Kauno apygardos teismo nutartis

2013-03-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-274-327-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-26
Bylos Nr.
1A-274-327-2013
Teisminio proceso Nr.
1-22-1-00644-2011-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Egidijus Jonas Grigaravičius, Viktoras Preikšas, Algimantas Smolskas, Vilma Marčiukaitytė
Nuteistasis
A. Z., A. Z. Valstybinei
Nukentėjusysis
V. M.
Advokatai
Aušra Karmazinienė
Kategorijos

Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-274-327/2013

Teisėja Liuba Kymantienė Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00644-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7.; 1.1.8.7.9.; 1.2.4.1.; 2.4.6.; 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vik­to­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Egidijaus Jono Grigaravičiaus ir Algimanto Smolsko, sekre­to­riau­jant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Vidai Viduolienei, nuteistajam A. Z., jo gynėjai advokatei Aušrai Karmazinienei, nukentėjusiajam V. M., vie­ša­me teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo bau­džiamąją bylą pagal nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nuos­pren­džio, kuriuo A. Z. pripažintas kaltu pagal Lie­tu­vos Respublikos bau­džia­mo­jo ko­dekso (toliau – BK) 135 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pa­taisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuota nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš nuteistojo A. Z. nukentėjusiajam V. M. priteistas turtinės ža­los atlyginimas – 1200 Lt (vienas tūkstantis du šimtai litų), neturtinės žalos atlyginimas – 20000 Lt (dvi­dešimt tūkstančių litų).

Iš nuteistojo A. Z. Valstybinei ligonių kasai priteista 5195,75 Lt (penki tūks­tan­čiai šimtas devyniasdešimt penki litai 75 ct).

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, išklausiusi proceso dalyvių nuomonių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z. nuteistas už tai, kad 2011 m. birželio 12 d. apie 21.30 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), vieną kartą peiliu dūrė V. M. į pilvą, padarydamas durtinį – pjautinį kiau­ry­minį dešinės krūtinės pusės sužalojimą, krūtinplėvės, diafragmos bei kepenų pažeidimą, krau­jo susikaupimą dešinėje krūtinplėvės bei pilvo ertmėse, sužalojimus, sukėlusius sunkų svei­ka­tos su­trikdymą.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. Z. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nuosprendį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nuro­do, kad jis nusikaltimo nepadarė. Pats nukentėjusysis V. M. teismo posėdžiuose sakė, kad 2011 m. birželio 12 d. į J. J. butą apie 15-16 val. atėjo jo svainis R. Z., kuris vėliau griebė ant stalo gulėjusį peilį ir jam dūrė. Tuomet jo žmona pradėjo rėkti: "R., ką darai". Liudytojas R. K. parodė, kad 2011 m. birželio 12 d. pas J. J. jokio konflikto nebuvo. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nu­kentėjusiojo ir liudytojų parodymai nesutampa. Apeliantas pa­žy­mi, kad nukentėjusysis, nurodęs, kad jį sužalojo R. Z., nega­lė­jo supainioti jo ir brolio R. vardus. Prieštaringai vertintini ir R. Z. sutuoktinės bei dukters parodymai, kadangi jos yra suinteresuotos bylos baigtimi. Nurodo, kad nebuvo pašalintos abejonės dėl jam inkriminuotos nu­sikalstamos veikos padarymo, nuosprendis pagrįstas prielaidomis. Visos abejonės turi būti aiš­ki­na­mos kaltinamojo naudai. Todėl nesant patikimų jo kaltės įrodymų nuosprendis turi būti pa­nai­kintas.

Atsiliepimas

Nukentėjusiojo V. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašoma nuteistojo A. Z. skundą atmesti, kadangi jis neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir yra nepagrįstas. Atsiliepime nurodoma, kad liudytojas J. J. patvirtino, kad sužalojimo metu A. Z. buvo bute. Po įvykio matė prie durų A. Z. su kruvinu peiliu rankoje, o V. M. buvo sužalotas. Liu­dytojas nusipirkęs cigarečių rado V. M. kruviną, liudytojui pasakė, kad su peiliu jam dūrė A. Z.. Atsiliepime nukentėjusysis pažymi, kad visada tvirtino, kad jam dūrė A. Z.. Nu­ken­tė­ju­sy­sis gindamasis smogė užpuolikui į veidą ir į įvairias kūno vietas.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti ir pa­tvir­tino ape­liacinio skundo argumentus.

Nukentėjusysis V. M. prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad po įvykio A. Z. pakeitė šukuoseną – nusikirpo plaukų uodegėlę, todėl tam tikrą laiką galėjo jį painioti su broliu.

