžiąja namo dalimi naudojasi ieškovas. Atsakovės sūnus gyvena namo viename 10 kv. m kambaryje ir iš dalies naudojasi name bendromis patalpomis, kiek tai leidžia ieškovas, nes namo didelė dalis yra užkrauta ieškovo įmonei priklausančiais daiktais (audinių rulonais, metaliniais stelažais ir pan.). Teismo vertinimu, atsakovė G. S. neturi galimybės naudotis visa jai priklausančia gyvenamojo namo dalimi, todėl neturi ir pareigos ne tik per pusę mokėti namui tenkančių mokesčių už teikiamas paslaugas, bet ir neturi pareigos mokėti už ieškovo asmeniniams (ar jo įmonės) poreikiams naudojamas telekomunikacinio ryšio paslaugas, šiukšlių išvežimą ir kitas paslaugas, kurių mokėjimų ieškovas atskirai nedetalizavo, nurodydamas reikalavimu bendrą skolos sumą.

9. Teismas padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į atsakovės valdomą, faktiškai jos sūnaus naudojamą nedidelę dalį gyvenamojo namo, atsakovei tenkanti komunalinių išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti, asmeninių išlaidų už name jos sūnaus naudojamas paslaugas dalis iki 2018 m. pabaigos yra jos apmokėta, atsakovė pateikė įrodymus, kad ir 2019 m. moka namo daliai tenkančias išlaidas paslaugų tiekėjams. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė atsakovę esant skolinga jam už sumokėtus mokesčius už namui teikiamas paslaugas, todėl ieškinį atmetė.

10. Teismas nustatė, kad ieškovo neatstovavo nei advokato padėjėjas V. K., nei kitas advokatas ar advokato padėjėjas. Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovui buvo išaiškinta teisė bylą vesti per atstovą, tačiau jis ja nepasinaudojo, nors kartu neneigė, kad konsultuojasi su teisininkais. Dėl neatvykimo į 2019 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdį ieškovas paaiškino, kad, važiuojant iš kito miesto į Vilniuje vyksiantį teismo posėdį, baigėsi automobilio kuras, jis turėjo sugaišti papildomo laiko, nespėjo į posėdį ir paprašė advokato padėjėjo pagalbos.

11. Teismas ieškovo nedalyvavimą 2019 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdyje, taip pat teismo informavimą per byloje nedalyvaujantį advokato padėjėją vertino, kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nebendradarbiavimą nei su teismu, nei su kita byloje dalyvaujančia šalimi, nes dėl ieškovo neatvykimo parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas. Teismas nusprendė skirti ieškovui 200 Eur baudą dėl veikimo prieš greitą bylos išnagrinėjimą, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, iš paskirtos baudos 100 Eur priteisiant atsakovės naudai, kitą dalį – valstybei (CK 4.82 str., 4.84 str.; CPK 12 str., 95 str., 176 str., 178 str., 185 str.).

12. Ieškovas E. A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinio reikalavimus visiškai, panaikinti baudą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismas nepagrįstai nepriteisė iš atsakovės ieškinio sumą, nors šalims po jų motinos mirties priklauso faktiškai po vienodai namo dalių, kadangi namas po 3/16 dalis priklauso tiek ieškovui, tiek atsakovei. Kitos 5/8 namo dalys pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą tebepriklauso šalių motinai, tačiau tai nereiškia, kad apeliantas turėtų mokėti už jam ir mirusiai motinai priklausančias namo dalis, o atsakovė tik už 3/16 dalis. Atsakovė šiuo metu ginčija testamentą, t. y. pretenduoja į šalių motinai priklaususias namo dalis, kurios testamentu buvo paliktos ieškovui. Tokia teismo pozicija diskriminuoja apeliantą ir aiškiai neatitinka CK 4.76 str., 4.82 str. nuostatų bei kasacinio teismo praktikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Šiuo metu namas šalims priklauso lygiomis dalimis po ½ dalį, todėl šalys lygiomis dalimis privalo atsiskaityti už paslaugų tiekėjų namui suteiktas paslaugas.

12.2. Teismas nepagrįstai vadovavosi 2018 m. gegužės 22 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kadangi juo užfiksuota tik tuo metu buvusi situacija, jog name ieškovo daiktų buvo daugiau nei atsakovės, o ne per visą ginčo laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Daiktų turėjimas taip pat niekaip neprisideda prie mokesčių padidėjimo. Namuose gyvena tik apeliantas ir atsakovės sūnus, todėl mokesčiai turi būti dalinami iš dviejų žmonių. Apelianto poziciją patvirtina ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2511-1098/2020 yra nagrinėjamas UAB „Ignitis“ ieškinys, kuriame ieškovas prašo skolą už namui patiektą elektros energiją priteisti iš apelianto ir atsakovės lygiomis dalimis.

