- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-17
- Bylos Nr.
- 1A-221-300-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Irena Ivanovienė, Nijolė Matuzevičienė
- Nuteistasis
- D. M.
- Advokatai
- Virginija Pluščiauskienė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2010-03-30 nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. - laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. M. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 6 d. 22 val. iki 2009 m. spalio 7 d. 8 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatytas, (duomenys neskelbtini), atsukęs langinės tvirtinimo varžtus ir atstūmęs lango stiklą, įsibrovė į A. J. individualiai įmonei priklausantį barą, iš kur pagrobė 20 butelių 0,5 l talpos „Ledo degtinė“ bendros 450 Lt vertės, 3 butelius 0,5 l talpos degtinės „Zelionaja marka“ bendros 78 Lt vertės, 3 butelius 0,5 l talpos degtinės „Sobieski“ bendros 69 Lt vertės, 1 butelį 0,5 l talpos viskio „PS“ 43 Lt vertės, 1 butelį 0,5 l talpos degtinės „Finlandia“ 40 Lt vertės, 1 butelį 0,5 l talpos „Šimtmečio degtinė“ 23 Lt vertės, 1 butelį 0,5 l talpos trauktinės „Žalios devynerios 23 Lt vertės, 1 butelį 0,5 l talpos traukinės „Starka“ 25 Lt vertės, 1 butelį 0,7 l talpos degtinės „Gintarinė“ 30 Lt vertės, 1 butelį 0,5 l talpos degtinės „1906“ 20 Lt vertės, 10 vnt. cigarečių pakelių „L&M Silver blue“ bendros 73 Lt vertės, 10 vnt. cigarečių pakelių „L&M blue” bendros 73 Lt vertės, 20 vnt. cigarečių pakelių „Partner” bendros 122 Lt vertės, 10 vnt. cigarečių pakelių „Bond“ bendros 69,90 Lt vertės, 35 vnt. kavos pakelių „NESCAFE“ bendros 52,50 Lt vertės, 20 vnt. kramtomosios gumos pakelių „Orbit“ bendros 32 Lt vertės, 20 vnt. kramtomosios gumos pakelių „Dirol“ bendros 30 Lt vertės, 5 plyteles šokolado „Karališkas“ bendros 20 Lt vertės, 1 plytelę šokolado „Sonata“ 2,50 Lt vertės, 15 plytelių šokolado „Karūna“ bendros 45 Lt vertės, 14 vnt. šokolado „Milky Way“ bendros 14 Lt vertės, 2 vnt. „Medžiotojų sūris“ bendros 13 Lt vertės, vieną 1,5 l talpos pakuotę pomidorų sulčių „Elmenh Orster“ 9 Lt vertės, vieną 1 l talpos pakuotę multivitaminų sulčių „Elmenh Orster“ 6 Lt vertės, atidaręs kasos aparato stalčių pagrobė 58 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. J. 1420,90 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. M. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendį ir sušvelninti bausmę. Taipogi prašo pripažinti šias jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes: visišką jo prisipažinimą; nukentėjusiojo atsiprašymą; kad galisi dėl padaryto nusikaltimo. Be kita ko, skiriant bausmę, apeliantas prašo remtis BK 61 str. 4 d., ir skirti bausmę ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis. Skunde nurodo, kad teismas jam skyrė per griežtą bausmę. Taipogi nurodo, jog teismas nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad prisipažino ir gailisi dėl nusikaltimo padarymo bei, jog atsiprašė nukentėjusiojo, kuris jam atleido.
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl teismo nustatytų faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių ir kitų nuteistojo apeliacinio skundo argumentų.
Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo apelianto nusikalstamus veiksmus. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį D. M. atžvilgiu, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė paties nuteistojo, nukentėjusiojo A. J., liudytojų V. R., E. B. parodymais, daiktų pateikimo, daiktų apžiūros protokolais, kitais ištirtais bei teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad D. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.
Apeliantas savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo paskirti švelnesnę bausmę.
Nuteistojo skunde nurodytas prašymas pripažinti šias jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes: visišką jo prisipažinimą; nukentėjusiojo atsiprašymą; kad galisi dėl padaryto nusikaltimo, atmestinas kaip nepagrįstas. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai asmuo savo noru prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių, ir nuoširdžiai gailisi. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Pažymėtina, kad ši aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus kaltininko pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-539/2006). Taigi, norint pripažinti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui reikia nustatyti tiek kaltininko prisipažinimą, tiek nuoširdų gailėjimąsi. Šiuo konkrečiu atveju, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nors D. M. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kaltu prisipažino visiškai ir apylinkės teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iki teisiamojo posėdžio nukentėjusiojo jis neatsiprašė, nesiekė jam atlyginti padarytą turtinę žalą ar susitarti dėl jos atlyginimo, taipogi, paminėtina tai, jog nuteistasis jau teistas 7 kartus, išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, dėl ko jo atsiprašymas ir gailėjimasis laikytinas deklaratyviu. Taigi, nenustačius nuteistojo nuoširdaus gailėjimosi, teismas pagrįstai nenustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
Kitas apelianto skunde nurodytas prašymas, skiriant bausmę remtis BK 61 str. 4 d., ir skirti bausmę ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis, taipogi atmestinas. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad teismas negali skirti didesnės bausmės nei vidurkis jeigu: 1) kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, 2) nuoširdžiai gailisi, 3) aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą, 4) ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistojo D. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir nenustatė, kad nuteistasis būtų nuoširdžiai galėjęsis bei, jog būtų padėjęs aktyviai išaiškinti nusikaltimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai skyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatydamas didesnį nei nusikalstamos veikos sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, kadangi nėra visų būtinų Lietuvos Respublikos BK 61 str. 4 d. nurodytų sąlygų.
Dėl paskirtos bausmės nuteistajam.
Nors nuteistasis D. M. apeliaciniame skunde ir nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 str. nurodytą bendrąją bausmės paskirtį.
Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam D. M. terminuotą laisvės atėmimo bausmę, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nusikaltimą, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, į nuteistojo asmenybę, į tai, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bei kitas aplinkybes.
Vertinant D. M. asmenybę – teistas 7 kartus už analogiškas veikas – svetimo turto pagrobimą, nusikalto neišnykus teistumui, todėl Lietuvos Respublikos BK 27 str. prasme - recidyvistas, nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, šį nusikaltimą įvykdė praėjus trims mėnesiams po grįžimo iš kalinimo įstaigos.
Įvertinusi aukščiau išdėstytas bausmei skirti reikšmės turinčias aplinkybes, kolegija laiko, kad nusikaltimas padarytas neatsitiktinai ir ne dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių D. M. atžvilgiu, o kad jo padaryta veika yra dėsninga viso jo ankstesnio elgesio pasekmė. Iš šių aplinkybių galima daryti išvadą, jog D. M. asmenybės bruožuose jau susiformavęs polinkis nepaisyti visuotinai priimtinų elgesio taisyklių, teisės ir moralės normų, todėl laisvės atėmimo bausmė jam skirta pagrįstai. Be to, atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas visiškai teisingai paskyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmę artimą, tačiau didesnę nei nusikalstamos veikos sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ne tik nuteistojo padaryto nusikaltimo tyčios turinį, bei pagrįstai jo veiką kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, bet atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingą savo dydžiu ir rūšimi bausmę, todėl švelninti ją apeliacinio skundo argumentais ir motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 str.,
nutaria:
Nuteistojo D. M. apeliacinį skundą atmesti.