Pro­ku­rorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Z. apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Res­pu­blikos bau­džia­mo­jo proceso ko­dekso (toliau – BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įver­ti­na pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išna­gri­nė­ji­mu, vadovaudamiesi įstatymu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmo­sios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juos įvertino, nustatė tikrąsias įvykio aplinkybes ir A. Z. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 str. 1 d., padarymo. Duo­menų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo pre­rogatyva, todėl tai, kad ape­lian­tui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių ap­linkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažei­dimu.

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį apylinkės teismas vadovavosi nukentėjusiojo V. M. parodymais, liudytojo J. J. parodymais, kad matė A. Z. su peiliu pa­tal­po­je, kur gulėjo sužalotas nukentėjusysis, vėliau jam nukentėjusysis sakęs, kad dūrė A. Z., o nukentėjusysis spyrė jam, liudytojo R. K. paro­dy­mais, kad grįžęs iš parduotuvės, matė krau­juo­jantį nukentėjusįjį, kuris pasakė, kad jam dūrė kal­tinamasis, liudytojo R. Z. parodymais, jog įvykio vietoje jis nebuvo, liudytojų A. A. ir D. Z. parodymais, patvir­tinan­čiais R. Z. aiškinimą apie nebuvimą įvykio vietoje.

Pirmos instancijos teismas įvertino nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus patvirtinančias specialisto išvadas, kad nukentėjusysis buvo sužalotas peiliu, ir kad pats A. Z. galimai įvy­kio metu buvo sužalotas į veidą, kai jam smogė nukentėjusysis.

Pažymėtina, kad nuteistasis po keleto dienų apklausiamas jam pateikto įtarimo neneigė, nurodė, kad neprisimena įvykio aplinkybių dėl girtumo (t. 1, b. l. 55). Taip aiškino ir vėliau (t. 1, b. l. 60). Tuo tarpu nukentėjusysis po kelių dienų po įvykio apklausiamas nurodė, kad jam dūrė iki tol nepažįstamas išgertuvių dalyvis A. (t. 1, b. l. 26-27). Įvykio vakarą apklaustas liudytojas J. J. patvirtino, kad A. Z. dūrė A. M. į pilvą (t. 1, b. l. 45-46).

Teisėjų kolegija nemato esminių prieštaravimų tarp pirmos instancijos teismo ištirtų įro­dy­mų. Nukentėjusiojo ir išgertuvėse dalyvavusių liudytojų parodymų nedidelį skirtumai tar­pu­sa­vyje ir nedidelis jų kitimas praėjus daugiau laiko po įvykio, atsižvelgiant į tai, kad įvykio metu visi šie as­me­nys buvo stipriai apgirtę, nepaneigia jų esmės, leidžiančios daryti neabejotiną išvadą, kad nu­ken­tėjusįjį V. M. peiliu sužalojo A. Z..

Apeliacinio skundo argumentas, kad pirmos instancijos nuosprendis pagrįstas prielaidomis, yra visiškai nepagrįstas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas, vertindamas ištirtų įro­dy­mų visumą, įro­dymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir padarė byloje ištirtas aplinkybes ati­tin­kan­čią išvadą apie A. Z. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.

Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo abejoti ir A. Z. paskirtos bausmės tei­sin­gu­mu. Pir­mo­sios instancijos teismas skiriamą bausmę tinkamai motyvavo, atsižvelgė į padaryto nu­si­kal­timo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, nuteis­tojo as­me­nybę bei visas bylos aplinkybes (BK 54 str. 1 d., 2 d.). Paskirtoji bausmė – laisvės atė­mi­mas dvejiems metams yra žymiai mažesnė, negu sankcijoje už šį nusikaltimą numatytos bausmės vi­dur­kis, artimesnė minimaliai (BK 61 str.), todėl neprieštarauja teisingumo principui ir yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir tinkama baus­mės tikslams realizuoti.

Spręsdamas civilinį ieškinį apylinkės teismas pakankamai motyvavo savo sprendimą, atsi­žvel­gė į visas reikšmingas aplinkybes, todėl teisėjų kolegija nemato pagrindo keisti nuosprendį ir šioje dalyje.

Teisėjų kolegija nenustatė, kad by­loje ikiteisminio tyrimo ir jos teisminio nagri­nė­ji­mo me­tu buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nu­teistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.

Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įro­dy­mus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išva­das dėl nuteistojo kaltės ir baus­mės dy­džio pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai moty­vavo, todėl nuosprendis pa­lie­kamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

Nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Viktoras PreikšasEgidijus Jonas GrigaravičiusAlgimantas Smolskas