12.3. Teismas nepagrįstai paskyrė apeliantui baudą, kadangi nutartyje skirti parengiamąjį teismo 2019 m. liepos 4 d. posėdį neišaiškino, kad už neatvykimą į parengiamąjį teismo posėdį gali būti paskirta bauda, ar kad ieškovo dalyvavimas pripažintas būtinu. Ieškovas į 2019 m. liepos 4 d. parengiamąjį teismo posėdį atvyko, tačiau posėdis buvo atidėtas, nustatant atsakovei terminą patikslinti prašymą dėl įrodymų išreikalavimo ir pateikti duomenis apie liudytojus, paskiriant kitą parengiamąjį teismo posėdį 2019 m. rugsėjo 17 d. Ieškovo dalyvavimas kitame parengiamajame teismo posėdyje taip pat nebuvo pripažintas būtinu, todėl už neatvykimą į parengiamąjį teismo posėdį bauda paskirta nepagrįstai. Ieškovas į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, kadangi sugedo automobilis, todėl ieškovas negalėjo atvykti iš Klaipėdos į Vilnių. Ieškovas pateikė prašymą atidėti parengiamąjį teismo posėdį. Atsakovė per elektroninę sistemą prieš posėdį taip pat pateikė daug procesinių dokumentų, todėl ieškovas neturėjo galimybės su jais susipažinti. Akivaizdu, kad 2019 m. rugsėjo 17 d. parengiamasis teismo posėdis būtų atidėtas bet kuriuo atveju arba teismas galėjo priimti sprendimą už akių, ar ieškinį palikti nenagrinėtą. Jei teismas atidėjo parengiamąjį teismo posėdį, tai traktuojama, kad neatvykimo priežastys buvo svarbios, todėl sprendime negalėjo būti vertinamos neatvykimo priežastis ir paskirta bauda. Posėdis iš esmės buvo atidėtas dėl atsakovės veiksmų, nesavalaikiai pateikiant procesinius dokumentus, todėl ieškovo negalėjimas atvykti į posėdį nelaikytinas nesąžiningu (CK 1.2 str., 1.5 str., 4.76 str., 4.82 str., CPK 6 str., 17 str., 95 str., 160 str., 230 str., 246 str.).

13. Atsakovė G. S. pateikė atsiliepimą, prašydama atmesti ieškovo E. A. K. apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, kadangi apeliantas valdo didžiąją nekilnojamojo turto dalį, t. y. ne tik jam priklausančias 3/16 dalis, bet ir pagal testamentą paveldėtas šalių motinos 5/8 dalis, viso 81,25 procentų. Apeliantas patalpas naudoja UAB ūkinei–komercinei veiklai vykdyti, daiktų sandėliavimui, darbo funkcijoms, korespondencijos gavimui. Šiuo metu byla dėl testamento nuginčijimo ir byla dėl skolos priteisimo už elektros energiją nėra išnagrinėtos, todėl apelianto argumentai nepagrindžia, kad turtas šalims priklauso lygiomis dalimis. Šiuo metu apeliantas yra faktinis 13/16 dalių nekilnojamojo turto savininkas, todėl turi visas teises kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau to nedaro, nes testamentu apeliantas įpareigotas per 20 metų nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos išmokėti atsakovei ½ turto vertės kompensaciją. Tokiu būdu apeliantas siekia išvengti dalies nekilnojamojo turto išlaikymo mokesčių ir kompensacijos atsakovei mokėjimo.

13.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 4.76 str., 4.82 str. ir vadovavosi aktualia teismų praktika. Apeliantas, prašydamas žalos atlyginimo, net nesugebėjo surinkti visų paslaugų teikėjų sąskaitų, mokėjimų pavedimų ir diferencijuoti išlaidas, kad būtų galima suprasti, kurios išlaidos skirtos turto administravimui, išlaikymui ir išsaugojimui, asmeninėms išlaidoms, susijusioms su turto naudojimu. Apeliantas prašomą priteisti žalą grindė išimtinai CK 4.82 str., tačiau šiuo pagrindu galima grįsti tik administravimo ir būtinų išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti atlyginimo reikalavimą.

13.3. Apeliantui bauda paskirta pagrįstai, kadangi apeliantas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių neatvykimą į parengiamąjį teismo posėdį. Prašymą atidėti teismo posėdį apeliantas pateikė per advokato padėjėją, kuris apelianto net neatstovavo byloje. Posėdis buvo atidėtas ne dėl atsakovės 2019 m. rugsėjo 16 d. pateiktų dokumentų, nes atsakovė pateikė dokumentus, kurių dalį turėjo pateikti pats ieškovas, o klausimas dėl dokumentų sąsajumo su byla galėjo būti sprendžiamas teismo posėdyje (CK 4.76 str., 4.82 str., 4.84 str., 5.16 str.; CPK 95 str., 178 str.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Pagal CPK 329 str. 2 d. 2 p. absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.

16. Pagal CPK 266 str. teismui nagrinėjant bylą draudžiama spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų.

17. Civilinio proceso tikslai apibrėžti CPK 2 straipsnyje. Teismas, kaip teisingumą vykdanti institucija, turi atitinkamas teises ir pareigas, nukreiptas civilinio proceso tikslų įgyvendinimo link. Taikant civilinio proceso nuostatas, teismo priedermė – dalyvauti, suprantama, nepažeidžiant konstitucinio teismo nešališkumo principo, sprendžiant tinkamos – turinčios atsakyti pagal reikalavimą – šalies nustatymo klausimą. Tokia teismo priedermė atsiranda jau pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje. Pagal CPK 228 str. 1 d., 230 str. 1 d. teismas, atsižvelgdamas į šalių ginčo pobūdį, byloje taikytinų teisės normų turinį, patikslina įrodinėjimo dalyką ir nurodo šalims, kurias aplinkybes byloje būtina nustatyti, pareikalauja iš jų įrodymų, derindamas šalių teisines pozicijas, išsprendžia procesinę byloje dalyvaujančių asmenų padėtį (CPK 159, 179, 225 straipsniai).

18. Pagal CPK 47 str. 1 d. asmuo, kurio teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, gali būti įtrauktas dalyvauti byloje ir teismo iniciatyva. Situacijoje, kai ieškovas nereiškia reikalavimo šiam asmeniui ir nė viena iš šalių neprašo įtraukti jį dalyvauti byloje, teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad nedalyvaujančio byloje asmens teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, turi tokį asmenį įtraukti į bylą savo iniciatyva.

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Kadangi trečiąjį asmenį tam tikras materialusis teisinis santykis sieja tik su viena iš šalių, tai jis dalyvauja procese su ta šalimi. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011). Tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti įvairiausių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010).

20. Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str.), turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo nustatytą galimybę šį interesą įgyvendinti, įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie gali būti susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai. Jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009).

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas E. A. K., pateikė ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovės G. S. 1 686,77 Eur žalos už komunalines ir ryšio paslaugas, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė G. S. prašė ieškinį atmesti, nurodydama, kad atsakovės sūnus G. S. gyveno tik 10 kv. m ploto kambaryje, nes po šalių motinos mirties faktiškai visą namo plotą užėmė ieškovas, perkėlęs į namą UAB (ofisą ir sandėlį) be atsakovės sutikimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė ieškinį atmesti, konstatavęs, kad atsakovė nėra skolinga ieškovui, o šalys mokesčius turi mokėti proporcingai, atsižvelgiant į jiems tenkančias turto dalis.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovės sūnus gyvena namo viename 10 kv. m kambaryje ir iš dalies naudojasi name bendromis patalpomis, kiek tai leidžia ieškovas, nes namo didelė dalis yra užimta ieškovui priklausančios UAB daiktais (audinių rulonais, metaliniais stelažais ir pan.). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė G. S. neturi galimybės naudotis visa jai priklausančia gyvenamojo namo dalimi, todėl neturi ir pareigos ne tik per pusę mokėti namui tenkančių mokesčių už teikiamas paslaugas, bet ir neturi pareigos mokėti už ieškovo asmeniniams (ar jo įmonės) poreikiams naudojamas telekomunikacinio ryšio paslaugas, šiukšlių išvežimą ir kitas paslaugas, kurių mokėjimų ieškovas atskirai nedetalizavo, nurodydamas reikalavimu bendrą skolos sumą.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas gali turėti įtakos UAB teisėms ir pareigoms, kadangi pirmosios instancijos teismas nustatė, jog UAB užima didelę šalių namo dalį. Pažymėtina, kad viešai skelbiami duomenys (www.rekvizitai.lt) patvirtina, jog UAB veiklos adresas yra (duomenys neskelbtini), t. y. šalims priklausančiame name. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovas siekia skolą už namui suteiktas komunalines ir ryšio paslaugas iš atsakovės priteisti lygiomis dalimis, nors name faktiškai veiklą vykdo UAB turėjo pareigą svarstyti klausimą dėl šios įmonės įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu. Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva UAB neįtraukė į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nors atsakovė ginčijo ieškovo nurodytas aplinkybes, susijusias su jos atsakomybe atlyginti ieškovo turėtas išlaidas už namui suteiktas komunalines ir ryšio paslaugas. Akivaizdu, kad, sprendžiant ieškovo reikalavimus dėl skolos priteisimo iš atsakovės, UAB, kuri veiklą vykdo šalių name, turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl turėjo būti įtraukta į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, siekiant išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su ieškovo turėtomis komunalinėmis ir ryšio išlaidomis.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neatsietinai nuo byloje susiklosčiusios situacijos dėl tarp šalių kilusio ginčo, susijusio su paveldėto turto dalimis, turėjo būti vertinamas prievolės atsiradimo pagrindas, kadangi apeliantas prašė iš atsakovės, kaip namo bendrasavininkės, lygiomis dalimis sumokėti skolą už ieškovo apmokėtus komunalinius mokesčius ir ryšio paslaugas. Akivaizdu, kad ieškovo nurodytas įsiskolinimas yra susidaręs ne tik už bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymą, bet ir už kitus mokesčius, kurių dydis tiesiogiai priklauso nuo visų namo vartotojų faktiškai sunaudoto kiekio, konkrečių paslaugų užsakymo ir naudojimosi jomis bei pan. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį ir pripažindamas, kad atsakovė ieškovui nėra skolinga, taip pat kad atsakovės sūnus naudojasi tik maža dalimi namo patalpų, nes didelė dalis yra užimta UAB priklausančiais daiktais, nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens – UAB materialiųjų teisių ir pareigų. Tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), nes pirmosios instancijos teismas pažeidė imperatyvias CPK 266 straipsnio nuostatas: bylą nagrinėjančiam teismui nustatytą draudimą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Toks pažeidimas laikytinas absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu. Šis procesinis pažeidimas (CPK 266 str.) sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi, perduodant bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teismui, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinėje instancijoje nėra galimas trečiojo asmens įtraukimas į procesą ir nėra galimybės pašalinti šį procesinį pažeidimą (CPK 327 str. 1 d. 1 p., 329 str. 1 d.).

25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovo prašomos priteisti 1 686,77 Eur skolos sudėtines dalis, nes ieškovas reikalavo priteisti skolą, neišskiriant prašomų priteisti išlaidų grupes (namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos bei su namo dalies naudojimu susijusias asmenines ir galimai įmonės išlaidas). Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė yra permokėjusi už paslaugas, kurių atlyginimo, kaip skolos, prašė ieškovas. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas nepašalino bylos šalių prieštaravimų dėl įsiskolinimo pagrindo, dydžio ir pan. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nepasiūlius ieškovui pateikti įrodymais pagrįstų skaičiavimų, iš kurių būtų galima spręsti apie konkrečias prašomos priteisti skolos sudėtines dalis, pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

26. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo vaidmenį užtikrinant, jog byla būtų teisingai išnagrinėta pagal civilinio proceso taisykles, ir padarė esminius proceso teisės normų pažeidimus (CPK 266 str.), nes nesprendė dėl UAB įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nepasiūlė ieškovui pateikti įrodymus, pagrindžiančius prašomos priteisti skolos sudėtines dalis. Nustatyti proceso teisės pažeidimai, siekiant neriboti byloje dalyvaujančių asmenų teisės į apeliaciją, negali būti pašalinti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo ir bylos esmės neatskleidimo naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

27. Kadangi šiuo atveju yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, teismas daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas naikintinas, grąžinant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti nurodytus procesinius pažeidimus, kurie negali būti pripažįstamas formaliais pažeidimais, nes jie yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 320 str., 328 str.).

28. Tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta, neįtraukus į bylos nagrinėjimą UAB, su kurios materialiosiomis teisėmis ir pareigomis yra susijęs bylos išsprendimas, savaime nepatvirtina pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes byloje dalyvaujantiems asmenims nebuvo apribota teisė pasinaudoti apeliacijos teise, atsižvelgiant į šalyje įtvirtintą teismų instancinę sistemą, siekiant patikrinti teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų argumentų ir rašytinių įrodymų, bei nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, nes skundžiamas sprendimas naikinamas pilna apimtimi, ir tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstini byloje pareikšti reikalavimai (CPK 2 str., 8 str., 13 str., 47 str., 177 str.–179 str., 312 str., 313 str., 320 str., 327 str. 1 d. 2 p., 328 str., 329 str. 2 d. 2 p.).

29. Apeliantas E. A. K. sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą pagal 2019 m. gruodžio 27 d. mokėjimo nurodymą. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl nurodyto absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, yra teisinis pagrindas apeliantui grąžinti šį žyminį mokestį, pavedant nutarties vykdymą šioje dalyje Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 80 str., 87 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti apeliantui E. A. K. 38 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, pavedant nutarties vykdymą šioje dalyje Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.